3 taisyklės, kurių laikosi milijonieriai prekybos centruose: štai kodėl jie niekada nepermoka

Atrodytų, žmogui, kuris turi daug pinigų, prekybos centre turėtų būti viskas paprasta: atėjo, prisikrovė pilną vežimėlį, sumokėjo ir išėjo. Juk kam skaičiuoti eurus prie lentynos, jei sąskaitoje jų netrūksta?

Bet būtent čia daug kas ir klysta.

Turtingi žmonės dažnai tampa turtingi ne todėl, kad leidžia pinigus be galvos, o todėl, kad moka juos valdyti net tada, kai kalba eina apie kasdienius pirkinius. Jie nebūtinai medžioja kiekvieną centą ar gyvena asketiškai, bet turi vieną svarbų įprotį: nepermokėti už tai, kas neverta didesnės kainos.

Prekybos centras yra viena pavojingiausių vietų piniginei. Čia viskas sukurta taip, kad pirktume daugiau: kvapai, akcijų lentelės, prekių išdėstymas, dideli vežimėliai, „2 už 1“ pasiūlymai, saldumynai prie kasos. Žmogus ateina duonos ir pieno, o išeina su maišu dalykų, kurių namuose net nereikėjo.

Milijonieriai šio žaidimo taisykles supranta geriau nei daugelis. Ir jų paslaptis nėra sudėtinga. Dažniausiai viskas remiasi trimis labai paprastomis taisyklėmis.

1. Jie neina į parduotuvę „šiaip pasižiūrėti“

Viena brangiausių klaidų — eiti į prekybos centrą be aiškaus plano. Tokiu atveju už jus sprendžia ne poreikiai, o lentynos. Akys pamato naują padažą, gražią pakuotę, nuolaidą šokoladui, dar vieną jogurtą „atsargai“ — ir vežimėlis pildosi.

Turtingi žmonės dažniausiai labai gerai supranta savo laiką ir pinigus. Jie nevaikšto po parduotuvę kaip po pramogų parką. Jeigu eina apsipirkti, žino, ko reikia.

Pirkinių sąrašas skamba nuobodžiai, bet jis yra vienas geriausių būdų nepermokėti. Sąrašas sustabdo spontaniškus pirkinius, padeda nepamiršti reikalingų produktų ir sumažina riziką grįžti namo su penkiais užkandžiais, bet be vakarienės.

Dar geriau — planuoti ne tik produktus, bet ir kelias artimiausias vakarienes. Pavyzdžiui, jei žinote, kad tris dienas gaminsite vištieną su ryžiais, sriubą ir makaronus su daržovėmis, pirkiniai tampa daug tikslesni. Tada nereikia pirkti „gal prireiks“ principu.

Būtent tas „gal prireiks“ dažnai ir kainuoja daugiausia. Šaldytuve kaupiasi padažai, daržovės suvysta, jogurtai pasensta, o šaldiklyje guli produktai, kurių niekas nebeprisimena.

Milijonieriaus taisyklė paprasta: parduotuvė nėra vieta ieškoti įkvėpimo. Įkvėpimas turi atsirasti prieš įeinant pro duris.

2. Jie žiūri ne į akcijos lipduką, o į tikrą kainą

Raudonas akcijos ženklas daugeliui veikia kaip magnetas. Atrodo, jei prekė nukainota, ją pirkti apsimoka. Bet tai viena gudriausių prekybos centro pinklių.

Nuolaida ne visada reiškia gerą kainą. Kartais prekė prieš tai buvo brangesnė, kartais mažesnė pakuotė atrodo pigiau, bet kilogramo kaina būna didesnė. Kartais „šeimos pakuotė“ visai nėra ekonomiškesnė. O kartais žmogus nusiperka daiktą tik todėl, kad jis su nuolaida, nors be nuolaidos jo apskritai nebūtų pirkęs.

Turtingi žmonės į kainas žiūri kitaip. Jie klausia ne „kiek sutaupysiu?“, o „ar man to tikrai reikia?“ ir „kiek tai kainuoja iš tikrųjų?“

Viena svarbiausių vietų etiketėje yra kaina už kilogramą, litrą ar vienetą. Būtent ji parodo, kuris produktas iš tiesų pigesnis. Pakuotės gali klaidinti: viena didesnė, kita gražesnė, trečia su akcija, ketvirta padėta akių lygyje. Bet vieneto kaina išduoda visą tiesą.

