Naujuose daugiabučiuose ryškėja sprendimas, kuris gali pakeisti kondicionierius: karštis stabdomas dar prie lango

Vasaros Lietuvoje keičiasi. Butai, kurie dar prieš keliolika metų atrodė tik šviesūs ir modernūs, šiandien per karščius vis dažniau tampa sunkiai pakeliamais „šiltnamiais“. Ypač tai jaučia žmonės, gyvenantys naujuose daugiabučiuose su dideliais langais, pietine ar vakarine orientacija ir mažai pavėsio turinčiose miesto vietose.

Dėl to vis daugiau gyventojų pirmiausia galvoja apie kondicionierių. Tačiau statant naujus daugiabučius ar renovuojant senus pastatus vis aktualesnis tampa kitas sprendimas – specialūs langai ir stiklo paketai, kurie sumažina saulės kaitros patekimą į patalpas. Kitaip tariant, karštis stabdomas ne tada, kai jis jau įkaitino butą, o dar prieš jam patenkant į vidų.

Tai nėra paprastas „tamsintas stiklas“. Šiuolaikiniai saulės kontrolės langai gali praleisti dienos šviesą, bet kartu sumažinti infraraudonosios spinduliuotės ir šilumos kiekį, patenkantį į patalpą. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau minimi kaip pasyvaus vėsinimo dalis, nes pastatai yra didžiausi energijos vartotojai žemyne, o energijos reikia ne tik šildymui žiemą, bet ir vėsinimui vasarą. Europos Komisija nurodo, kad apie 40 proc. ES suvartojamos energijos tenka pastatams, o pastato energinį efektyvumą lemia ir jo atitvaros, įskaitant langus.

Kodėl kondicionierius ne visada yra geriausias pirmas sprendimas?

Kondicionierius veikia paprastai: patalpa jau įkaista, o įrenginys tada naudoja elektros energiją, kad tą šilumą pašalintų. Karštą dieną tai gali atrodyti kaip greičiausias ir patogiausias pasirinkimas, tačiau daugiabučiuose jis turi kelias silpnąsias vietas.

Pirmiausia, kondicionieriai didina elektros vartojimą būtent tada, kai karščiai didžiausi. Jeigu vis daugiau butų vienu metu įjungia vėsinimą, apkrova elektros tinklui kyla. Antra, kondicionierius sprendžia pasekmę, o ne priežastį. Jeigu per didelius langus visą dieną į patalpą patenka saulės šiluma, įrenginys turi nuolat dirbti, kad išstumtų tai, ką pastatas pats įsileidžia.

Trečia, daugiabučiuose kondicionieriai ne visada lengvai įrengiami. Reikia vietos išoriniam blokui, kyla fasado estetikos, triukšmo, kondensato nuvedimo ir kaimynų komforto klausimų. Kai kuriuose pastatuose savavališkai kabinami išoriniai blokai gadina architektūrinį vaizdą, o jų keliamas garsas tampa konfliktų priežastimi.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama principui: pirma mažinti perkaitimą, o tik tada naudoti aktyvų vėsinimą. Langai čia tampa viena svarbiausių vietų. Jei pastatas mažiau įkaista, kondicionieriaus gali reikėti rečiau, jis gali būti mažesnės galios arba kai kuriuose butuose išvis nebūti būtinas.

Kaip veikia langai, atspindintys saulės kaitrą?

Saulės kontrolės stiklas turi specialią dangą, kuri padeda atspindėti arba filtruoti dalį saulės šilumos. Daugiausia kalbama apie infraraudonąją spinduliuotę – tai ta nematoma saulės energijos dalis, kuri labai stipriai prisideda prie patalpų įkaitimo. Tinkamai parinktas stiklas gali išlaikyti šviesą, bet sumažinti šilumos pritekėjimą per langą.

Tokiuose stiklo paketuose svarbūs keli rodikliai. Vienas jų – šilumos perdavimo koeficientas, rodantis, kiek šilumos langas praleidžia per konstrukciją. Kitas – saulės faktorius, dažnai žymimas g reikšme arba SHGC. Jis parodo, kiek saulės energijos pro stiklą patenka į vidų. Kuo ši reikšmė mažesnė, tuo mažiau patalpa kaista nuo tiesioginės saulės.

Tačiau čia svarbu nepersistengti. Lietuva nėra pietų Europa, todėl langai turi būti parenkami ne tik pagal vasaros karščius, bet ir pagal žiemą. Šaltuoju metų laiku saulės šiluma gali būti naudinga, ypač pietinėje pastato pusėje. Todėl geras sprendimas nėra vien „kuo labiau atspindintis stiklas“. Reikia balanso tarp šilumos sulaikymo žiemą, apsaugos nuo perkaitimo vasarą ir pakankamo dienos šviesos kiekio.

