Lygintuvas čia tik vaidina didvyrį: patalynę galima išlyginti dar jai kabant ant virvės

Patalynės lyginimas yra vienas tų buities darbų, kuriuos lengva pradėti su gerais ketinimais, o baigti po valandos stovint prie lentos ir tyliai pykstant ant milžiniško antklodės užvalkalo. Vos išlyginate vieną pusę, kita jau būna susiglamžiusi, paklodė velkasi grindimis, o lygintuvas garuoja taip, lyg virtuvėje būtų atidaryta nedidelė pirtis.

Dėl to patalynės beveik niekada nelyginu. Ne todėl, kad susitaikiau su suglamžytu audiniu, o todėl, kad daugumą raukšlių galima pašalinti dar skalbiant, džiovinant ir lankstant. Lygintuvas dažniausiai tik taiso tai, ką patys sugadinome perkraudami skalbyklę, palikdami skalbinius būgne ar pakabindami juos šlapiu gumulu.

Tobulai lygaus, viešbučio numerį primenančio paviršiaus be lyginimo visada nepavyks gauti, ypač jei patalynė pasiūta iš grynos medvilnės ar lino. Tačiau kasdieniam naudojimui ji gali atrodyti tvarkingai, būti maloni liesti ir nesusiraukšlėti į kietas klostes. Tam reikia ne naujo prietaiso, o kelių laiku atliktų veiksmų.

Didžiausia klaida padaroma dar skalbyklėje

Jeigu į būgną sugrūdame dvi paklodes, kelis antklodžių užvalkalus, rankšluosčius ir dar pusę savaitės drabužių, audinys neturi vietos laisvai judėti. Patalynė susisuka į tankų kamuolį, o gręžiant klostės stipriai prispaudžiamos viena prie kitos. Tokias raukšles vėliau sunku pašalinti net gerai išpurčius.

Skalbyklės neprikemšu iki viršaus. Patalynė turi laisvai kristi būgne, todėl didesnį komplektą kartais skalbiu atskirai nuo rankšluosčių ir sunkių drabužių. Tai svarbu ne tik dėl raukšlių. Susivėlęs antklodės užvalkalas gali „praryti“ pagalvių užvalkalus, todėl vanduo ir skalbiklis juos pasiekia prasčiau.

Taip pat vengiu be reikalo rinktis didžiausią gręžimo greitį. Labai stiprus gręžimas išspaudžia daugiau vandens ir sutrumpina džiūvimo laiką, tačiau kartu gali giliau įspausti raukšles. Kasdieniam medvilnės komplektui dažnai pakanka vidutinio režimo, jeigu patalynė vėliau džiovinama gerai vėdinamoje vietoje.

Žinoma, gręžimo greitį reikia derinti prie audinio priežiūros etiketės. Lininė patalynė, plona medvilnė ir sintetiniai mišiniai gali reaguoti skirtingai, todėl vieno universalaus skaičiaus visiems komplektams nėra.

Skalbinių būgnas greitai tampa raukšlių presu

Pasibaigus skalbimo programai patalynę išimu kuo greičiau. Nebūtina stovėti prie skalbyklės su chronometru, tačiau palikti šlapius skalbinius uždarytame būgne kelioms valandoms tikrai neverta.

Drėgnas audinys yra sunkus, o gulėdamas suspaustas jis pradeda džiūti netaisyklingomis klostėmis. Be to, uždarame būgne ilgiau palikta patalynė gali įgauti nemalonų drėgmės kvapą. Tuomet vietoje paprasto džiovinimo kartais tenka viską perskalbti.

Patogu skalbimą suplanuoti taip, kad programa baigtųsi tuo metu, kai esu namuose. Jeigu skalbyklė turi atidėto paleidimo funkciją, nustatau ją ne tam, kad šlapia patalynė lauktų manęs nuo ryto, o kad ciklas pasibaigtų prieš pat grįžtant.

Išlyginta patalynė

Vienas geras pakratymas atstoja dalį lyginimo

Ištrauktos patalynės iš karto nekabinu. Pirmiausia kiekvieną daiktą išskleidžiu ir stipriai pakratau. Paklodę suimu už dviejų kampų, ištiesiu rankas ir kelis kartus energingai timpteliu. Tą patį padarau su antklodės bei pagalvių užvalkalais.

