Tėvai perspėjami atsargiau dalintis vaikų nuotraukomis: DI įrankiai kuria naujas rizikas

Vaikų nuotraukos socialiniuose tinkluose daugeliui tėvų atrodo nekaltas būdas pasidalyti šeimos akimirkomis. Tačiau dirbtinio intelekto įrankiams tampant vis galingesniems, specialistai įspėja: viešai paskelbti vaikų atvaizdai gali būti panaudoti ne taip, kaip tėvai įsivaizdavo.

Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikalstamumo agentūra ir interneto saugumo ekspertai perspėja tėvus bei globėjus atsargiau vertinti vaikų nuotraukų viešinimą internete. Didžiausią nerimą kelia tai, kad viešai prieinamus vaikų atvaizdus gali pasisavinti nusikaltėliai, naudojantys dirbtinį intelektą netikriems, žalingiems ir seksualinio išnaudojimo pobūdžio vaizdams kurti.

Tai nereiškia, kad kiekviena šeimos nuotrauka iškart tampa pavojinga. Tačiau rizika pasikeitė. Anksčiau daugiausia kalbėta apie tai, kad viešos vaikų nuotraukos gali atskleisti vardą, mokyklą, gyvenamąją vietą ar kasdienius įpročius. Dabar prisidėjo dar vienas pavojus – vaizdai gali būti technologiškai pakeisti, perdirbti arba panaudoti kuriant visiškai netikrus, bet tikroviškai atrodančius kadrus.

Vieša nuotrauka nebėra tik nuotrauka

Socialiniuose tinkluose tėvai dažnai dalijasi gimtadienių, kelionių, mokyklos švenčių, sporto varžybų ar kasdienių šeimos akimirkų nuotraukomis. Daugeliui tai atrodo natūralu: vaikas auga, šeima džiaugiasi, artimieji nori matyti naujienas. Problema prasideda tada, kai tokios nuotraukos tampa matomos ne tik seneliams ar draugams, bet ir visiškai nepažįstamiems žmonėms.

Viešoje paskyroje paskelbta nuotrauka gali būti nukopijuota per kelias sekundes. Net jei vėliau įrašas ištrinamas, nėra garantijos, kad nuotrauka jau nebuvo išsaugota, persiųsta ar panaudota kitur. Dirbtinio intelekto įrankiai dar labiau sumažino ribą tarp paprasto nuotraukos peržiūrėjimo ir jos pavertimo kažkuo visai kitu.

Ekspertai pabrėžia, kad kalbama ne apie tėvų gėdinimą. Tėvai dažnai elgiasi iš meilės ir pasididžiavimo, o ne iš neatsargumo. Tačiau technologijos keičiasi greičiau nei mūsų įpročiai, todėl verta iš naujo įvertinti, ką apie vaiką skelbiame viešai ir kam tai tampa prieinama.

Ypač jautrios yra nuotraukos, kuriose matyti vaiko veidas, mokyklinė uniforma, namų aplinka, sporto klubas, darželis, mokyklos pavadinimas ar dažnai lankomos vietos. Tokia informacija gali padėti ne tik identifikuoti vaiką, bet ir susieti jo atvaizdą su konkrečia gyvenamąja aplinka.

Dirbtinis intelektas padidino seną „sharenting“ problemą

Vaikų saugumo specialistai jau ne vienus metus kalba apie vadinamąjį „sharenting“ reiškinį. Taip vadinamas tėvų įprotis nuolat dalintis vaikų nuotraukomis, vaizdo įrašais ir asmeninėmis istorijomis socialiniuose tinkluose. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekalta, tačiau vaikui augant tokia skaitmeninė istorija gali tapti našta.

Vaikas pats nepasirinko, kad jo mažystės nuotraukos būtų matomos šimtams ar tūkstančiams žmonių. Jis negalėjo duoti tikro sutikimo, negalėjo įvertinti, ar jam ateityje bus malonu matyti tam tikras nuotraukas internete. Tai ypač svarbu kalbant apie jautresnes akimirkas: verkimą, ligą, maudynes, juokingas situacijas, bausmes ar viešą gėdinimą.

Dirbtinis intelektas šią problemą padarė rimtesnę. Dabar pavojus yra ne tik tas, kad nuotrauką kažkas pamatys ar iš jos pasijuoks. Ji gali būti panaudota sukuriant naują, tikrovėje niekada neegzistavusį vaizdą. Kuo daugiau vaiko nuotraukų yra viešai prieinama, tuo lengviau jas atsisiųsti, analizuoti, perdirbti ar panaudoti kenksmingiems tikslams.

Saugumo organizacijos skelbia, kad dirbtinio intelekto sugeneruotos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos atvejų daugėja. Dalis tokių vaizdų kuriami visiškai sintetiškai, tačiau dalis gali būti paremti realių vaikų atvaizdais, rastais internete. Būtent dėl to specialistai ragina tėvus nepanikuoti, bet peržiūrėti savo įpročius.

Vaikų nuotraukos socialiniuose tinkluose

Ką tėvams verta patikrinti jau dabar?

