Ar indaplovė tikrai naudoja daugiau vandens nei plovimas rankomis?

Daug kas vis dar mano, kad indus plauti rankomis yra taupiau. Atrodo logiška: atsukai čiaupą, išplovei kelias lėkštes, išskalavai ir viskas. O indaplovė, regis, ilgai ūžia, purškia vandenį, šildo, džiovina, todėl turėtų sunaudoti daugiau.

Tačiau šiuolaikinėse virtuvėse ši nuomonė dažnai nebeatitinka tikrovės. Naujos indaplovės paprastai sunaudoja mažiau vandens nei plovimas rankomis, ypač jei kalbame apie pilną indų kiekį po pietų ar vakarienės. Skirtumas gali būti didelis: plaunant rankomis vanduo dažnai bėga nuolat, o indaplovė tą patį vandenį ciklo metu filtruoja ir naudoja daug efektyviau.

Tai nereiškia, kad indaplovė visada yra geriausias pasirinkimas. Jei įjungiate ją dėl kelių puodelių arba prieš tai kruopščiai nuskalaujate kiekvieną lėkštę po tekančiu vandeniu, taupymo beveik nelieka. Indaplovė padeda tada, kai ji naudojama taip, kaip numatė gamintojas: pilnai pakrauta, su tinkama programa ir be nereikalingo išankstinio plovimo.

Kodėl indaplovė dažnai sunaudoja mažiau vandens

Pagrindinis skirtumas tarp indaplovės ir kriauklės yra tas, kaip naudojamas vanduo. Plaunant rankomis vanduo dažniausiai teka iš čiaupo ir iš karto nubėga į kanalizaciją. Net jei žmogus stengiasi taupyti, vandens sunaudojimas greitai išauga, ypač kai reikia plauti keptuves, puodus, lėkštes, puodelius ir stalo įrankius.

Indaplovė veikia kitaip. Ji paima ribotą kiekį vandens, jį kaitina, purškia per purkštukus, filtruoja ir vėl naudoja tame pačiame cikle. Todėl jai nereikia nuolat leisti naujo vandens. Šiuolaikiniai modeliai vienam plovimui dažnai sunaudoja apie 9–12 litrų vandens, o plaunant tokį pat kiekį indų rankomis galima sunaudoti kelis kartus daugiau.

Dar viena priežastis – vandens srovės slėgis. Indaplovės purkštukai vandenį paskirsto tiksliai ir stipriai, todėl net nedidelis kiekis gali efektyviai pasiekti indų paviršių. Žmogus kriauklėje paprastai tai kompensuoja ilgesniu skalavimu, daugiau karšto vandens ir papildomu trynimu.

Svarbu ir tai, kad plaunant rankomis dažnai neįvertinamas karšto vandens paruošimas. Jei vanduo šildomas boileriu, dujiniu katilu ar kita sistema, energija vis tiek naudojama. Todėl skaičiuojant tik vandenį vaizdas būna nepilnas. Reikėtų vertinti ir vandens kiekį, ir jo pašildymui reikalingą energiją.

Indaplovė šiuo požiūriu yra efektyvi todėl, kad šildo tik tiek vandens, kiek reikia ciklui. Ypač ekonomiškose programose temperatūra būna žemesnė, o ilgesnis plovimo laikas kompensuoja mažesnį karštį. Dėl to programa trunka ilgiau, bet nebūtinai sunaudoja daugiau elektros.

Kada indaplovės pranašumas dingsta

Didžiausia klaida – iš anksto plauti indus po tekančiu vandeniu. Daug žmonių prieš dėdami lėkštes į indaplovę jas beveik visiškai nuplauna. Tada prietaisas iš esmės plauna jau nuplautus indus, o vandens sunaudojimas padvigubėja.

Užtenka nubraukti kietus maisto likučius į šiukšliadėžę ar komposto kibirėlį. Tam pakanka šakutės, servetėlės ar mentelės. Šiuolaikinės indaplovės sukurtos taip, kad susitvarkytų su įprastais maisto pėdsakais ant lėkščių. Joms nereikia, kad indai būtų švarūs dar prieš plovimą.

Kita dažna klaida – indaplovės įjungimas tada, kai ji pusiau tuščia. Vienas ciklas vis tiek sunaudos vandenį ir elektrą, net jei viduje bus vos kelios lėkštės ir pora puodelių. Todėl geriausia palaukti, kol prisirinks pilna įkrova, nebent indaplovė turi specialią pusinės įkrovos programą.

Svarbu ir tai, kaip indai sudėti. Jei didelė keptuvė užstoja purkštukus, o dubenys sudėti vienas ant kito, vanduo nepasieks visų paviršių. Tada dalį indų teks plauti dar kartą, o tai panaikins bet kokį taupymą. Lėkštes reikėtų statyti taip, kad tarp jų liktų tarpai, puodelius ir dubenis dėti dugnu į viršų, o gilesnius indus – šiek tiek kampu, kad juose nesikauptų vanduo.

Ekonomiškumą mažina ir netinkama programa. Greitas ciklas ne visada reiškia taupų ciklą. Kad indai būtų išplauti per trumpesnį laiką, prietaisui kartais reikia aukštesnės temperatūros ir intensyvesnio plovimo. Todėl kasdieniam naudojimui dažniausiai geriau rinktis „Eco“ arba kitą ekonomišką programą, net jei ji trunka ilgiau.