Šis veiksmas atrodo pernelyg paprastas, kad turėtų reikšmės, tačiau drėgnas pluoštas lengvai pakeičia padėtį. Pakratymas atskiria sulipusius audinio sluoksnius, ištiesina kraštus ir sumažina smulkių raukšlių kiekį dar prieš džiovinimą.

Antklodės užvalkalą papildomai patikrinu iš vidaus. Jo kampuose dažnai susikaupia susisukę audinio gumulai arba pasislepia pagalvės užvalkalas. Jeigu taip pakabinsime, vidinė dalis džiūs ilgai, o suspausta vieta liks smarkiai susiglamžiusi.

Kabinti reikia ne tvarkingai sulanksčius, o plačiai išskleidus

Patarimas šlapią paklodę sulankstyti į keturias dalis ir užmesti ant virvės skamba tvarkingai, tačiau praktiškai ne visada pasiteisina. Keli stori audinio sluoksniai džiūsta lėčiau, o perlenkimo vietose gali likti ryškios linijos.

Jeigu turiu pakankamai vietos, patalynę išskleidžiu kuo plačiau. Paklodę permetu per dvi lygiagrečias virves arba tvirtinu už krašto taip, kad audinys nebūtų suspaustas į siaurą juostą. Antklodės užvalkalą pakabinu atvertą, kad oras galėtų patekti į vidų.

Segtukus tvirtinu prie siūlių ar mažiau matomų vietų. Jeigu juos stipriai užspaudžiame pačiame audinio centre, išdžiūvus gali likti mažos „ausys“. Pagalvių užvalkalus patogu tvirtinti už apatinės siūlės, o ne už dekoratyvinio krašto.

Paklodę su guma prieš kabindamas gerai ištiesinu, tačiau nesistengiu jos ištempti į idealiai plokščią stačiakampį. Gumą geriau paskirstyti tolygiai, kad vienas kampas nekabotų visu svoriu. Tokią paklodę galima džiovinti perlenktą per dvi virves, palikus tarp sluoksnių oro tarpą.

Džiovyklė gali padėti, bet ji ir sukuria raukšles

Naudojant elektrinę džiovyklę svarbiausia jos neperkrauti ir neperdžiovinti patalynės. Kai audinys ilgai vartomas labai karštame ore, jis gali išdžiūti į kietas, sunkiai pasiduodančias klostes.

Patalynę išimu vos pasibaigus programai, kol ji dar šilta. Jeigu paliksiu ją uždarytame būgne valandai, visi gražūs džiovinimo rezultatai greitai išnyks. Šiltą audinį iš karto išskleidžiu, perbraukiu delnais ir sulankstau.

Kai kuriems komplektams tinka režimas, po kurio patalynė lieka vos drėgna. Tokiu atveju ją trumpam pakabinu arba išskleidžiu ant džiovyklės, kad visiškai išdžiūtų. Drėgnos patalynės į spintą nededu, net jeigu ji atrodo beveik sausa. Uždarame lentynos kampe likusi drėgmė gali sukelti nemalonų kvapą, o ilgainiui ir pelėsį.

Džiovinimo kamuoliukai kartais padeda atskirti didelius audinio gabalus, tačiau jie nepadarys stebuklo, jeigu antklodės užvalkalas su visu turiniu susisuko į vieną mazgą.

Lankstyti reikia dar tą pačią dieną

Visiškai išdžiūvusią patalynę nepalieku kelioms dienoms gulėti krepšyje. Kuo ilgiau audinys guli sugrūstas, tuo aiškesnės tampa klostės. Geriausia jį sulankstyti iš karto, kai nuimamas nuo virvės ar ištraukiamas iš džiovyklės.

Paklodę ištiesiu ant lovos arba didelio stalo, delnais perbraukiu nuo centro kraštų link ir tik tada lankstau. Antklodės užvalkalą suimu už kampų, sulyginu kraštus ir sulenkiu didelėmis, lygiomis dalimis. Kuo mažiau atsitiktinių mažų klosčių, tuo tvarkingiau jis atrodys išėmus iš spintos.

