Dviratininkams ruošiami KET pokyčiai. Dviratininkų atstovai – taip elgtis negalima

Vairuotojams tai gali atrodyti kaip smulki taisyklė, bet dviratininkams – kaip klausimas, ar jie saugiai grįš namo. Susisiekimo ministerijos siūlomi Kelių eismo taisyklių pakeitimai sukėlė dviratininkų bendruomenės pasipiktinimą: norima, kad privalomas 1–1,5 metro atstumas lenkiant dviratininką taptų tik rekomendacija.

Šiuo metu taisyklė aiški: važiuojant iki 50 km/val. greičiu vairuotojas, lenkdamas dviratininką, turi palikti bent 1 metrą šoninio atstumo, o važiuojant greičiau nei 50 km/val. – bent 1,5 metro. Ministerijos parengtame projekte ši prievolė būtų panaikinta ir liktų rekomendacinė.

Dviratininkai sako: tai ne techninis pataisymas

VšĮ „Minam100“ prezidentė Loreta Šlėguvienė teigia, kad toks pokytis nebūtų tik formalus KET redagavimas. Dviratininkų atstovų vertinimu, tai reikštų mažesnę teisinę apsaugą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams.

Paprastai tariant, šiandien vairuotojas žino konkretų skaičių: metras arba pusantro metro. Jei taisyklė taptų rekomendacija, atsirastų pilka zona. Vienam vairuotojui saugus atstumas gali atrodyti pusantro metro, kitam – pusė metro, trečiam – „tilpau ir gerai“.

Dviratininkams tokia interpretacija kelia nerimą, nes kelyje jie neturi jokios fizinės apsaugos. Automobilio masė, greitis ir net arti pravažiuojančios transporto priemonės oro srautas gali tapti pavojingu veiksniu. „Minam100“ pabrėžia, kad privalomas atstumas Lietuvoje įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d., po ilgų diskusijų dėl saugumo keliuose.

Problema siauruose keliuose – tikra, bet siūlo kitą sprendimą

Vairuotojai taip pat turi savo argumentų. Siauruose keliuose, ypač ten, kur yra ištisinė linija, dviratininką aplenkti išlaikant reikalaujamą atstumą kartais sunku arba neįmanoma. Tokiose situacijose susidaro eilės, kyla nervingumas, o dalis vairuotojų vis tiek rizikuoja.

Tačiau dviratininkų bendruomenė siūlo ne mažinti atstumą, o spręsti būtent šią praktinę problemą. Jų siūlymas – leisti vairuotojams kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, bet tik tada, kai priešpriešinė eismo juosta laisva ir manevrą galima atlikti visiškai saugiai.

Kitaip sakant, dviratininkai sako: duokite vairuotojams teisėtą būdą aplenkti saugiai, bet neleiskite privažiuoti arčiau žmogaus.

Kelkraščio klausimas gali smogti sportininkams

Kritikos sulaukė ir siūlomi pakeitimai dėl važiavimo kelkraščiu. Dabar KET kalba apie tinkamą kelkraštį su asfalto arba betono danga, jei nėra dviračių infrastruktūros. Naujoje redakcijoje, dviratininkų teigimu, liktų tik platesnė sąvoka „tinkamas kelkraštis“, be aiškios nuorodos į dangą.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena. Bet plento dviratis nėra skirtas žvyrui, skaldai ar žolei. Važiuojant didesniu greičiu toks kelkraštis gali būti pavojingesnis už važiuojamąją dalį. Dėl to dviratininkų atstovai perspėja, kad tokia tvarka ypač paliestų plento dviračių sportą, triatloną ir vaikus, kurie treniruojasi keliuose.

Kas iš tikrųjų sprendžiasi?

Ši diskusija nėra vien apie dviratininkus ir vairuotojus. Ji apie tai, kokią žinutę valstybė siunčia keliuose silpnesniam eismo dalyviui. Jei aiški saugumo riba tampa tik rekomendacija, atsakomybė persikelia į vairuotojo supratimą, nuotaiką ir kantrybę.

Dviratininkų bendruomenės kreipimąsi palaiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto ir kitų šakų federacijos bei „Velomaratono“ organizatoriai. Tai rodo, kad kalbama ne apie pavienį nepasitenkinimą, o apie platesnį nerimą dėl eismo saugumo krypties.

Vairuotojams reikia aiškių ir praktiškų taisyklių. Dviratininkams reikia erdvės, kuri realiai saugo gyvybę. Todėl svarbiausias klausimas dabar paprastas: ar Lietuva ieškos sprendimo, kuris padeda visiems, ar tiesiog panaikins skaičių, kuris bent jau aiškiai pasakė, kiek vietos kelyje privalo likti žmogui ant dviračio.