Perjungiau „Škoda Octavia“ į ECO režimą ir kelias dienas važinėjau mieste: rezultatas nustebino labiau, nei tikėjausi

Kai degalai vėl ima kandžiotis, net ir tie vairuotojai, kurie anksčiau nekreipdavo daug dėmesio į kiekvieną litrą, pradeda žiūrėti į borto kompiuterį kiek atidžiau. Ypač mieste, kur vieną akimirką pajudi nuo šviesoforo, kitą jau stabdai, tada vėl riedi paskui autobusą, o po kelių minučių stovi prie kitos sankryžos. Tokiose sąlygose net ekonomiškas dyzelis ne visada atrodo toks taupus, kaip žadama brošiūrose.

Todėl nusprendžiau atlikti paprastą eksperimentą su „Škoda Octavia“ 2.0 TDI. Tai labai lietuviškas automobilis gerąja prasme: praktiškas, talpus, nepernelyg išsišokantis, tinkamas ir darbui, ir šeimai, ir ilgesnei kelionei iki pajūrio ar Lenkijos prekybos centrų. Būtent dėl to toks bandymas įdomus ne teoriškai, o labai kasdieniškai – kiek realiai galima sutaupyti, jei mieste važiuoji ne įprastu režimu, o įjungęs ECO?

Kalbame apie 2.0 TDI dyzelinę versiją. Oficialiuose „Škoda“ duomenyse 150 AG 2.0 TDI DSG versijai nurodomos 62,8 mpg WLTP mišrios sąnaudos, tai yra maždaug 4,5 l/100 km. Nepriklausomas ADAC bandymas su „Octavia Combi 2.0 TDI DSG“ parodė 4,9 l/100 km vidutines sąnaudas, o mieste – apie 5,3 l/100 km. Tačiau visi žinome, kad realus miestas Lietuvoje nėra laboratorija: šaltas rytas, trumpi atstumai, žiedai, kalneliai, šviesoforai, šildomos sėdynės, kondicionierius, kamščiai prie mokyklų ir amžinas „dar tik iki parduotuvės“.

Kodėl apskritai kilo mintis bandyti ECO režimą?

Įprastai tokį automobilį vairuoti labai lengva. 2.0 TDI turi pakankamai sukimo momento, todėl nereikia jo nuolat spausti. Net važiuojant ramiai, „Octavia“ juda užtikrintai, o DSG dėžė dažniausiai pati pasirūpina, kad apsukos būtų žemos. Atrodytų, ką čia dar taupyti?

Bet mieste sąnaudas suvalgo ne vien variklis. Jas kelia staigesni pajudėjimai nuo šviesoforo, nereikalingas pagreitėjimas iki 60 km/val., kai už 150 metrų jau reikia stabdyti, nervingas laikymasis prie priekyje važiuojančio automobilio ir nuolatinis „spėsiu dar per geltoną“. Dyzelis ekonomiškas, bet fizikos neapgausi – kiekvienas nereikalingas pagreitėjimas kainuoja.

ECO režimas turėtų padaryti vieną paprastą dalyką: nuraminti automobilį. Akceleratoriaus reakcija tampa švelnesnė, pavarų dėžė greičiau ieško aukštesnės pavaros, automobilis mažiau provokuoja spausti, o kai kuriuose modeliuose dar taupiau valdomas klimato sistemos darbas. Kitaip tariant, ECO režimas nepadaro stebuklo, bet jis tarsi primena vairuotojui: „Gal nereikia taip nervintis?“

Būtent tai ir norėjau patikrinti. Ne idealiomis sąlygomis, ne uždarame poligone, o paprastai – kelias dienas važinėjant mieste tais pačiais maršrutais: namai, darbas, parduotuvė, keli trumpi sustojimai ir įprastas eismas.

Pirmas etapasas – įprastas režimas

Iš pradžių kelias dienas važinėjau taip, kaip dauguma vairuotojų važiuotų kasdien: įprastu režimu, be specialaus taupymo, bet ir be bereikalingo lakstymo. Miestas nebuvo Vilniaus piko pragaras, bet ir ne tuščias sekmadienio rytas. Įprasti šviesoforai, kelios lėtesnės gatvės, truputis laukimo sankryžose, keli trumpi važiavimai, kai variklis nespėja idealiai įšilti.