Pirmas žingsnis – privatumo nustatymai. Jei tėvai nori dalytis vaikų nuotraukomis, saugiau tai daryti uždaroje paskyroje, ribotam žmonių ratui. Dar geriau naudoti „artimų draugų“ sąrašus arba privačias šeimos grupes, kuriose yra tik tie žmonės, kuriais iš tikrųjų pasitikima.

Antras žingsnis – senų įrašų peržiūra. Verta atsidaryti savo socialinių tinklų paskyras ir pažiūrėti į jas ne kaip tėvui, o kaip nepažįstamam žmogui. Ar matyti vaiko mokykla? Ar galima suprasti, kur jis gyvena? Ar nuotraukose yra uniformų, adresų, automobilio numerių, namų kiemo, dažnai lankomų vietų? Ar yra vaizdų, kurių pats vaikas po kelerių metų galėtų gėdytis?

Trečias žingsnis – sutikimai. Tėvai turėtų pasidomėti, kokias vaiko nuotraukas naudoja mokykla, darželis, sporto klubas, būrelis ar renginių organizatoriai. Dažnai sutikimo formos pasirašomos metų pradžioje ir pamirštamos, nors jose gali būti numatyta teisė naudoti vaiko atvaizdą interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose ar reklaminėje medžiagoje.

Taip pat verta pasikalbėti su seneliais, giminaičiais ir draugais. Kartais tėvai patys vaikų nuotraukų beveik nekelia, bet tai daro artimieji. Svarbu aiškiai pasakyti, kad vaiko atvaizdu negalima dalintis viešai be tėvų sutikimo, net jei nuotrauka atrodo graži ar linksma.

Kaip dalintis saugiau, jei vis tiek norisi?

Visiškai atsisakyti vaikų nuotraukų internete nori ne visi, ir to nebūtina paversti vieninteliu teisingu pasirinkimu. Tačiau galima dalintis atsargiau. Pavyzdžiui, vietoj aiškiai matomo veido galima skelbti nuotrauką iš nugaros, rankų kadrą, piešinį, šventės detalę ar šeimos akimirką, kurioje vaikas neatpažįstamas.

Geriausia vengti nuotraukų, kuriose vaikas yra maudymosi kostiumėlyje, vonioje, lovoje, persirengimo kambaryje ar kitoje privačioje situacijoje. Tokie vaizdai šeimai gali atrodyti nekalti, bet internete jie gali būti interpretuojami ar panaudojami visai kitaip. Taip pat nereikėtų skelbti nuotraukų, kuriose vaikas verkia, yra nubaustas, serga ar atsiduria jam nemalonioje padėtyje.

Naudinga prieš keliant nuotrauką sau užduoti kelis paprastus klausimus: ar šią nuotrauką norėčiau matyti viešai, jei joje būčiau aš pats vaikystėje? Ar vaikas po dešimties metų dėl jos nesigėdys? Ar iš jos galima nustatyti, kur jis gyvena, mokosi ar leidžia laiką? Ar šią nuotrauką tikrai turi matyti visi sekėjai?

Vyresnius vaikus verta įtraukti į sprendimą. Jei vaikas jau supranta, kas yra internetas, reikėtų paklausti, ar jis sutinka, kad nuotrauka būtų paskelbta. Tai padeda vaikui nuo mažens mokytis ribų, privatumo ir teisės pasakyti „ne“. Toks pokalbis svarbus ne tik dėl vienos nuotraukos, bet ir dėl būsimo vaiko elgesio internete.

Didžiausia klaida – manyti, kad „mano vaikui taip nenutiks“

Daug tėvų mano, kad jų paskyra per maža, jų vaikas niekam neįdomus arba kad tokios grėsmės egzistuoja tik garsenybių šeimoms. Tačiau internete nusikaltėliams nebūtinai reikia žinomo žmogaus. Dažnai ieškoma tiesiog lengvai pasiekiamų, viešų ir kokybiškų nuotraukų.

Dirbtinio intelekto įrankiai padarė šią riziką platesnę. Vaizdams perdirbti nebereikia labai didelių techninių žinių, brangios įrangos ar profesionalių programų. Dalis žalingų įrankių veikia taip paprastai, kad jais gali pasinaudoti ir žmogus, kuris anksčiau nebūtų mokėjęs manipuliuoti nuotraukomis.

Todėl tėvų užduotis nėra gyventi baimėje. Užduotis – sumažinti nereikalingą riziką. Ne kiekviena nuotrauka turi būti vieša. Ne kiekviena šeimos akimirka turi tapti turiniu socialiniams tinklams. Ir ne kiekvienas sekėjas turi teisę matyti vaiko veidą, vardą, mokyklą ar kasdienį gyvenimą.

Vaikų saugumo specialistų žinutė gana paprasta: dalinkitės atsargiau, galvokite apie ateitį ir nepamirškite, kad vaiko skaitmeninė tapatybė prasideda dar gerokai anksčiau, nei jis pats susikuria pirmąją paskyrą. Tai, ką šiandien paskelbia tėvai, rytoj gali tapti tuo, ko vaikas pats niekada nebūtų norėjęs viešinti.

Šaltiniai: BBC, Wikipedia.org, Facebook.com