Šaldytuvas pomidorams gali tapti skonio kapu: štai kur juos padėti, kad nepavirstų beskoniai

Vasarą pomidorų namuose netrūksta. Vieni parsineša pilną maišelį iš turgaus, kiti skina šiltnamyje, o dar kiti neatsispiria akcijai ir nusiperka daugiau, nei šeima pajėgi suvalgyti per kelias dienas. Tada ranka savaime tiesiasi prie šaldytuvo durelių. Juk šaltyje maistas genda lėčiau, vadinasi, ten turėtų keliauti ir pomidorai?

Ne visada. Šaldytuvas gali sulėtinti gedimą, tačiau kartu jis dažnai atima tai, dėl ko pomidorus apskritai norime valgyti – jų aromatą, sultingumą ir minkštą, bet ne miltingą tekstūrą.

Ypač jautrūs šalčiui yra dar nevisiškai prinokę pomidorai. Padėjus juos į šaldytuvą, nokimas sulėtėja arba beveik sustoja. Iš pažiūros vaisius dar gali atrodyti gražiai, tačiau perpjovus paaiškėja, kad skonis blankus, o minkštimas primena vandeningą kempinę.

Vis dėlto taisyklė „pomidorų niekada nedėti į šaldytuvą“ irgi nėra visiškai teisinga. Kartais šaltis tampa mažesne blogybe nei karšta virtuvė ar pernokęs vaisius, kuris jau kitą rytą gali būti nebetinkamas salotoms.

Kodėl šaltis taip greitai atima pomidorų skonį?

Pomidorų aromatą sukuria daugybė lakiųjų junginių. Būtent jie lemia tą pažįstamą kvapą, kuris pasklinda perpjovus saulėje sunokusį pomidorą. Žema temperatūra šių junginių susidarymą ir išsiskyrimą slopina, todėl šaldytuve laikytas pomidoras dažnai kvepia gerokai silpniau.

Šaltis veikia ir minkštimo struktūrą. Pomidoras nėra kietas obuolys ar bulvė. Jo viduje daug vandens, o ląstelių sienelės gana jautrios. Ilgiau laikant labai vėsiai, tekstūra gali pasidaryti miltinga, minkšta ar tarsi stikliška.

Tai ypač pastebima su prekybos centruose parduodamais pomidorais, kurie kartais nuskinti dar nevisiškai sunokę. Jeigu toks vaisius iš karto atsiduria šaldytuve, jis negauna progos normaliai prinokti ir išvystyti stipresnį skonį.

Todėl iš turgaus, parduotuvės ar šiltnamio parsineštų dar tvirtų pomidorų nereikėtų automatiškai grūsti prie pieno ir sūrio. Pirmiausia verta įvertinti, kokios jie brandos ir kada ketinate juos valgyti.

Geriausia vieta – ne saulėta palangė, o vėsus virtuvės kampas

Sveikus, nepernokusius pomidorus geriausia laikyti kambario temperatūroje, tačiau ne bet kur. Saulės apšviesta palangė vasarą gali įkaisti taip, kad vaisiai ne ramiai noks, o pradės minkštėti, trūkinėti ir gesti.

Tinkamesnė vieta – pavėsyje esantis virtuvės stalviršis, lentyna ar vėsesnis sandėliukas. Svarbu, kad aplinka nebūtų drėgna, o oras galėtų laisvai cirkuliuoti.

Pomidorų nereikėtų laikyti šalia viryklės, orkaitės, virdulio ar kito šilumos šaltinio. Net jei virtuvėje įprastai nėra karšta, gaminant maistą temperatūra šiose vietose gali gerokai pakilti.

Idealu, jei namuose yra vėsesnė patalpa, kurioje nėra tiesioginės saulės. Tai gali būti sandėliukas, įstiklintas, bet neįkaitęs balkonas ar vėsesnis prieškambaris. Vis dėlto karštą vasaros dieną balkonas gali virsti tikra krosnimi, todėl prieš nešant ten pomidorus verta patikrinti temperatūrą.

Pomidorai

Nekraukite jų į gilų dubenį

Gražus dubuo, pilnas raudonų pomidorų, virtuvėje atrodo jaukiai. Tačiau jei vaisiai sukrauti keliais sluoksniais, apatiniai patiria spaudimą, prasčiau vėdinasi ir greičiau suminkštėja.

Pomidorus geriau sudėti vienu sluoksniu. Tam tinka negili lėkštė, padėklas, medinė dėžutė ar popieriumi išklotas krepšelis.

Vaisiai neturėtų būti stipriai suspausti vienas prie kito. Jeigu vienas pradės gesti, drėgmė ir pažeidimas gali greitai paveikti šalia esančius.

Bent kartą per dieną verta pomidorus apžiūrėti. Minkštėjantį ar įtrūkusį vaisių geriau iš karto atskirti ir sunaudoti padažui, sriubai, omletui ar troškiniui. Vienas pamirštas pomidoras gali per kelias dienas sugadinti visą gražiai sudėtą derlių.

Kotelis į viršų ar į apačią?