Pavyzdžiui, du jogurtai gali atrodyti panašiai, bet vienas kainuoti mažiau tik todėl, kad jo indelis mažesnis. Makaronų pakuotė su nuolaida gali būti brangesnė už kitą prekės ženklą be jokios akcijos. O „2 už 1“ pasiūlymas gali tapti blogu pirkiniu, jei antro produkto nespėsite suvalgyti.

Čia ir pasirodo tikrasis taupumas. Ne atsisakyti visko, o nemokėti daugiau vien todėl, kad parduotuvė gražiai pateikė pasiūlymą.

Milijonieriaus taisyklė paprasta: akcija nėra sutaupymas, jei perkate tai, ko jums nereikia.

3. Jie moka atskirti vertę nuo prestižo

Prekybos centruose labai lengva sumokėti už pakuotę, vardą ir įspūdį. Produktas atrodo prabangiau, etiketė gražesnė, pavadinimas skamba „itališkai“, „rankų darbo“ ar „premium“. Ir štai už beveik tą patį dalyką mokate dvigubai daugiau.

Turtingi žmonės nebūtinai perka pigiausią variantą. Tai svarbu. Jie dažnai renkasi kokybę, bet neapsigauna vien dėl blizgesio. Jie moka paklausti: ar ši prekė tikrai geresnė, ar tik brangiau atrodo?

Kai kur verta mokėti daugiau. Gera kava, kokybiškas alyvuogių aliejus, šviežia žuvis, geresnė mėsa, tikrai skani duona — tai gali turėti prasmę, jei produktą vertinate ir naudojate. Bet kitur brangesnis prekės ženklas beveik nieko nekeičia.

Druska, cukrus, miltai, kruopos, makaronai, valymo priemonės, popieriniai rankšluosčiai, kai kurie konservai — čia dažnai galima rinktis paprastesnį variantą ir nepajusti jokio realaus skirtumo. Parduotuvės privačių prekių ženklų produktai kartais gaminami tose pačiose ar panašiose gamyklose kaip brangesni analogai, tik kainuoja mažiau.

Didelė klaida yra manyti, kad taupymas reiškia prastą gyvenimą. Ne. Protingas taupymas reiškia mokėti už tai, kas jums iš tikrųjų svarbu, ir nemėtyti pinigų ten, kur skirtumo beveik nėra.

Milijonieriai dažnai elgiasi būtent taip: vienur perka geriausią, kitur — paprasčiausią. Ne todėl, kad negali sau leisti, o todėl, kad nemato prasmės permokėti.

Milijonieriaus taisyklė paprasta: brangiau nėra tas pats, kas geriau.

Kodėl tai veikia?

Šios taisyklės atrodo paprastos, bet jų poveikis didelis. Jeigu žmogus kiekvieną kartą parduotuvėje išleidžia 10–20 eurų daugiau vien dėl spontaniškų pirkinių, akcijų ir brangesnių analogų, per mėnesį susidaro solidi suma. Per metus — jau šimtai ar net tūkstančiai eurų.

Ir visa tai dingsta ne dėl vieno didelio blogo sprendimo, o dėl mažų kasdienių klaidų.

Pinigai dažniausiai išteka tyliai. Ne per naują automobilį ar brangią kelionę, o per neplanuotus užkandžius, per akcijas, kurių nereikėjo, per produktus, kurie galiausiai atsiduria šiukšliadėžėje.

Todėl turtingų žmonių įpročiai prekybos centre nėra apie godumą. Jie apie kontrolę. Jie žino, kad pinigai turi dirbti jiems, o ne prekybos centro rinkodarai.

Prieš kitą apsipirkimą verta išbandyti labai paprastą taisyklę: ateikite su sąrašu, patikrinkite kainą už kilogramą ar litrą ir bent kartą paklauskite savęs, ar perkate produktą dėl vertės, ar dėl gražios pakuotės.

Gali būti, kad vien šie trys klausimai sutaupys daugiau, nei bet kuri „super akcija“.