Vaikai miške pakėlė iš žemės kyšantį maišelį. Viduje – stiklainis su daugiau nei 60 auksinių žiedų

Paprastas šeimos pasivaikščiojimas Bavarijos miške virto tikra detektyvine istorija. Vaikai tarp medžių pastebėjo žemėje paslėptą plastikinį maišelį, o jį ištraukę aptiko dar vieną maišą ir stiklainį, prikimštą auksinių žiedų, grandinėlių bei apyrankių. Praėjus kelioms savaitėms policija vis dar nežino, kam priklauso radinys ir kodėl jis buvo užkastas miške.

Neįprastas įvykis nutiko gegužės pabaigoje netoli Johanesbergo miestelio, esančio Bavarijos Ašafenburgo rajone, netoli Heseno žemės ribos. Į mišką pasivaikščioti išėjusi šeima nesitikėjo rasti nieko daugiau nei įprastus gamtos vaizdus, tačiau vaikų dėmesį patraukė iš miško paklotės kyšantis plastikinis maišelis.

Priėję arčiau jie suprato, kad maišas nėra tuščias. Jo viduje buvo dar viena plastikinė pakuotė, o joje – senas stiklainis. Atidarius indą paaiškėjo, kad jis pilnas aukso spalvos papuošalų. Šeima radinio nepasiliko ir perdavė jį policijai.

Stiklainyje gulėjo daugiau nei 60 žiedų

Pareigūnams išėmus ir suskaičiavus stiklainio turinį paaiškėjo, kad jame buvo daugiau nei 60 auksinių žiedų. Kartu rasta apyrankių, kaklo grandinėlių ir kitų papuošalų.

Dalis žiedų dekoruoti skirtingų spalvų akmenimis, monogramomis ir įvairiais simboliais. Ant kai kurių išgraviruoti inicialai bei senos vestuvių datos, todėl policija tikisi pagal šias detales nustatyti bent dalį ankstesnių papuošalų savininkų.

Manoma, kad nemaža dalis radinio gali būti vestuviniai žiedai. Kai kuriuose jų įrašytos datos yra kelių dešimtmečių senumo, todėl tyrėjams tenka tikrinti ne tik naujausius pranešimus apie vagystes, bet ir daug senesnius įvykius.

Policija viešai neatskleidžia tikslios papuošalų vertės. Nors viešojoje erdvėje pasirodė įvairių spėjimų, pareigūnai sąmoningai neskelbia nei bendros sumos, nei visų išskirtinių radinio požymių. Tokios detalės gali būti svarbios tikrinant žmones, kurie prisistatys papuošalų savininkais.

Stiklainis buvo kruopščiai paslėptas

Tai nebuvo paprasčiausiai miške pamestas papuošalų indas. Senas konservavimo stiklainis buvo suvyniotas į du plastikinius maišelius ir užkastas miško žemėje.

Toks slėpimo būdas leidžia manyti, kad kažkas sąmoningai norėjo apsaugoti papuošalus nuo drėgmės ir pašalinių akių. Tyrėjų vertinimu, stiklainis miške galėjo būti užkastas praėjusio amžiaus devintajame arba dešimtajame dešimtmetyje.

Įdomi detalė – pats stiklainis anksčiau buvo skirtas dietiniams vaisiams. Plastikiniai maišeliai ir jų kilmė taip pat tiriami, tačiau praėjus keliems dešimtmečiams tokie pėdsakai nebūtinai padės nustatyti konkretų žmogų.

Pareigūnams kol kas neaišku, ar papuošalus miške paslėpė jų teisėtas savininkas, ar su nusikaltimu susijęs asmuo. Neatmetama ir galimybė, kad stiklainis buvo skirtas laikinai saugoti, tačiau jį paslėpęs žmogus nebegalėjo sugrįžti.

Auksinis pakabukasNuotrauka: Polizei Unterfranken

Kai kurie simboliai nuvedė pas masonus

Tyrėjų dėmesį patraukė ant dalies papuošalų matomi ženklai. Jie gali būti susiję su amatininkų organizacijomis, profesinėmis bendruomenėmis arba masonų ložėmis.

Ant kai kurių dirbinių įžiūrimi masonams dažnai priskiriami simboliai. Dėl šios priežasties policija susisiekė ir su masonų atstovais, tikėdamasi išsiaiškinti, ar papuošalai galėjo priklausyti vienos ložės nariams.