Susukti paklodes į ritinį galima, tačiau tai ne visada patogiausias būdas. Ritiniai užima nemažai vietos ir gali išsivynioti. Man praktiškiau visą komplektą sulankstyti ir sudėti į vieną jo pagalvės užvalkalą. Taip spintoje nelieka pavienių dalių, o ištraukus komplektą nereikia ieškoti, kur dingo antras užvalkalas.

Garai vonioje nėra stebuklingas lygintuvas

Pakabinti susiraukšlėjusią patalynę vonios kambaryje ir paleisti karštą dušą teoriškai galima, nes drėgmė šiek tiek atpalaiduoja pluoštą. Tačiau tikėtis, kad po dvidešimties minučių audinys atrodys lyg profesionaliai išlygintas, būtų per daug optimistiška.

Didelė paklodė vonioje dažniausiai neturi kur laisvai kabėti, o garai jos nepasiekia vienodai. Be to, vien dėl kelių raukšlių pripildyti visą patalpą drėgmės nėra labai taupu. Prastai vėdinamame vonios kambaryje dažnas toks „garinimas“ gali prisidėti prie kondensato ir pelėsio atsiradimo.

Jeigu reikia greitai sutvarkyti vieną labai matomą vietą, naudoju rankinį garintuvą arba lengvai sudrėkinu audinį ir stipriai ištiesiu. Dažnai užtenka lovą pakloti likus kelioms valandoms iki miego. Nuo čiužinio įtempimo ir kambario drėgmės dalis raukšlių natūraliai sumažėja.

Ne kiekvienas satinas raukšlėjasi mažiau

Renkantis patalynę svarbu žiūrėti ne tik į gražų audinio pavadinimą. Satinas ir poplinas nurodo audimo būdą, tačiau daug ką lemia ir pluošto sudėtis, audinio tankis bei apdaila.

Medvilninis satinas paprastai būna glotnus ir maloniai slysta, tačiau jis vis tiek gali raukšlėtis, ypač skalbiamas aukštoje temperatūroje ir perdžiovinamas. Poplinas yra tvirtas, gana lygus audinys, bet grynos medvilnės poplinui lygintuvas taip pat nėra svetimas.

Mažiausiai raukšlių dažniausiai lieka audiniuose su sintetinio pluošto priemaiša. Jie greičiau džiūsta ir lengviau išlaiko formą, tačiau ne visiems patinka jų pojūtis ar mažesnis laidumas orui. Linas raukšlėjasi ryškiausiai, tačiau būtent natūralios klostės daugeliui yra jo žavesio dalis, o ne trūkumas.

Prieš pirkdamas žiūriu ne vien į žodžius „prabangus“ ar „viešbučio kokybė“, bet į sudėtį ir skalbimo rekomendacijas. Jeigu etiketėje nurodyta, kad audinį reikia skalbti švelniai ir lyginti žemoje temperatūroje, jis vargu ar bus visiškai nereiklus priežiūrai.

Kada patalynę vis dėlto verta lyginti

Lyginimas nėra blogas ar nereikalingas darbas. Jis tiesiog nebūtinas kiekvienam komplektui po kiekvieno skalbimo. Patalynę verta lyginti, jeigu jums patinka visiškai lygus paviršius, ruošiate svečių kambarį arba audinys po džiovinimo liko labai susiglamžęs.

Aukštesnė temperatūra taip pat gali būti naudinga tam tikrose higienos situacijose, tačiau pirmiausia reikia vadovautis audinio etikete ir sveikatos specialistų rekomendacijomis. Vien lygintuvas neatstoja tinkamo skalbimo režimo, o per karštai lyginant galima pažeisti gumą, dekoratyvines detales ar sintetinį pluoštą.

Kasdienėje buityje daugiausia laiko sutaupo paprasta grandinė: neperkrauti skalbyklės, skalbinius išimti laiku, gerai išpurtyti, plačiai pakabinti ir iš karto sulankstyti. Kai šie veiksmai atliekami tinkamai, lygintuvas iš nepakeičiamo herojaus tampa tuo, kuo turėtų būti – retkarčiais prireikiančiu įrankiu, o ne savaitgalio bausme.