Viena klaida džiovinant drabužius lauke greitai išblukina spalvas: daugelis ją kartoja visą vasarą

Skalbinių džiovinimas lauke turi daug privalumų. Drabužiai greičiau išdžiūsta, įgauna gaivų kvapą, nereikia naudoti elektrinės džiovyklės, o saulė ir vėjas darbą padaro natūraliai. Tačiau kartu tai turi ir vieną didelį minusą – ryški saulė gali greitai išblukinti spalvotus audinius.

Ypač tai pastebima vasarą, kai tamsūs marškinėliai, džinsai, sportiniai drabužiai ar vaikiški rūbai kelias valandas kabo tiesioginiuose saulės spinduliuose. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nenutinka, tačiau po kelių tokių džiovinimų spalva tampa blankesnė, juoda pavirsta į pilkšvą, o sodrūs atspalviai praranda gyvumą.

Taip nutinka dėl ultravioletinių spindulių. Jie veikia audinio dažus ir pamažu ardo pigmentus. Baltiems audiniams saulė kartais net padeda – gali šiek tiek pašviesinti, sumažinti pageltimą ir suteikti gaivumo pojūtį. Tačiau spalvotiems drabužiams per daug saulės dažnai reiškia trumpesnį tarnavimo laiką.

Spalvotus drabužius visada verskite į blogąją pusę

Paprasčiausias būdas apsaugoti spalvas – prieš kabinant drabužius lauke juos išversti į blogąją pusę. Tai ypač svarbu tamsiems marškinėliams, džinsams, treningams, ryškioms suknelėms, vaikiškiems drabužiams ir rūbams su spauda ar raštais.

Išvertus drabužį, tiesioginė saulė pirmiausia veikia vidinę audinio pusę. Net jei spalva šiek tiek nubluks, tai bus mažiau matoma dėvint. Priekinė pusė ilgiau išliks ryški, o drabužis atrodys naujesnis.

Šis patarimas ypač tinka džinsams. Tamsus džinsas saulėje gali gana greitai prarasti spalvą, ypač jei džiovinamas tiesiai prieš vidurdienio saulę. Išvertus į blogąją pusę, spalva išsilaiko geriau, o audinys ne taip greitai tampa šiurkštus.

Taip pat verta išversti drabužius su logotipais, piešiniais ar užrašais. Spauda dažnai būna jautresnė karščiui ir tiesioginei saulei, todėl ilgainiui gali skilinėti, blukti ar prarasti kontrastą.

Nekabinkite ryškiausioje saulėje

Didžiausia klaida – šlapius spalvotus drabužius pakabinti tada, kai saulė stipriausia, ir palikti juos kabėti iki vakaro. Vasarą intensyviausi saulės spinduliai dažniausiai būna nuo vėlyvo ryto iki popietės, todėl būtent tuo metu spalvoti audiniai blunka greičiausiai.

Jeigu yra galimybė, skalbinius geriau kabinti ryte arba vėlesnę popietę. Tada saulė dar padeda džiūti, bet nėra tokia agresyvi. Dar geresnis variantas – rinktis vietą, kur drabužius pasiekia vėjas, bet ne tiesioginiai vidurdienio spinduliai. Pavėsis ir gera oro cirkuliacija dažnai išdžiovina skalbinius pakankamai greitai, bet daug mažiau kenkia spalvoms.

Svarbu ir neperdžiovinti audinių. Kai drabužis jau sausas, jo nereikia dar kelias valandas laikyti ant virvės „dėl viso pikto“. Perdžiūvęs audinys tampa kietesnis, šiurkštesnis, sunkiau lyginamas, o spalvos toliau veikiamos saulės. Kai drabužiai išdžiūvo, geriausia juos iš karto nuimti.

Tai ypač aktualu sintetiniams audiniams, sportinei aprangai, elastano turintiems drabužiams ir apatiniams. Ilgai laikomi karštyje jie gali prarasti elastingumą, formą ar malonų pojūtį prie kūno.

Kaip kabinti, kad drabužiai nesusigadintų?

Džiovinant lauke svarbu ne tik saulė, bet ir tai, kaip drabužiai pakabinami. Jei skalbiniai sukabinami per arti vienas kito, oras tarp jų blogai cirkuliuoja. Tada vienos vietos džiūsta greitai, kitos lieka drėgnos, gali atsirasti nemalonus kvapas, o storesni audiniai džiūsta netolygiai.

Tarp drabužių reikėtų palikti šiek tiek vietos, kad vėjas galėtų laisvai judėti. Marškinius, palaidines ir lengvesnius drabužius geriau pakabinti taip, kad jie kuo mažiau susiglamžytų. Skalbinių segtukus verta segti ne pačiose matomiausiose vietose, o ties siūlėmis, apačia ar pažastų zona. Taip sumažėja žymių ir raukšlių tikimybė.

Sunkesnių megztinių, storesnių džemperių ar vilnos gaminių geriau nekabinti už pečių. Prisigėręs vandens audinys tampa sunkesnis, todėl kabėdamas gali išsitampyti ir prarasti formą. Tokius drabužius saugiau džiovinti paguldytus horizontaliai ant džiovyklės ar švaraus tinklelio.

Jeigu džiovinate patalynę ar rankšluosčius, juos galima kabinti tiesiau ir plačiau, kad greičiau išgaruotų drėgmė. Tačiau spalvotą patalynę taip pat verta versti į blogąją pusę arba džiovinti ne pačioje kaitriausioje saulėje, nes dideli audinio plotai blunka labai pastebimai.

Baltus audinius saulė gali gelbėti, bet ir čia reikia saiko

Balti drabužiai yra išimtis. Saulė gali padėti jiems atrodyti švaresniems ir gaivesniems, ypač jei audinys linkęs gelsti. Balti marškiniai, rankšluosčiai ar patalynė lauke dažnai išdžiūsta ne tik greitai, bet ir įgauna tą malonų švaros kvapą, kurio sunku pasiekti džiovinant kambaryje.

Vis dėlto net balti audiniai neturėtų kabėti saulėje per ilgai. Per daug išdžiūvusi medvilnė tampa kieta, sunkiau lyginama, o pluoštai ilgainiui gali silpnėti. Geriausia baltus skalbinius nuimti tada, kai jie jau sausi arba dar vos vos drėgni. Tokius drabužius lengviau lyginti, jie maloniau krinta ir neatrodo taip „sukietėję“.

Džiovinant lauke verta atsižvelgti ir į aplinką. Jei netoliese judrus kelias, statybos ar daug dulkių, šlapi audiniai gali prisigerti ne tik vėjo, bet ir nešvarumų. Žydėjimo metu ant skalbinių gali nusėsti žiedadulkės, todėl alergiškiems žmonėms verta būti atsargesniems.

Geriausia taisyklė paprasta: spalvotus drabužius džiovinkite išverstus, ne pačioje kaitriausioje saulėje ir nuimkite vos išdžiūvus. Baltus audinius galima drąsiau leisti į saulę, bet ir jų nereikėtų perdžiovinti.

Taip drabužiai ilgiau išlaikys spalvą, minkštumą ir formą. O džiovinimas lauke išliks tuo, kuo ir turi būti – paprastu, pigiu ir maloniu būdu pasirūpinti skalbiniais, o ne priežastimi po kelių savaičių ieškoti naujų marškinėlių.