Juodoji arbata vasarą gali praversti netikėtais būdais: padės ne tik atsigaivinti

Juodoji arbata daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su šiltu rytiniu ar popietiniu gėrimu, tačiau vasarą ją galima panaudoti ir visai kitaip. Atvėsinta arbata gali padėti nuraminti lengvai saulėje paraudusią odą, sumažinti vabzdžių įkandimų sukeltą niežulį, palengvinti paakių patinimą ar sugerti batuose susikaupusią drėgmę ir nemalonius kvapus.

Tokį poveikį daugiausia lemia juodojoje arbatoje esantys taninai – augalinės medžiagos, pasižyminčios sutraukiančiomis savybėmis. Jos gali laikinai nuraminti sudirgusią odą ir sumažinti nedidelį diskomfortą, tačiau juodosios arbatos kompresai nėra gydymo priemonė ir neturėtų būti naudojami esant stipriems nudegimams, alerginėms reakcijoms ar infekcijos požymiams.

1. Atvėsinti kompresai gali nuraminti saulėje paraudusią odą

Po ilgesnio buvimo saulėje oda gali parausti, tapti jautri, karšta ir nemaloniai tempti. Tokiu atveju pirmiausia svarbu pasitraukti iš saulės ir švelniai atvėsinti pažeistą vietą. Viena iš paprastų namuose naudojamų priemonių gali būti atvėsintas juodosios arbatos kompresas.

Juodojoje arbatoje esantys taninai gali turėti švelnų sutraukiamąjį ir raminamąjį poveikį. Jie gali padėti sumažinti tempimo pojūtį, niežulį ir laikinai palengvinti lengvo saulės nudegimo sukeltą diskomfortą.

Kompresui reikėtų užplikyti stiprią juodąją arbatą ir palaukti, kol ji visiškai atvės. Norint ryškesnio vėsinamojo poveikio, arbatą galima trumpam įdėti į šaldytuvą. Švarią šluostę ar nedidelį rankšluostį reikia sudrėkinti arbata, švelniai uždėti ant paraudusios odos ir palaikyti maždaug 10–15 minučių.

Tokiam naudojimui geriausia rinktis paprastą juodąją arbatą be kvapiklių, citrusinių aliejų ir kitų priedų. Aromatizuota arbata, pavyzdžiui, „Earl Grey“, jautrią ar pažeistą odą gali dar labiau sudirginti.

Svarbu prisiminti, kad namų priemonės tinka tik esant nedideliam paraudimui. Jeigu ant odos atsiranda pūslių, jaučiamas stiprus skausmas, silpnumas, galvos svaigimas ar pakyla kūno temperatūra, reikėtų kreiptis į medikus. Arbata gali palengvinti pojūčius, tačiau ji negali atkurti ultravioletinių spindulių pažeistų odos ląstelių.

2. Gali padėti po vabzdžių įkandimų

Vasarą uodų ir kitų vabzdžių įkandimai daugeliui tampa neišvengiama kasdienybės dalimi. Įkandimo vieta dažnai parausta, patinsta ir ima niežėti, o nuolatinis kasymasis gali dar labiau pažeisti odą.

Tokiu atveju gali būti naudojamas atvėsintas juodosios arbatos maišelis arba arbatoje sudrėkinta švari šluostė. Arbatoje esantys taninai gali laikinai sumažinti odos sudirgimą ir niežėjimo pojūtį, o vėsa padeda apraminti patinimą.

Kai kurie žmonės iš karto po įkandimo trumpai naudoja šilumą, nes maždaug 50 laipsnių temperatūra gali paveikti dalį niežulį sukeliančių medžiagų. Vis dėlto su karštais daiktais būtina elgtis labai atsargiai, kad oda nebūtų nudeginta. Vaikams, jautrią odą turintiems žmonėms ar nežinant tinkamos temperatūros saugiau rinktis vėsų kompresą.

Jeigu įkandimo vieta labai smarkiai tinsta, atsiranda dusulys, svaigsta galva, patinsta lūpos ar liežuvis, namų priemonėmis pasikliauti negalima. Tokie simptomai gali rodyti sunkią alerginę reakciją, todėl būtina skubi medicinos pagalba.

Skani juodoji arbata

3. Atšaldyta arbata gali sumažinti paakių patinimą

Karštomis vasaros naktimis dalis žmonių ryte pastebi labiau patinusius paakius. Aukšta temperatūra gali išplėsti kraujagysles, o dėl lėčiau pasišalinančių skysčių jautrioje paakių srityje susidaro nedidelis paburkimas. Dažniausiai jis sumažėja pradėjus judėti ir suaktyvėjus kraujotakai.

Papildomai gali padėti vėsūs juodosios arbatos kompresai. Arbatoje esantys taninai pasižymi švelniu sutraukiamuoju poveikiu, o šaltis gali laikinai sumažinti paburkimą ir suteikti gaivumo.

Arbatą pirmiausia reikia užplikyti ir visiškai atvėsinti. Ja galima sudrėkinti vatos diskelius arba švarią minkštą šluostę, kuri maždaug 10–15 minučių laikoma ant užmerktų akių.

Kompresas turi būti švarus, o arbata – be papildomų kvapiklių. Jos negalima pilti tiesiai į akis. Jeigu patinimas išlieka ilgai, atsiranda skausmas, stiprus paraudimas, išskyros ar pablogėja regėjimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

4. Sausi arbatos maišeliai gali sugerti kvapus batuose

Karštomis dienomis pėdos labiau prakaituoja, todėl net dažnai avimi batai gali greitai įgauti nemalonų kvapą. Nedidelį drėgmės ir kvapo kiekį gali padėti sugerti sausi arbatos maišeliai.

Juodosios, žolelių ar pipirmėčių arbatos maišelius galima vakare įdėti į visiškai sausus batus ir palikti per naktį. Jie gali sugerti dalį drėgmės ir susilpninti lengvą užsistovėjusį kvapą.

Svarbu naudoti tik sausus, dar neužplikytus maišelius. Drėgnas arbatos maišelis batuose gali sukurti priešingą rezultatą ir sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms ar pelėsiui.

Ši gudrybė nepadės, jeigu batai yra stipriai sudrėkę arba nemalonus kvapas nuolat sugrįžta. Tokiu atveju avalynę reikia gerai išdžiovinti, išvalyti vidpadžius ir pasirūpinti pėdų higiena. Nuolatinis stiprus kvapas, niežulys ar odos pleiskanojimas taip pat gali būti grybelinės infekcijos požymis.

Namų priemonė, bet ne vaistas

Juodoji arbata gali būti paprasta ir nebrangi priemonė, padedanti sumažinti nedidelius vasaros nepatogumus, tačiau jos galimybių nereikėtų pervertinti. Kompresai gali laikinai atvėsinti odą, sumažinti niežėjimą ar paburkimą, tačiau jie negydo rimtų nudegimų, alergijų, infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Taip pat svarbu pirmiausia išbandyti arbatą nedideliame odos plote. Nors paprasta juodoji arbata paprastai laikoma švelnia priemone, jautresniems žmonėms net ir augalinės medžiagos gali sukelti sudirgimą.

Ar juodoji arbata Lietuvos namuose vis dar laikoma tik gėrimu, nors vienas jos pakelis gali praversti ir po dienos paplūdimyje, ir po vakaro gamtoje? Ar esate naudoję juodosios arbatos kompresus odai arba žinote kitų neįprastų jos panaudojimo būdų? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.