Kas nutinka kepenims, jei kasdien geriate žaliąją arbatą: nauda yra, bet viena klaida gali viską apversti

Žalioji arbata dažnai pristatoma kaip vienas sveikesnių kasdienių gėrimų. Ji geriama jau šimtmečius, o pastaraisiais metais sulaukė daug mokslininkų dėmesio dėl joje esančių augalinių junginių – ypač katechinų, tarp kurių dažniausiai minimas epigalokatechino galatas, trumpiau vadinamas EGCG. Būtent šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Kepenims tai aktualu todėl, kad šis organas kasdien dirba be pertraukos: dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda apdoroti maistines medžiagas, prisideda prie riebalų, cukraus ir kitų medžiagų reguliavimo. Kai žmogaus mityba prasta, trūksta judėjimo, vartojama daug alkoholio ar kaupiasi antsvoris, kepenims tenka didesnis krūvis.

Vis dėlto žalioji arbata nėra stebuklingas vaistas. JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras pabrėžia, kad nors žalioji arbata ir jos ekstraktai plačiai tyrinėti, dėl daugelio sveikatinimo teiginių galutinių išvadų vis dar nepakanka. Be to, įprastai geriama arbata ir koncentruoti papildai nėra tas pats dalykas.

Gali padėti palaikyti kepenis, kai jos apkrautos riebalais

Viena dažniausiai aptariamų sričių – kepenų suriebėjimas, dabar vis dažniau vadinamas metaboline disfunkcija susijusia steatozine kepenų liga. Ji siejama su antsvoriu, atsparumu insulinui, 2 tipo diabetu, padidėjusiais trigliceridais ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.

Žalioji arbata čia minima ne todėl, kad „ištirpdo“ riebalus kepenyse, o todėl, kad jos junginiai gali veikti kelias svarbias grandis: oksidacinį stresą, uždegiminius procesus ir riebalų apykaitą. Tai nereiškia, kad kasdienis puodelis arbatos pakeis svorio mažinimą, mitybos korekciją ar gydytojo paskirtą gydymą, tačiau jis gali būti viena iš mažų sveikesnio gyvenimo būdo dalių.

Didžiausia klaida būtų manyti, kad žalioji arbata leidžia kompensuoti kitus žalingus įpročius. Jei žmogus beveik nejuda, dažnai valgo daug cukraus ir riebaus perdirbto maisto, reguliariai vartoja alkoholį, vien arbata kepenų neišgelbės. Ji gali būti pagalbinis įprotis, bet ne pagrindinis sprendimas.

Kai kuriuose tyrimuose siejama su geresniais kepenų fermentų rodikliais

Kepenų fermentai, tokie kaip ALT ir AST, dažnai vertinami atliekant kraujo tyrimus. Jų padidėjimas gali rodyti kepenų ląstelių pažeidimą, uždegimą ar kitą kepenų apkrovą, nors vien iš šių skaičių diagnozės nustatyti negalima.

„LiverTox“ duomenų bazėje pažymima, kad įprastas žaliosios arbatos gėrimas nėra siejamas su kepenų pažeidimu ar aminotransferazių padidėjimu, o kai kuriuose stebimuosiuose tyrimuose reguliarus žaliosios arbatos vartojimas buvo siejamas net su mažesnėmis ALT ir AST reikšmėmis. Tačiau tai nereiškia, kad arbata gydo kepenų ligas – tokie duomenys labiau rodo galimą ryšį, o ne paprastą priežasties ir pasekmės taisyklę.

Būtent todėl žmonėms, kurių kepenų fermentai jau padidėję, nereikėtų patiems „gydytis“ žaliąja arbata. Jei tyrimai blogi, pirmiausia reikia aiškintis priežastį: ar tai susiję su riebaline kepenų liga, alkoholiu, vaistais, virusais, papildais, tulžies takų problemomis ar kitais veiksniais.