Pomidoras dažnai pradeda minkštėti ties vieta, kur buvo kotelis. Ten gali patekti oras, drėgmė ir įvairūs mikroorganizmai. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės pomidorus laiko kotelio vieta žemyn.

Toks būdas gali padėti šiek tiek sumažinti drėgmės netekimą ir apsaugoti jautresnę vaisiaus dalį. Ypač jei kotelis jau pašalintas.

Tačiau svarbiausia ne vien kryptis. Daug didesnę reikšmę turi vaisiaus būklė, temperatūra, drėgmė ir tai, ar jis nėra suspaustas kitų pomidorų.

Jei pomidoras labai minkštas, padėtas koteliu žemyn jis gali būti dar labiau prispaustas. Todėl tvirtus vaisius galima dėti kotelio vieta į apačią, o visiškai prinokusius geriau laikyti taip, kad jie kuo mažiau spaustųsi ir nesitrintų.

Neprinokusius pomidorus galima paskatinti

Žalsvus arba dar kietus pomidorus palikite kambario temperatūroje. Jie palaipsniui keis spalvą, minkštės ir įgaus daugiau skonio.

Jeigu norite nokimą pagreitinti, pomidorus galima įdėti į popierinį maišelį. Dar greičiau jie noks, jei kartu įdėsite prinokusį bananą ar obuolį. Šie vaisiai išskiria etileną – natūralias dujas, skatinančias nokimą.

Maišelio nereikėtų sandariai užrišti. Popierius turi praleisti šiek tiek oro ir sugerti perteklinę drėgmę. Plastikinis maišelis šiam tikslui tinka prasčiau, nes jame kaupiasi kondensatas, o drėgmė gali paskatinti puvimą.

Pomidorus maišelyje tikrinkite kasdien. Kartais, ypač šiltu oru, jie sunoksta greičiau, nei tikimasi. Vakar dar buvęs kietas vaisius rytoj jau gali būti puikiai tinkamas salotoms, o poryt – tik padažui.

Kada šaldytuvas vis dėlto yra geresnis pasirinkimas?

Jeigu pomidoras jau visiškai prinokęs, labai minkštas, o suvalgyti jo šiandien ar rytoj nepavyks, šaldytuvas gali padėti išlošti kelias papildomas dienas.

Tai ypač aktualu per karščius, kai virtuvėje temperatūra pakyla gerokai aukščiau įprastos kambario temperatūros. Tokiose sąlygose prinokę pomidorai gali sugesti labai greitai.

Šaldyti verta tik tuos vaisius, kurie jau pasiekė norimą brandą. Dar kietų ir žalsvų pomidorų į šaltį geriau nedėti, nes jų nokimas bus pristabdytas.

Prinokusius pomidorus laikykite ne šalčiausioje šaldytuvo vietoje. Nedėkite jų prie galinės sienelės, kur temperatūra gali būti ypač žema. Geriau rinktis daržovių stalčių ar šiltesnę lentyną.

Prieš valgydami išimkite pomidorus iš šaldytuvo bent valandai ar kelioms. Sušilę iki kambario temperatūros jie tampa aromatingesni, o jų skonis atsiskleidžia geriau. Visiškai atkurti ilgai šaltyje laikyto pomidoro savybių gali nepavykti, tačiau skirtumas vis tiek bus juntamas.

Perpjautas pomidoras – jau visai kita istorija

Sveiką pomidorą galima laikyti kambario temperatūroje, tačiau perpjautą reikia dėti į šaldytuvą. Pažeidus odelę minkštimas tampa neapsaugotas, greičiau praranda drėgmę ir yra lengviau užteršiamas.

Perpjautą pomidorą laikykite sandariame inde arba gerai uždengtą. Padėkite pjūvio puse žemyn, kad mažiau džiūtų.

Tokį pomidorą geriausia sunaudoti kuo greičiau. Jis puikiai tiks sumuštiniui, kiaušinienei, padažui ar salotoms kitą dieną, tačiau laikyti jo kelias dienas ir tikėtis šviežio skonio neverta.

Jeigu pomidoras jau buvo supjaustytas ir kelias valandas stovėjo šiltame kambaryje, ypač per vasaros kaitrą, reikėtų įvertinti jo kvapą ir būklę. Abejotiną produktą saugiau išmesti, o ne bandyti išgelbėti gausiu prieskonių sluoksniu.

Pomidorų prieš laikymą geriau neplauti

Parsinešus daržoves kyla noras viską iš karto nuplauti ir gražiai sudėti. Tačiau pomidorus geriau plauti tik prieš pat valgymą ar gaminimą.

Ant drėgnos odelės greičiau dauginasi gedimą skatinantys mikroorganizmai. Jeigu nuplautas pomidoras lieka dubenyje ir nėra gerai nusausintas, jis gali pradėti gesti anksčiau.

Jeigu pomidorai labai purvini, juos galima atsargiai nuvalyti sausu popieriniu rankšluosčiu. Nuplovus būtina kruopščiai nusausinti ir sunaudoti artimiausiu metu.

Ypač atsargiai elkitės su įtrūkusiais pomidorais. Per pažeistą odelę drėgmė ir nešvarumai lengviau patenka į vidų. Tokius vaisius reikėtų laikyti šaldytuve ir kuo greičiau termiškai apdoroti.