Tokiu režimu borto kompiuteris rodė maždaug 6,2–6,5 l/100 km. Tai nėra blogas rezultatas. Tiesą sakant, 2.0 TDI dyzeliui mieste tai atrodo visai normalu, ypač jei kalbame ne apie vieną ilgą pasivažinėjimą apšilusiu varikliu, o apie kasdienį važinėjimą, kur pusę sąnaudų suėda trumpi atstumai.

Įdomu tai, kad oficialūs ir testų skaičiai leidžia suprasti, kodėl vieniems tokia „Octavia“ mieste rodys apie 5,3 l/100 km, o kitiems – 7 litrus. ADAC bandyme mieste gauta 5,3 l/100 km, bet realiame gyvenime labai daug priklauso nuo maršruto, oro, padangų, eismo ir vairuotojo įpročių. Jei kasdien važiuojate 4 kilometrus iki darbo, o žiemą dar naudojate šildymą, stebuklų tikėtis neverta.

Važiuojant įprastu režimu, automobilis jautėsi gyvesnis. Jis greičiau reaguoja į pedalą, lengviau šokteli iš vietos, o jei reikia persirikiuoti ar įsilieti į srautą, viskas vyksta natūraliai. Toks režimas patogus, nes nereikia galvoti – spaudi ir važiuoji. Bet būtent tas patogumas kartais ir suvalgo papildomą puslitrį.

Škoda Octavia Eco režimasNuotrauka: emirhankaramuk / Shutterstock.com

Tada įjungiau ECO – ir automobilis tapo ramesnis

Perjungus į ECO, pirmas įspūdis labai aiškus: automobilis nepraranda galios, bet tampa mažiau nervingas. Pedalas tarsi gauna minkštą filtrą. Spaudi – važiuoja, bet nebe taip noriai šoka į priekį. Mieste tai netgi malonu, nes judėjimas tampa tolygesnis. Mažiau nereikalingų pagreitėjimų, mažiau stabdymo, mažiau noro kiekvieną tarpą sraute išnaudoti kaip paskutinę gyvenimo galimybę.

Pirmos kelionės metu atrodė, kad važiuoju lėčiau, nors realiai nuo kitų eismo dalyvių neatsilikau. Čia ir yra ECO režimo esmė: jis ne tiek sumažina greitį, kiek pakeičia vairavimo tempą. Tu pradedi anksčiau atleisti akceleratorių, daugiau riedi, ramiau pajudi nuo šviesoforo ir rečiau darai tą beprasmišką veiksmą, kai greitėji tik tam, kad po trijų sekundžių stabdytum.

Po kelių dienų tais pačiais maršrutais borto kompiuteris pradėjo rodyti maždaug 5,6–5,9 l/100 km. Geriausiomis kelionėmis pavyko priartėti prie 5,5 l/100 km, prastesnėmis – laikėsi apie 6 litrus. Vidutiniškai skirtumas nuo įprasto režimo buvo apie 0,5–0,7 l/100 km.

Skamba ne kaip stebuklas, bet mieste tai visai rimtas rezultatas. Jeigu per mėnesį nuvažiuojate 1 000 km mieste, pusės litro skirtumas 100 km reiškia apie 5 litrus dyzelino per mėnesį. Jei skirtumas artimesnis 0,7 l/100 km – jau apie 7 litrus. Per metus tai gali virsti keliomis dešimtimis litrų, o svarbiausia – be jokio remonto, papildų, magnetų ant kuro žarnelės ar kitų garažo legendų.

Ar ECO režimas erzina?

Čia priklauso nuo vairuotojo. Jei mėgstate, kad automobilis iškart reaguotų į kiekvieną pedalo judesį, ECO gali pasirodyti per vangus. Ypač pirmomis dienomis. Atrodo, kad automobilis važiuoja su mintimi: „O gal tikrai nereikia?“ Kai reikia staigiau įsilieti į eismą, kartais norisi, kad reakcija būtų greitesnė.

