Kodėl uodai vienus žmones puola be pasigailėjimo, o kitų beveik neliečia?

Vasaros vakaras, ežeras, terasa, šašlykinė ar pasivaikščiojimas miške. Vienas žmogus ramiai sėdi su šortais ir trumpomis rankovėmis, o kitas po dešimties minučių jau kasosi kojas, rankas, sprandą ir piktai klausia: kodėl vėl aš? Atrodo, kad uodai turi savo mėgstamiausių žmonių sąrašą, ir kai kurie į jį patenka be jokio prašymo.

Daug kas juokauja apie „saldų kraują“, bet tiesa įdomesnė. Uodai žmones renkasi ne pagal vieną požymį. Jie tarsi seka nematomą signalų žemėlapį: kvėpavimą, kūno šilumą, prakaitą, odos kvapą, bakterijas ant odos ir net tai, kaip stipriai žmogaus kūnas reaguoja į įkandimą. Todėl du žmonės gali sėdėti toje pačioje vietoje, bet vienas bus sukandžiotas gerokai labiau.

Svarbu ir tai, kad kandžiojasi ne visi uodai. Krauju minta uodų patelės, nes joms reikia baltymų kiaušinėliams vystytis. Kitaip tariant, joms žmogus nėra atsitiktinis taikinys – tai labai konkrečiai ieškomas šaltinis. O ieško jos gana efektyviai. Dar prieš nusileisdamos ant odos uodės jau būna gavusios nemažai informacijos apie tai, kas aplink jas kvėpuoja, juda, šyla ir skleidžia kvapą.

Pirmas signalas – jūsų kvėpavimas

Vienas svarbiausių uodų orientyrų yra anglies dioksidas. Jį iškvepiame kiekvieną kartą kvėpuodami, taip pat nedideli kiekiai išsiskiria per odą. Uodams tai veikia kaip signalas: netoliese yra gyvas padaras, kurį galima pulti.

Todėl didesni žmonės dažnai gali būti patrauklesni uodams nei mažesni, nes paprastai iškvepia daugiau anglies dioksido. Dėl tos pačios priežasties suaugusieji uodams dažnai būna patrauklesni nei vaikai. Tai nereiškia, kad vaikai nebus kandžiojami, bet pats signalas iš didesnio kūno gali būti stipresnis.

Panašiai veikia ir fizinis aktyvumas. Po bėgimo, žygio, darbo sode ar intensyvesnio judėjimo kūnas kvėpuoja aktyviau, išskiria daugiau šilumos ir prakaito. Uodams tai gali būti beveik kvietimas vakarienei. Žmogui atrodo, kad jis tiesiog šiek tiek suprakaitavo, o uodas gauna visą rinkinį signalų: čia šilta, drėgna, aktyvu ir gyva.

Dėl šios priežasties vasaros vakare po sporto ar ilgesnio pasivaikščiojimo uodai gali kibti labiau nei įprastai. Ypač jei sustojate ramioje, drėgnoje vietoje, prie vandens ar pavėsyje, kur uodams ir taip patogu laikytis.

Įdomu ir tai, kad nėščios moterys kai kuriuose tyrimuose uodams pasirodė patrauklesnės. Tai siejama su didesniu kūno šilumos išsiskyrimu, pasikeitusiu kvėpavimu ir medžiagų apykaita. Paprastai tariant, kūnas tuo metu veikia intensyviau, o uodai tokius pokyčius gali pastebėti.

Ką daryti, kad uodai netrukdytų namuose

Uodai seka ne tik šilumą, bet ir jūsų odos kvapą

Jei anglies dioksidas padeda uodui suprasti, kad netoliese yra žmogus, tai odos kvapas gali padėti nuspręsti, kuris žmogus labiausiai tinka. Ir čia prasideda įdomiausia dalis. Mūsų oda nėra bekvapė, net jei mes patys to nejaučiame. Ant jos gyvena bakterijos, išsiskiria įvairios cheminės medžiagos, prakaito ir riebalų komponentai, kurie ore virsta savotišku asmeniniu kvapo parašu.

Uodai šį kvapų pasaulį jaučia kur kas subtiliau nei mes. Jiems svarbios tokios medžiagos kaip pieno rūgštis, amoniakas, įvairūs lakūs organiniai junginiai ir karboksirūgštys. Kai kurių žmonių oda išskiria tokį kvapų derinį, kuris uodams atrodo itin patrauklus. Kiti, nors sėdi šalia, gali būti mažiau įdomūs.

Todėl pasakymas „mane uodai myli“ nėra vien emocija. Kai kurių žmonių kūno kvapas iš tiesų gali būti biologiškai patrauklesnis uodams. Ir bloga žinia tiems, kurie nuolat sukandžiojami: šis patrauklumas gali būti gana pastovus. Kitaip tariant, jei uodai jus mėgsta vieną vasarą, yra nemaža tikimybė, kad mėgs ir kitą.

Tam įtakos gali turėti ir odos mikrobiomas – bakterijų bendruomenė, gyvenanti ant odos. Skirtingos bakterijos skirtingai skaido prakaito ir odos paviršiaus medžiagas, todėl susidaro skirtingi kvapai. Vienas žmogus gali skleisti uodams labai patrauklų kvapų mišinį, kitas – gerokai mažiau viliojantį.