Nelaikykite su kiekvienu vaisiumi, kurį randate virtuvėje

Pomidorai patys išskiria etileną ir yra jautrūs kitų vaisių skleidžiamoms dujoms. Todėl šalia bananų, obuolių, kriaušių ar avokadų jie gali sunokti greičiau.

Tai naudinga, jei pomidorai dar kieti. Tačiau visiškai prinokusiems vaisiams toks kaimynas gali tapti paskutiniu postūmiu į pernokimą.

Jeigu norite pomidorus išsaugoti ilgiau, laikykite juos atskirai nuo etileną gausiai išskiriančių vaisių. Jei norite paspartinti nokimą, padėkite šalia banano ar obuolio, tačiau nepamirškite kasdien patikrinti.

Čia dažnai ir slypi priežastis, kodėl vienoje virtuvėje pomidorai išsilaiko savaitę, o kitoje suminkštėja per dvi dienas. Kartais kaltas ne pats pomidoras, o šalia gulinti bananų kekė.

Maži ir dideli pomidorai genda nevienodai

Vyšniniai ir kiti maži pomidorai turi kitokį odelės bei minkštimo santykį nei stambūs mėsingi vaisiai. Jie gali ilgiau atrodyti tvirti, tačiau įtrūkę genda labai greitai.

Mažus pomidorus patogu laikyti negiliame inde, neperkraunant. Pakuotėje susikaupusi drėgmė jiems ypač nepalanki, todėl plastikinę dėžutę verta praverti arba vaisius perkelti į geriau vėdinamą indą.

Stambius pomidorus reikia saugoti nuo spaudimo. Didelis, prinokęs vaisius nuo savo svorio gali pradėti minkštėti toje vietoje, kur remiasi į kietą paviršių. Po juo galima patiesti popierinį rankšluostį ar minkštą švarų audinį.

Skirtingo sunokimo pomidorų taip pat geriau nelaikyti vienoje krūvoje. Labai prinokę vaisiai spartins kitų nokimą, o pradėję gesti gali nepastebimai sugadinti šalia esančius.

Kaip suprasti, kad pomidorą dar galima valgyti?

Minkštas pomidoras nebūtinai yra sugedęs. Jei jis maloniai kvepia, neturi pelėsio, šlapių pūvančių vietų ar rūgštaus aromato, jį galima naudoti termiškai apdorojant.

Tokie pomidorai puikiai tinka padažui, sriubai, troškiniui, picai ar kiaušinienei. Kartais būtent labai prinokę vaisiai suteikia patiekalui daugiausia skonio.

Tačiau jei ant pomidoro atsirado pelėsis, vaisius pradėjo tekėti, skleidžia nemalonų fermentacijos kvapą arba jo vidus patamsėjo ir tapo gleivėtas, jo gelbėti nebeverta.

Nereikėtų tiesiog nupjauti pelėsio pažeistos vietos ir valgyti likusios dalies. Pomidoras yra minkštas ir vandeningas, todėl pažeidimas gali būti išplitęs giliau, nei matoma paviršiuje.

Ką daryti, kai pomidorų tiesiog per daug?

Jeigu šiltnamis ar turgus apdovanojo tokiu kiekiu, kurio neįmanoma suvalgyti šviežio, geriau nelaukti, kol vaisiai pradės gesti.

Prinokusius pomidorus galima išvirti į padažą, sutrinti sriubai, kepti orkaitėje, džiovinti ar užšaldyti. Šaldyti pomidorai atitirpę nebetiks šviežioms salotoms, nes jų tekstūra suminkštės, tačiau sriuboms ir padažams jie bus visiškai tinkami.

Prieš šaldant pomidorus galima supjaustyti, nulupti arba užšaldyti sveikus. Patogu juos suskirstyti tokiomis porcijomis, kokių vėliau reikės vienam patiekalui.

Svarbiausia nelaukti paskutinės akimirkos. Kai pomidorai jau labai minkšti, įtrūkę ir pradėję rūgti, pasirinkimų lieka mažai. O laiku išvirtas padažas žiemą primins vasarą kur kas maloniau nei užmirštas dubuo virtuvės kampe.

Vienos vietos visiems pomidorams nėra

Geriausia pomidorų laikymo vieta priklauso nuo jų brandos. Kietus ir dar nokstančius laikykite kambario temperatūroje, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje. Visiškai prinokusius, kurių greitai nesuvalgysite, galima trumpam dėti į šaldytuvą. Perpjautiems pomidorams šaldytuvas jau būtinas.

Nekraukite vaisių keliais sluoksniais, neplaukite jų iš anksto ir kasdien patikrinkite, ar kuris nors nepradėjo gesti. Šie paprasti įpročiai dažnai duoda daugiau naudos nei bet kokia ypatinga laikymo dėžutė.

Šaldytuvas nėra pomidorų priešas. Jis tiesiog neturėtų būti pirmoji stotelė kiekvienam parsineštam vaisiui. Kartais geriausią skonį išsaugo ne šalčiausia, o tiesiog protingai parinkta vieta virtuvėje.