Vairuotojai laukia akcijų žieminėms padangoms, bet pirmą klaidą padaro dar rugsėjį

Rugsėjį daugeliui vairuotojų žieminės padangos dar atrodo kaip tolima problema. Lauke dar ne žiema, keliai sausi, servisai dar neužkimšti, o parduotuvėse vis dar norisi gaudyti „geriausią akciją“. Todėl dažnas sau ramiai pasako: palauksiu spalio pabaigos, gal bus pigiau.

Ir čia padaroma pirmoji klaida.

Žieminės padangos brangiausiai kainuoja ne tada, kai už jas sumokate keliais eurais daugiau. Brangiausiai jos kainuoja tada, kai jas prisimenate per vėlai: kai pirmos šalnos jau ant stiklų, servisai užimti dviem savaitėms į priekį, sandėliuose likę ne tai, ko reikia, o vairuoti vis tiek reikia kasdien.

Lietuvoje žieminės padangos lengviesiems automobiliams privalomos nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d., o jos turi būti skirtos važiuoti žiemą ir pažymėtos atitinkamais ženklais, tokiais kaip „M+S“, snaigės simbolis ar „All seasons“. Tačiau protingas pasiruošimas prasideda ne lapkritį. Jis prasideda tada, kai dar galite rinktis ramiai.

Didžiausia rugsėjo klaida – net ne padangų nepirkimas

Rugsėjį nereikia visiems skubėti montuoti žieminių padangų. Bet rugsėjį tikrai reikia patikrinti, ką turite garaže, rūsyje ar sandėliuke. Būtent čia daug vairuotojų ir susimauna.

Padangos stovi sukrautos nuo pavasario. Atrodo, dar geros. Protektorius lyg yra. Gumos spalva normali. Viena kita smulki įtrūka nekliūva. Žmogus nusprendžia: važiuosiu dar sezoną. O tada lapkritį servise išgirsta, kad dvi padangos per daug nudilusios, viena sukietėjusi, kita netolygiai sudilusi, o komplektas jau tinkamas nebent „iki techninės apžiūros neprisikabins“.

Minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje šaltuoju sezonu yra 3 mm. Bet vien minimalios ribos neužtenka. Padanga, kuri vos laikosi ties 3 mm, realiomis žiemos sąlygomis nebėra tokia, kuria norėtųsi pasitikėti. Ypač kai kelias šlapias, provėžotas, su šlapdriba ar plonu ledu.

Rugsėjį reikia ne laukti akcijų, o pasiimti padangas į rankas ir pažiūrėti į jas kaip į saugumo daiktą, o ne kaip į gumos gabalą, kurį „dar galima pratempti“.

Akcijos kartais kainuoja brangiau nei atrodo

Vairuotojai mėgsta laukti nuolaidų. Tai suprantama – padangų komplektas nėra pigus pirkinys. Tačiau bėda ta, kad perkant vien pagal kainą labai lengva nusipirkti ne tai, ko reikia.

Pigi padanga gali būti senesnės gamybos, neaiškaus gamintojo, prastesnio sukibimo, triukšmingesnė arba tiesiog netinkama jūsų automobiliui ir važiavimo įpročiams. Jei važinėjate daug, užmiestyje, anksti rytais, prastais rajoniniais keliais, pigiausias variantas gali tapti labai prastu taupymu.

Kita klaida – pirkti paskutinę minutę tai, kas liko. Tada žmogus ne renkasi, o gelbėjasi. Reikia konkretaus dydžio, bet jo nebėra. Norėjote geresnio modelio, bet liko tik brangesnis arba silpnesnis. Servisas siūlo artimiausią laiką po dešimties dienų, o orų prognozė jau rodo šalnas.

Rugsėjį galima ramiai pasitikrinti padangų dydį, kainas, gamintojus, atsiliepimus, DOT datą, pristatymo terminus ir servisų užimtumą. Spalio pabaigoje dažnai jau prasideda ne planavimas, o loterija.

Atsisveikinkite su pigiomis padangomis

Padangos sensta net tada, kai beveik nevažiuojate

Dar viena apgaulė – mažai naudotos padangos. Vairuotojas sako: „Aš su jomis nedaug važiavau, jos dar geros.“ Bet padanga sensta ne tik nuo kilometrų. Ji sensta nuo laiko, temperatūros, laikymo sąlygų, saulės, drėgmės ir gumos kietėjimo.