Bet mieste, kai srautas juda ramiai, šis režimas turi ir privalumų. Automobilis tampa švelnesnis, keleiviai mažiau linguoja, variklis dirba ramiau, pavarų dėžė nesimėto. Jeigu važiuojate su vaikais, vyresniais žmonėmis ar tiesiog nenorite visą laiką jausti miesto nervo, ECO režimas netgi pagerina komfortą.

Svarbiausia nepainioti ECO režimo su pavojingu lėtumu. Tai nėra režimas, kuriame negalima normaliai aplenkti ar pagreitėti. Jeigu pedalą nuspaudžiate stipriau, automobilis vis tiek supranta, ko prašote. Tiesiog kasdienė reakcija tampa santūresnė. O mieste dažniausiai būtent to ir reikia.

Man labiausiai patiko tai, kad ECO režimas tarsi perauklėja vairuotoją. Net jei po kelių dienų grįžti į įprastą režimą, pradedi važiuoti ramiau. Anksčiau pamatai šviesoforą, mažiau spaudi, daugiau riedi, rečiau bandai laimėti tris sekundes ten, kur jų vis tiek nepanaudosi.

Kiek realiai galima sutaupyti su „Octavia“ 2.0 TDI?

Jeigu remtis šiuo bandymu, realus skirtumas mieste gali siekti apie 8–12 proc. Tai labai panašu į tai, ką daugelis vairuotojų pastebi ne tik su ECO režimu, bet ir tiesiog pakeitę vairavimo stilių. Pats mygtukas nėra magija. Jis tik padeda nedaryti klaidų, kurios didina sąnaudas.

Su „Škoda Octavia“ 2.0 TDI tai ypač gerai matosi todėl, kad automobilis ir taip ekonomiškas. Oficialiai 150 AG 2.0 TDI DSG mišrios WLTP sąnaudos siekia apie 4,5 l/100 km, o ADAC bandyme mieste buvo užfiksuota apie 5,3 l/100 km. Realioje Lietuvos kasdienybėje 5,5–6,5 l/100 km mieste atrodo labai normalus intervalas, priklausomai nuo maršruto. Jei važinėjate daug trumpų atstumų, bus daugiau. Jei miestas mažesnis, mažiau kamščių, o variklis spėja įšilti – galima matyti ir gražesnius skaičius.

Ar verta nuolat važinėti ECO režimu? Mieste – taip, ypač jei neskubate ir norite ramesnio automobilio. Užmiestyje skirtumas gali būti mažesnis, nes važiuojant pastoviu greičiu sąnaudas labiau lemia greitis, vėjas, padangos, apkrova ir aerodinamika. Bet mieste ECO režimas turi prasmės, nes būtent ten daugiausia nereikalingo greitėjimo ir stabdymo.

Didžiausias atradimas man buvo ne pats skaičius, o pojūtis. Paaiškėjo, kad norint sutaupyti nereikia važiuoti kaip kliūtimi eismui. Užtenka šiek tiek nuraminti dešinę koją, leisti automobiliui riedėti ir nebandyti kiekvieno šviesoforo paversti mini startu.

Todėl jei turite „Škoda Octavia“, „Volkswagen Golf“, „Passat“, „Audi A3“, „Seat Leon“ ar kitą panašų automobilį su 2.0 TDI, verta bent kelias dienas pabandyti ECO režimą. Ne pagal vieną kelionę, ne pagal vieną gražų borto kompiuterio skaičių, o normaliai – tais pačiais maršrutais, tomis pačiomis sąlygomis, bent kelias dienas.

Galbūt sutaupymas nebus milžiniškas. Bet jei mieste pavyksta sumažinti sąnaudas bent puse litro 100 kilometrų, tai jau nėra tik žaidimas su mygtuku. Tai pinigai, mažiau vizitų degalinėje ir, galų gale, ramesnis vairavimas. O Lietuvos miestuose, kur visi kažkur skuba, bet dažniausiai vis tiek susitinka prie to paties raudono šviesoforo, ramesnis vairavimas kartais yra didesnė nauda nei pats sutaupytas litras.