Yra keletas klastingų priežasčių, kodėl neturėtumėte dėvėti tų pačių drabužių dvi dienas iš eilės

Ryte spintoje akis vėl užkliūva už vakarykščio megztinio. Jis dar atrodo tvarkingas, dėmių nėra, kvepalų kvapas lyg ir laikosi, o lauke vėsu – atrodo, kam ieškoti kito? Ypač kai reikia skubėti į darbą, nuvežti vaiką ar tiesiog ištrūkti iš namų iki pirmojo susitikimo.

Tačiau drabužis, kuris akiai atrodo švarus, nebūtinai toks yra odai. Per vieną dieną audinyje lieka ne tik prakaito, bet ir odos riebalų, smulkių odos dalelių, dulkių iš transporto, biuro ar parduotuvės. Ne viską galima pamatyti veidrodyje, bet kūnas tai kartais pajunta greičiau nei mes patys.

Tai nereiškia, kad kiekvieną kartą užsidėtą rūbą būtina tuoj pat mesti į skalbinių dėžę. Vis dėlto kai kuriuos drabužius vilkėti antrą dieną iš eilės tampa įpročiu, kuris gali kainuoti ne tik gaivumo jausmą. Kartais būtent nuo tokių mažų kasdienių sprendimų prasideda odos sudirgimas, nemalonus kvapas ar tas nepaaiškinamas jausmas, kad net po dušo nesijauti visiškai švariai.

Vakarykštė diena ant audinio lieka ilgiau, nei atrodo

Drabužiai nuolat liečiasi su oda, todėl sugeria prakaitą ir natūralius odos riebalus. Net ir ramiai praleista diena nėra visiškai „sausa“: kūnas reaguoja į šiltesnę patalpą, skubėjimą iki autobuso, stresą susitikime, pietus lauke. Ypač daug visko susikaupia pažastų, nugaros, apykaklės, liemens ir kojinių srityse.

Kol audinys dar šviežias, žmogus dažnai nieko nepastebi. Bet per naktį ant kėdės numestas drabužis ne visada spėja gerai išsivėdinti, ypač šiltame, prastai vėdinamame kambaryje. Kitą rytą vėl jį apsivilkus, kūno šiluma ir drėgmė tarsi pažadina tai, kas vakar dar neatrodė problema – kvapą, lipnumo pojūtį ar nemalonų audinio prisilietimą.

Dažna klaida – kvapą bandyti užmaskuoti dezodorantu ar kvepalais. Tačiau jie nepašalina to, kas jau įsigėrė į pluoštą, tik trumpam sumaišo kvapus. Būtent todėl žmogus gali būti tikras, kad jo megztinis dar visai geras, nors aplinkiniai jaučia visai ką kita.

Oda kartais protestuoja ne dėl kosmetikos, o dėl marškinėlių

Jeigu ima niežėti kaklą, parausta nugara ar atsiranda smulkių bėrimų, pirmiausia dažnai įtariamas naujas kremas, skalbiklis ar maistas. Tačiau kaltas gali būti ir pernelyg ilgai dėvėtas drabužis. Ant jo liekantys prakaito bei odos riebalų likučiai dirgina odą, ypač kai rūbas prigludęs arba pasiūtas iš mažiau kvėpuojančio sintetinio audinio.

Jautresnę odą turintiems žmonėms tai gali būti dar ryškiau. Aptempti sportiniai drabužiai, liemenėlės, apatiniai, tamprės ar marškinėliai, dėvimi antrą dieną, sukuria šiltą ir drėgną aplinką. Tokia aplinka odai nepatinka: ji prasčiau kvėpuoja, lengviau trinasi, o bet koks sudirgimas gali užsitęsti ilgiau, nei norėtųsi.

Po aktyvios dienos ar sporto drabužį pakeisti verta ne iš pedantiškumo. Tai paprasta kūno priežiūros dalis, panaši į dušą po treniruotės. Ypač nereikėtų taupyti švaros sąskaita, kai kalbama apie apatinius, kojines, pižamą ar rūbus, kurie ilgai glaudžiai liečiasi prie kūno.

Yra keletas klastingų priežasčių, kodėl neturėtumėte dėvėti tų pačių drabužių dvi dienas iš eilėsNuotrauka: Pixabay / congerdesign

Skirtingiems žmonėms tas pats įprotis kainuoja nevienodai

Biure visą dieną sėdėjęs žmogus gali manyti, kad jo drabužiai beveik nesusitepė. Tačiau kelionė viešuoju transportu, pietūs mieste, susitikimai, šildomos patalpos ir skubėjimas namo sudaro daugiau kontaktų, nei atrodo. Dar labiau tai jaučia tie, kurie daug juda, dirba fiziškai arba visą dieną praleidžia vairuodami ir dėvi kelis sluoksnius.

Tėvams su mažais vaikais situacija visai kita: ant drabužių lieka maisto, seilių, išsiliejusio gėrimo, žaidimų aikštelės dulkių. Senjorams, kurių oda dažnai būna plonesnė ir sausesnė, nešvarus ar šiurkštus audinys gali greičiau sukelti diskomfortą. Paaugliams, kuriems prakaitavimas ir odos riebalavimasis dažnai aktyvesni, tas pats džemperis antrą dieną gali tapti ne tik kvapo, bet ir odos problemų šaltiniu.

Kita vertus, nereikia paversti namų skalbykla. Džinsai, storesnis megztinis, švarkas ar viršutinis drabužis, jei nebuvo suprakaituoti ir nesiliečia tiesiai prie odos, dažnai gali būti dėvimi ilgiau. Svarbu ne aklai laikytis vienos taisyklės, o įvertinti, kur buvote, kaip jautėtės, ar drabužis gerai išsivėdino ir ar jis tikrai švarus, o ne tik atrodo švarus.

Švara prasideda ne nuo dažno skalbimo, o nuo protingos kaitos

Kai kurie žmonės vengia persirengti dėl taupymo: daugiau skalbimų reiškia vandenį, elektrą, laiką ir greičiau dėvimas audinys. Tame yra tiesos. Tačiau yra skirtumas tarp sąmoningo drabužių priežiūros ritmo ir bandymo išspausti dar vieną dieną iš rūbo, kuris jau prarado gaivumą.

Patogiausia išeitis – turėti paprastą kasdienę kaitą. Prie kūno priglundančius drabužius po dienos ar aktyvumo pakeisti, o mažiau tiesioginio kontakto turinčius rūbus pakabinti atskirai, kad jie išsivėdintų. Drėgno megztinio ar marškinėlių nereikėtų palikti suglamžytų ant kėdės, lovos krašto ar sportinio krepšio dugne – taip gaivumo jie tikrai neatgaus.

Darbuotojams, kurie vilki uniformas ar privalo laikytis konkretaus aprangos kodo, tai ne visuomet paprasta. Verslui ir darbovietėms taip pat verta suprasti, kad tvarkinga išvaizda neturėtų priklausyti nuo vieno vienintelio darbinių marškinėlių komplekto. Žmogus jaučiasi tvirčiau, kai gali ateiti švarus ir patogiai apsirengęs, o ne stengtis nuslėpti vakarykštės dienos pėdsakus.

Drabužis gali atrodyti dar tinkamas, bet kūnas dažnai pasako tiesą anksčiau už akis. Persirengti kitą rytą nėra prabanga ir nėra perdėtas reiklumas – tai mažas būdas palikti vakarykštį nuovargį ten, kur jam ir vieta: vakarykštėje dienoje.