Kasdienis puodelis ar keli puodeliai žaliosios arbatos gali būti protingas pasirinkimas, jei žmogus ją gerai toleruoja. Tačiau svarbiausi kepenų sveikatos pagrindai išlieka tie patys: svorio kontrolė, judėjimas, mažiau alkoholio, daugiau skaidulų turintis maistas ir atsargus požiūris į nereikalingus papildus.

Antioksidantai gali apsaugoti ląsteles nuo dalies streso

Žaliosios arbatos potenciali nauda dažniausiai aiškinama katechinais. Tai augaliniai polifenoliai, veikiantys kaip antioksidantai. Paprastai tariant, jie gali padėti neutralizuoti dalį nestabilių molekulių, kurios prisideda prie ląstelių pažeidimo.

Kepenims oksidacinis stresas ypač svarbus tada, kai jose kaupiasi riebalai, vyksta uždegimas ar organą papildomai apkrauna alkoholis, kai kurie vaistai, toksinės medžiagos ar nesubalansuota mityba. Tokiais atvejais antioksidaciniai junginiai teoriškai gali būti naudingi kaip bendros mitybos dalis.

Tačiau ir čia reikia nepainioti dviejų dalykų: žaliosios arbatos kaip gėrimo ir koncentruoto EGCG kapsulėse. Įprastai geriama arbata daugumai suaugusiųjų laikoma saugia, nors joje yra kofeino. Tuo metu žaliosios arbatos ekstraktai gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant pykinimą, pilvo diskomfortą, kraujospūdžio padidėjimą, sąveikas su vaistais, o retais atvejais – ir kepenų pažeidimą.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie perka „detoksikacijos“, lieknėjimo ar „riebalų deginimo“ papildus. Tokiuose produktuose žaliosios arbatos ekstraktas gali būti daug koncentruotesnis nei paprastame puodelyje arbatos, o kartu dažnai būna ir kitų veikliųjų medžiagų.

Kada žalioji arbata gali tapti ne pagalba, o rizika?

Didžiausias pavojus susijęs ne su įprastu žaliosios arbatos gėrimu, o su didelėmis žaliosios arbatos ekstrakto dozėmis. „LiverTox“ nurodo, kad žaliosios arbatos ekstraktai, o rečiau ir labai dideli žaliosios arbatos kiekiai, buvo siejami su kliniškai pastebimu ūminiu kepenų pažeidimu, įskaitant labai sunkius atvejus.

Aprašytuose atvejuose kepenų pažeidimas dažniausiai pasireikšdavo po kelių savaičių ar mėnesių nuo ekstrakto vartojimo pradžios. Žmonėms atsirasdavo nuovargis, pykinimas, pilvo skausmas, gelta, labai padidėję kepenų fermentai, o būklė gerėdavo nutraukus preparatą. Kai kuriems pažeidimas atsinaujindavo vėl pradėjus vartoti tą patį produktą.

Todėl saugiausias patarimas paprastas: rinkitės žaliąją arbatą kaip gėrimą, o ne didelių dozių ekstraktus, nebent dėl jų pasitarėte su gydytoju. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, jau turintys kepenų ligų, vartojantys daug vaistų, nėščiosios, žindančios moterys ir tie, kurie geria vaistus nuo kraujospūdžio, cholesterolio ar kitų lėtinių ligų, nes žalioji arbata ir jos ekstraktai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais.

Taigi kasdienis žaliosios arbatos puodelis gali būti geras įprotis kepenims palankesniame gyvenimo būde. Jis gali prisidėti antioksidantais, pakeisti saldžius gėrimus ir padėti formuoti sveikesnę rutiną. Tačiau kepenų sveikatos jis nepakeis vienas. Tikrasis poveikis atsiranda tada, kai arbata eina kartu su judėjimu, saikinga mityba, mažesniu alkoholio kiekiu ir atsargiu požiūriu į papildus.

Žalioji arbata gali būti naudinga detalė. Bet jeigu tikimasi stebuklo iš vieno puodelio arba geriami stiprūs ekstraktai „kepenims valyti“, ta pati priemonė gali tapti visai ne tuo, ko tikėtasi.