Jeigu padangos kelis sezonus gulėjo prastomis sąlygomis, buvo laikomos prie šilumos šaltinio, tiesioginėje saulėje ar drėgname rūsyje, jų savybės gali būti prastesnės nei atrodo iš protektoriaus. Iš išorės padanga dar gali atrodyti padoriai, bet stabdymo metu ant šalto asfalto skirtumas pasimato labai greitai.

Todėl rugsėjį verta patikrinti ne tik protektorių. Reikia pažiūrėti, ar nėra įtrūkimų, iškilimų, netolygaus dėvėjimosi, pažeidimų šonuose. Taip pat verta patikrinti DOT žymėjimą – gamybos savaitę ir metus. Jei padangos senos, nereikėtų ramintis vien tuo, kad „raštas dar matosi“.

Serviso eilė prasideda anksčiau nei pirmas sniegas

Kiekvieną rudenį kartojasi tas pats. Pirmi šalti rytai, pirmos žinios apie slidžius kelius, pirmas sniegas prognozėje – ir vairuotojai vienu metu prisimena padangas. Tada prasideda skambučiai į servisus.

• „Ar turite vietų šiandien?“
• „O rytoj?“
• „O gal bent vakare?“
• „Kaip tai po savaitės?“

Servisai tuo metu dirba pilnu tempu, bet stebuklų nedaro. Jei tūkstančiai vairuotojų pabunda vienu metu, eilės neišvengiamos. Ir tada net geros padangos garaže nepadeda, jei nėra kada jų sumontuoti.

Todėl rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje verta bent užsiregistruoti iš anksto. Ne tada, kai kieme jau balta, o tada, kai dar galite pasirinkti patogų laiką.

Policija kasmet primena, kad vairuotojus pirmas sniegas ar ledas dažnai užklumpa nepasiruošusius, o laiku nepasikeitus padangų padaugėja nuvažiavimų nuo kelio ir eismo įvykių.

Ką vairuotojas turėtų padaryti dar rugsėjį

Rugsėjį nereikia panikuoti. Reikia tiesiog atlikti kelis paprastus darbus.

Pirmiausia – susirasti senas žiemines padangas ir jas realiai apžiūrėti, o ne tik prisiminti, kad „lyg ir buvo geros“. Antra – pamatuoti protektoriaus gylį. Trečia – patikrinti padangų amžių ir būklę. Ketvirta – pasitikrinti, ar turimas dydis tikrai atitinka automobilį. Penkta – jei reikia naujų, pradėti ieškoti ne paskutinę savaitę.

Taip pat verta iš anksto nuspręsti, ar jums reikia dygliuotų, nedygliuotų žieminių, ar kokybiškų universalių padangų. Mieste važinėjančiam žmogui, kuris retai išvažiuoja į mažus kelius, poreikiai vieni. Tam, kuris kas rytą važiuoja rajoniniais keliais, per miškus ar atokesnes vietoves, – visai kiti.

Blogiausias sprendimas yra pirkti „bet kokias, kad tik būtų legalu“. Padangos nėra formalumas dėl policijos. Tai vienintelis automobilio kontaktas su keliu.

Laukti pigiau ne visada reiškia sutaupyti

Taip, akcijų laukti vilioja. Taip, kartais galima rasti gerą pasiūlymą. Bet jei dėl laukimo liekate be tinkamo dydžio, permokate už paskutinį variantą, rizikuojate važinėti vasarinėmis per pirmas šalnas arba montuojate senas padangas vien todėl, kad naujų jau nespėjote nusipirkti, toks taupymas tampa labai abejotinas.

Žieminės padangos yra vienas tų dalykų, kuriuos geriau susitvarkyti per anksti nei per vėlai. Rugsėjis tam idealus: dar nėra isterijos, dar yra pasirinkimas, dar galima ramiai pasitarti, palyginti kainas ir suplanuoti keitimą.

Nes pirmoji vairuotojo klaida prasideda ne tada, kai jis išvažiuoja į slidų kelią su blogomis padangomis.

Ji prasideda rugsėjį, kai jis pažiūri į kalendorių ir pagalvoja: „Dar daug laiko.“