Tačiau vien simbolių nepakanka kilmei patvirtinti. Tokie ženklai gali būti naudojami skirtinguose istoriniuose bei asmeniniuose kontekstuose, o juos turintys žiedai nebūtinai buvo oficiali ložės nuosavybė.

Svarstyta ir versija, kad papuošalai galėjo būti paslėpti tuo metu, kai masonų veikla Vokietijoje buvo draudžiama. Vis dėlto kai kurių dirbinių amžius ir vėlesnės graviūros su šia teorija nesutampa. Todėl policija masonišką pėdsaką laiko tik viena iš daugelio galimų versijų.

Policija patikrino apie 30 pranešimų

Po pirmojo viešo kreipimosi tyrėjai sulaukė maždaug 30 gyventojų pranešimų. Žmonės pasakojo girdėtas istorijas, siūlė galimus savininkus ir bandė atpažinti kai kuriuos žiedus, tačiau nė vienas pranešimas kol kas neatvedė prie lemiamo atsakymo.

Ašafenburgo kriminalinė policija tyrimą vykdo keliomis kryptimis. Pareigūnai kreipėsi į aukso supirkėjus, juvelyrus, ligonines, kapines ir masonų bendruomenę. Tikimasi, kad inicialai, vestuvių datos arba išskirtiniai akmenys gali sutapti su senais dokumentais ar žmonių prisiminimais.

Tyrimą apsunkina tai, kad papuošalai nebūtinai atkeliavo iš Johanesbergo apylinkių. Jie galėjo būti surinkti visai kitame Vokietijos regione, o į Bavarijos mišką atvežti tik tam, kad būtų paslėpti.

Jeigu stiklainis iš tiesų užkastas prieš kelis dešimtmečius, tiesioginiai įvykio liudininkai gali būti mirę arba neprisiminti svarbių detalių. Dalis žiedų galėjo priklausyti skirtingiems žmonėms, todėl gali būti, kad policija ieško ne vieno savininko, o kelių šeimų.

Ar tai galėjo būti pavogtas auksas?

Viena pagrindinių tiriamų versijų – papuošalai galėjo būti pavogti per įsilaužimą ar kitą nusikaltimą. Įsilaužėlis galėjo juos laikinai paslėpti miške, planuodamas vėliau pasiimti, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebegrįžo.

Svarstoma ir sudėtingesnė galimybė. Papuošalai galėjo būti pavogti jau po to, kai teisėti paveldėtojai juos perdavė aukso supirkėjui ar juvelyrui. Tokiu atveju rasti ankstesnius savininkus būtų dar sunkiau, nes viename stiklainyje galėjo atsidurti daugybės skirtingų šeimų daiktai.

Tyrėjai taip pat tikrina, ar dalis žiedų negalėjo būti paimta iš kapų, ligoninių arba kitų vietų, kuriose anksčiau buvo laikomi asmeniniai mirusių žmonių daiktai. Tai kol kas tik viena iš versijų – policija nėra paskelbusi įrodymų, patvirtinančių konkrečią papuošalų kilmę.

Pareigūnai pabrėžia, kad tiriamos visos galimybės. Net ir iš pirmo žvilgsnio mažai tikėtina istorija gali tapti svarbi, jeigu sutampa vestuvių data, inicialai ar neįprastas žiedo dizainas.

Atsakymą gali atskleisti viena graviūra

Policija paviešino rastų papuošalų nuotraukas ir tikisi, kad jas pamatys žmonės, atpažįstantys bent vieną žiedą. Ypač svarbios išgraviruotos vestuvių datos, inicialai, akmenų išdėstymas ir neįprasti simboliai.

Tyrėjams gali pakakti vieno ar dviejų tikslių pranešimų, kad skirtingos istorijos dalys susijungtų. Atpažinus vieną žiedą būtų galima nustatyti, kur ir kada jis dingo, o tuomet patikrinti, ar kiti papuošalai galėjo būti pavogti tuo pačiu metu.

Kol kas miške rastas stiklainis išlieka viena paslaptingiausių pastarųjų metų Bavarijos kriminalinių mįslių. Nežinoma nei kas surinko daugiau nei 60 auksinių žiedų, nei kodėl juos užkasė, nei kodėl niekada negrįžo pasiimti.

Aišku tik viena – jei vaikai tą dieną nebūtų pastebėję iš žemės kyšančio maišelio, stiklainis su dešimtmečių senumo papuošalais po miško paklote galėjo pragulėti dar daugybę metų.