Čia svarbu suprasti: tai nereiškia, kad žmogus yra nešvarus. Priešingai, kalbame ne apie blogą kvapą įprasta prasme, o apie cheminius signalus, kurių žmogaus nosis gali visai neužuosti. Uodams jie gali būti labai aiškūs.

Kodėl vieniems įkandimas vos matomas, o kitiems tampa dideliu guzu?

Kartais žmonės mano, kad juos uodai kandžioja labiau, nors iš tiesų jų kūnas tiesiog stipriau reaguoja į įkandimus. Vienam po įkandimo lieka mažas raudonas taškelis, kitam – didelis, karštas, niežtintis gumbas, kuris laikosi kelias dienas ar net ilgiau.

Taip nutinka dėl imuninės reakcijos. Kai uodas įkanda, į odą patenka jo seilių medžiagos. Kūnas jas atpažįsta kaip svetimas, todėl prasideda reakcija: niežulys, patinimas, paraudimas. Kuo jautriau imuninė sistema reaguoja, tuo ryškesnis įkandimas atrodo.

Dėl to du žmonės gali būti įkąsti panašų skaičių kartų, bet vienas atrodys lyg po tikro uodų antpuolio, o kitas beveik nieko nepastebės. Tai gali klaidinti. Žmogus, kuris stipriai tinsta, natūraliai mano, kad jį „ėda labiausiai“. Kartais taip ir yra, bet kartais skirtumas slypi ne įkandimų kiekyje, o reakcijoje į juos.

Genetika čia taip pat gali turėti reikšmės. Polinkis stipriau reaguoti į uodų įkandimus, kaip ir kai kurios alerginės reakcijos, gali būti susijęs su paveldimais imuninės sistemos ypatumais. Todėl šeimoje gali būti keli žmonės, kurie po uodų įkandimų tinsta labiau nei kiti.

Yra ir dar viena nemaloni detalė: kasymasis padėtį tik pablogina. Nors niežulys kartais atrodo nepakeliamas, intensyviai kasant galima pažeisti odą, sukelti uždegimą ar net įnešti infekciją. Geriau naudoti vėsų kompresą, specialias priemones nuo niežulio arba vaistininko rekomenduotą gelį.

Ką iš tikrųjų galima padaryti, kad uodai mažiau kandžiotų?

Internete netrūksta patarimų, kaip „tapti nematomam“ uodams. Siūloma valgyti česnaką, gerti vitaminą B, teptis įvairiais aliejais, vengti tam tikrų maisto produktų ar net keisti kūno kvapą. Problema ta, kad didelė dalis tokių patarimų turi labai silpną pagrindą arba veikia nepatikimai.

Patikimiausias būdas apsisaugoti išlieka paprastas: naudoti veiksmingą repelentą ir tinkamai apsirengti. Priemonės su DEET, pikaridinu ar kitomis patvirtintomis veikliosiomis medžiagomis paprastai veikia geriau nei naminiai eksperimentai. Svarbu jas naudoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ir pakartotinai tepti po kurio laiko, ypač jei prakaituojate ar maudotės.

Drabužiai taip pat labai svarbūs. Uodai dažniausiai taikosi į atviras kūno vietas, todėl ilgos rankovės, ilgos kelnės ir kojinės vakare gali padėti labiau nei atrodo. Jei būsite prie vandens, miške ar sodyboje, geriau rinktis šviesesnius, laisvesnius drabužius. Kai kuriose situacijose praverčia ir insekticidais apdoroti drabužiai, ypač keliaujant į vietas, kur uodai platina pavojingas ligas.

Verta atkreipti dėmesį ir į aplinką. Uodai mėgsta stovintį vandenį, nes jame vystosi jų lervos. Kieme paliktas kibiras, vanduo po vazonu, senos padangos, atvira statinė ar net mažas užsistovėjusio vandens plotas gali tapti uodų veisykla. Jei gyvenate sodyboje ar turite kiemą, reguliariai išpilkite stovintį vandenį.

Ventiliatorius terasoje ar kambaryje taip pat gali padėti. Uodai nėra stiprūs skraidytojai, todėl oro judėjimas jiems trukdo priartėti. Tai nėra tobula apsauga, bet šiltą vakarą gali pastebimai sumažinti jų aktyvumą aplink jus.

Ir net jei manote, kad uodai jūsų beveik nekanda, apsauga vis tiek reikalinga. Ne visi įkandimai pastebimi, o kai kuriose šalyse uodai gali platinti pavojingas infekcijas. Lietuvoje daugeliui žmonių didžiausia problema yra niežulys ir diskomfortas, tačiau keliaujant rizika gali būti visai kitokia.

Tad jei esate tas žmogus, kurį uodai randa pirmą, greičiausiai nesate prakeiktas ir jūsų kraujas nebūtinai „saldesnis“. Jūsų kūnas tiesiog siunčia signalus, kurie uodams atrodo patrauklesni: daugiau šilumos, daugiau anglies dioksido, tam tikras odos kvapas ar stipresnė reakcija į įkandimą. Kitaip tariant, uodai jus renkasi ne atsitiktinai.

Gera žinia ta, kad nors savo biologijos visiškai nepakeisite, savo elgesį pakeisti galite. Repelentas, ilgesni drabužiai, mažiau stovinčio vandens aplink namus, atsargumas po sporto ir protingas laikas lauke gali reikšti skirtumą tarp ramaus vasaros vakaro ir nakties, praleistos kasantis kojas iki ryto.