Kaip prekybos centre išleisti mažiau: išbandykite taisyklę „abi rankos ant vežimėlio“

Į prekybos centrą užsukame duonos, pieno ir kelių daržovių, o prie kasos paaiškėja, kad krepšelyje jau guli užkandžiai, saldumynai, nauja valymo priemonė ir dar keli daiktai, kurių pirkti visai neplanavome.

Taip nutinka ne todėl, kad nemokame taupyti. Parduotuvės sukurtos taip, kad kuo ilgiau jose užsibūtume, daugiau pastebėtume ir lengviau pasiduotume spontaniškiems norams. Akcijų ženklai, ryškios pakuotės, prekės prie kasų ir malonūs kvapai veikia geriau, nei dažnai norime pripažinti.

Vis dėlto kartais išlaidoms sumažinti gali padėti visai paprasti įpročiai. Vienas iš jų – vadinamoji taisyklė „abi rankos ant vežimėlio“.

Kaip veikia taisyklė „abi rankos ant vežimėlio“?

Jos esmė labai paprasta: vaikštant po parduotuvę vežimėlio rankeną reikėtų laikyti abiem rankomis.

Kai viena ranka lieka laisva, daug lengviau automatiškai paimti prekę nuo lentynos. Pamatėme gražią pakuotę, akcijos lipduką ar naują produktą – ranka pati tiesiasi jo pasiimti.

Laikant vežimėlį abiem rankomis, prieš įsidedant prekę tenka bent trumpam sustoti, paleisti rankeną ir sąmoningai ją paimti. Tas kelių sekundžių tarpas gali padėti savęs paklausti:

„Ar man to tikrai reikia?“

Žinoma, vien laikant vežimėlį abiem rankomis išlaidos stebuklingai nesumažės. Tačiau toks įprotis gali pristabdyti automatinį apsipirkimą ir sumažinti neplanuotų prekių kiekį.

Ypač tai gali praversti dideliuose prekybos centruose, kai prie lentynų praleidžiame daugiau laiko ir nuolat susiduriame su akcijomis bei specialiais pasiūlymais.

Kodėl parduotuvėse taip lengva prisipirkti nereikalingų daiktų?

Daugelis sprendimų prekybos centre priimami labai greitai. Dažnai prekės neanalizuojame – tiesiog pamatome, paimame ir įsidedame į krepšelį.

Tam įtakos turi keli dalykai:

• prekės akių lygyje;
• dideli akcijų ženklai;
• pasiūlymai „du už vieno kainą“;
• prekės prie kasų;
• ryškios pakuotės;
• alkis;
• nuovargis;
• apsipirkimas be sąrašo.

Net užrašas „akcija“ dar nereiškia, kad pasiūlymas iš tiesų geras. Kartais pigesnė prekė parduodama didesnėje pakuotėje, kartais nuolaida labai nedidelė, o kartais žmogus tiesiog nusiperka tai, ko be akcijos apskritai nebūtų pirkęs.

Todėl taupant svarbu žiūrėti ne tik į nuolaidos procentą, bet ir į galutinę kainą, prekės kiekį bei kainą už kilogramą ar litrą.

Pigiausios prekės dažnai būna ne akių lygyje

Prekybos centruose geriausiai matomose lentynose dažnai dedamos prekės, kurias pardavėjui labiausiai apsimoka parduoti. Jos nebūtinai yra pigiausios.

Todėl verta pažvelgti ne tik tiesiai prieš save, bet ir į apatines bei viršutines lentynas. Ten neretai galima rasti paprastesnių, mažiau reklamuojamų ir pigesnių alternatyvų.

Tai ypač pastebima renkantis:

• kruopas;
• makaronus;
• konservus;
• skalbimo priemones;
• popieriaus gaminius;
• valymo priemones;
• gyvūnų maistą.

Svarbu palyginti ne vien pakuočių kainas. Didesnė pakuotė atrodo brangesnė, tačiau jos kilogramo ar litro kaina gali būti mažesnė. Kita vertus, didelė pakuotė nėra sutaupymas, jei dalies produkto nesunaudosite ir išmesite.

Pinigų taupymas apsiperkant

Ar verta vengti pardavėjų ir konsultantų?

Kartais sakoma, kad norint sutaupyti geriau nesivelti į pokalbius su pardavėjais, nes jie gali pasiūlyti brangesnį gaminį arba papildomą prekę.

Tame yra šiek tiek tiesos, ypač perkant drabužius, elektroniką, kosmetiką ar buitinę techniką. Pardavėjo darbas dažnai yra ne tik padėti, bet ir parduoti.

Vis dėlto visiškai vengti konsultantų nebūtina. Jie gali padėti greičiau rasti tinkamą prekę, paaiškinti skirtumus ar parodyti pigesnę alternatyvą.

Geriausia prieš pokalbį aiškiai žinoti savo ribas. Pavyzdžiui:

„Ieškau prekės iki 30 eurų ir brangesnių variantų nesvarstau.“

Tokia frazė padeda išvengti situacijos, kai į parduotuvę atėjote vieno daikto, o išeinate su gerokai brangesniu modeliu ir keliais papildomais priedais.

Apsipirkimas su aukštakulniais – labiau pokštas nei taupymo būdas

Internete galima rasti ir keistesnių patarimų. Vienas jų teigia, kad avint aukštakulnius perkama atsargiau, nes daugiau dėmesio tenka skirti pusiausvyrai.

Tačiau vargu ar dėl kelių sutaupytų eurų verta prekybos centre vaikščioti nepatogiai. Kur kas paprasčiau ir saugiau apsipirkti su sąrašu, pavalgius ir iš anksto nusistačius biudžetą.

Taupymo būdas turėtų padėti, o ne paversti apsipirkimą ištvermės išbandymu.

Paprasti įpročiai, kurie iš tiesų padeda išleisti mažiau

Taisyklė „abi rankos ant vežimėlio“ gali būti įdomus eksperimentas, tačiau geriausiai ji veikia kartu su kitais įpročiais.

Prieš einant į parduotuvę verta:

• sudaryti pirkinių sąrašą;
• patikrinti, ko jau yra namuose;
• neiti apsipirkti alkanam;
• nusistatyti apytikslį biudžetą;
• palyginti kilogramo ar litro kainą;
• neimti prekės vien todėl, kad jai taikoma akcija.

Dar vienas paprastas metodas – prieš dedant neplanuotą prekę į vežimėlį palaukti dešimt sekundžių. Jei po to ji vis dar atrodo reikalinga, galima pirkti. Jei ne – greičiausiai tai buvo tik trumpas impulsas.

Ar taisyklė iš tiesų veikia?

„Abi rankos ant vežimėlio“ nėra stebuklinga formulė. Ji nepadės, jei į parduotuvę ateisite be sąrašo, alkani ir nusiteikę pirkti viską, kas pažymėta ryškia nuolaida.

Tačiau ši taisyklė gali atlikti svarbų dalyką – priversti bent trumpam sustoti prieš paimant prekę.

Kartais tiek ir tereikia, kad krepšelyje neatsirastų dar vienas šokoladas, nereikalingas padažas ar valymo priemonė, kurios namuose jau yra trys buteliai.

Kitą kartą užsukę į „Maximą“, „Lidl“, „Iki“, „Rimi“ ar „Norfą“, pabandykite bent dalį apsipirkimo vežimėlį laikyti abiem rankomis. Blogiausiu atveju niekas nepasikeis. Geriausiu – prie kasos suma bus šiek tiek mažesnė.