Dėl to naujuose daugiabučiuose vis svarbesnis tampa ne vien langų dydis, bet ir jų orientacija. Pietų ir vakarų pusėje, kur saulė kaitina stipriausiai, gali būti naudingi saulės kontrolės stiklai, išorinės žaliuzės, balkonų perdangos, lodžijos ar kiti šešėliavimo sprendimai. Šiaurinėje pusėje tokio pat agresyvaus saulės stabdymo dažnai nereikia.

Kondicionierius - tikras išsigelbėjimas

Kodėl tai ypač aktualu Lietuvos daugiabučiams?

Lietuvoje ilgą laiką pagrindinis klausimas buvo šildymas. Statant ar renovuojant daugiabučius daugiausia galvota apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius žiemą. Tai logiška, nes šildymo sezonas ilgas, o sąskaitos už šildymą daugeliui gyventojų buvo didžiausia problema.

Tačiau naujos statybos daugiabučiai tapo sandaresni, geriau apšiltinti ir dažnai turi didesnius langus. Žiemą tai gali būti privalumas, bet vasarą tokie pastatai greičiau perkaista, jei nėra apgalvotos apsaugos nuo saulės. Kitaip tariant, pastatas, kuris puikiai laiko šilumą sausį, liepos mėnesį gali tapti per karštas.

Todėl modernus daugiabutis turi būti projektuojamas ne tik kaip šiltas, bet ir kaip neperkaistantis. Europos pastatų energinio efektyvumo kryptis taip pat juda ta linkme: vertinama ne vien šildymo sistema, bet visas pastato veikimas, įskaitant atitvaras, langus, vėsinimą, karšto vandens sistemas ir atsinaujinančią energiją.

Lietuvoje saulės kontrolės stiklo paketai ir kiti pasyvaus vėsinimo sprendimai tampa aktualesni dėl kelių priežasčių. Pirkėjai vis dažniau klausia ne tik apie kvadratinio metro kainą, bet ir apie komfortą vasarą. Plėtotojai supranta, kad butas su dideliais langais atrodo patraukliai pardavimo vizualizacijose, bet realybėje gyventojui svarbu, ar jame galima normaliai miegoti per karščius. O energijos kainos skatina ieškoti sprendimų, kurie mažina sąnaudas ne vien žiemą, bet ir vasarą.

Kondicionieriai neišnyks, bet jų vaidmuo keisis

Svarbu pasakyti aiškiai: specialūs langai ne visada visiškai pakeis kondicionierių. Viršutiniuose aukštuose, vakarinėje pusėje, tankiai užstatytuose kvartaluose ar butuose su labai dideliais stiklo plotais aktyvaus vėsinimo vis tiek gali reikėti. Tačiau skirtumas tas, kad gerai suprojektuotame pastate kondicionierius tampa ne nuolatiniu gelbėtoju, o papildoma priemone ekstremalioms dienoms.

Geriausias rezultatas pasiekiamas ne vienu sprendimu, o jų deriniu. Saulės kontrolės langai sumažina kaitrą. Išorinės žaliuzės ar architektūriniai stogeliai sustabdo tiesioginę saulę dar efektyviau. Tinkama ventiliacija leidžia pašalinti šilumą naktį ar vėsesniu paros metu. Medžiai ir želdynai aplink pastatą mažina miesto karščio salos efektą. Tik tada, kai šių priemonių nepakanka, įsijungia kondicionierius.

Toks požiūris naudingas ir gyventojui, ir visam namui. Mažiau perkaitęs butas reiškia mažesnes elektros sąnaudas, mažesnį triukšmą, mažiau išorinių blokų ant fasado ir didesnį komfortą be nuolatinio dirbtinio vėsinimo. Be to, pasyvūs sprendimai veikia visą laiką – net tada, kai gyventojas išvykęs, kai elektra pabrangsta ar kai kondicionierius dar neįrengtas.

Ateityje statant daugiabučius Lietuvoje vien gražių didelių langų nebepakaks. Pirkėjai vis labiau supras, kad svarbu ne tik kiek šviesos patenka į butą, bet ir kiek kaitros ateina kartu su ja. Todėl langai, kurie padeda kontroliuoti saulės šilumą, gali tapti ne prabangos detale, o normaliu kokybiško būsto standartu.

Didžiausias pokytis paprastas: vietoje klausimo „kokį kondicionierių reikės montuoti?“ vis dažniau turėtų atsirasti kitas – „kodėl šis butas išvis taip greitai įkaista?“ Kai atsakymas randamas dar projektavimo stadijoje, gyventojams vasarą reikia mažiau technikos, mažiau elektros ir mažiau kantrybės.