Senos indaplovės taip pat gali sunaudoti daugiau vandens ir elektros nei nauji modeliai. Jei prietaisui daugiau nei dešimt metų, jo efektyvumas gali būti gerokai prastesnis. Tokiu atveju skirtumas tarp plovimo rankomis ir indaplovės gali sumažėti, ypač jei indai rankomis plaunami taupiai, užkimšus kriauklę, o ne leidžiant vandenį nuolat.

Indų plovimas indaplovėje

Kaip naudoti indaplovę, kad ji iš tikrųjų taupytų

Pirmoji taisyklė paprasta: nekraukite per mažai ir nekraukite per daug. Pilna indaplovė yra ekonomiškiausia tada, kai vanduo gali laisvai pasiekti visus indus. Jei indai suspausti per tankiai, dalis jų liks nešvarūs. Jei jų per mažai, švaistomas ciklas.

Antra taisyklė – rinktis tinkamą programą. Kasdieniams indams, kurie nėra smarkiai pridegę ar apdžiūvę, dažniausiai pakanka ekonomiškos programos. Ji gali trukti ilgiau, bet vanduo kaitinamas iki žemesnės temperatūros, o ploviklis turi daugiau laiko veikti. Tai leidžia sutaupyti energijos nepabloginant rezultato.

Trečia taisyklė – neplauti indų prieš plovimą. Reikia tik pašalinti didelius likučius. Jei lėkštėse liko padažo, trupinių ar nedidelių maisto pėdsakų, tai normalu. Būtent tam indaplovė ir skirta. Išankstinis skalavimas po karštu vandeniu dažnai yra blogiausias įprotis, jei norite taupyti.

Ketvirta taisyklė – prižiūrėti patį prietaisą. Nešvarus filtras, užsikimšę purkštukai ar kalkių nuosėdos mažina plovimo kokybę. Tada indaplovė gali prasčiau išplauti, skleisti nemalonų kvapą arba reikalauti papildomo ciklo. Filtrą verta reguliariai išimti ir išplauti, o purkštukus patikrinti, ar jų skylutės neužsikimšusios.

Vandens kietumas taip pat svarbus. Kietame vandenyje yra daugiau kalcio ir magnio junginių, todėl greičiau kaupiasi kalkės, o ant stiklinių gali likti baltų žymių. Dėl to indaplovėje naudojama speciali druska. Ji padeda minkštinimo sistemai veikti tinkamai ir saugo prietaiso vidines dalis.

Skalavimo skystis irgi turi paskirtį. Jis padeda vandeniui lengviau nutekėti nuo indų paviršiaus, todėl lieka mažiau dėmių, o džiovinimas būna geresnis. Tai ypač matyti ant stiklinių ir blizgių paviršių. Jei po plovimo indai atrodo matiniai ar dėmėti, verta patikrinti ne tik programą, bet ir druskos bei skalavimo skysčio nustatymus.

Ploviklio taip pat nereikia dėti daugiau, nei nurodyta. Per didelis kiekis nebūtinai išplaus geriau. Priešingai, gali likti nuosėdų, putų ar reikėti papildomo skalavimo. Geriausia laikytis gamintojo rekomendacijų ir atsižvelgti į vandens kietumą bei indų nešvarumo lygį.

Kada geriau plauti rankomis

Nors indaplovė dažnai yra taupesnė, kai kuriuos daiktus vis tiek geriau plauti kriauklėje. Tai ypač pasakytina apie ketaus keptuves. Agresyvūs plovikliai ir ilgas kontaktas su vandeniu gali pažeisti jų apsauginį sluoksnį, todėl tokie indai greičiau praranda geras kepimo savybes.

Medinės pjaustymo lentelės, mediniai šaukštai ir kiti mediniai virtuvės įrankiai taip pat nemėgsta indaplovės. Karštis, drėgmė ir ilgas ciklas gali juos išbrinkinti, deformuoti arba suskaldyti. Tokius daiktus geriau greitai nuplauti rankomis ir iš karto nusausinti.

Atsargiai reikėtų elgtis su krištolu, plonu stiklu, vario, aliuminio ar dekoruotais indais. Aukšta temperatūra, šarminiai plovikliai ir intensyvus purškimas gali juos patamsinti, subraižyti ar padaryti matiniais. Jei indas brangus, senas ar turi sentimentalios vertės, geriau nerizikuoti ir patikrinti gamintojo rekomendacijas.

Profesionalūs virtuviniai peiliai taip pat dažniau plaunami rankomis. Indaplovėje jie gali atšipti, atsitrenkti į kitus įrankius arba būti paveikti stiprių ploviklių. Geras peilis tarnaus ilgiau, jei bus nuplautas iškart po naudojimo, nusausintas ir laikomas atskirai.

Rankomis verta plauti ir tada, kai susikaupė vos keli daiktai. Jei turite vieną puodelį, vieną lėkštę ir šaukštą, indaplovės jungti nėra prasmės. Tokiu atveju taupiau greitai išplauti kriauklėje, ypač jei vanduo neleidžiamas be reikalo.

Geriausia taisyklė tokia: didesnį kiekį kasdienių indų patikėti indaplovei, o pavienius, jautrius ar ypatingos priežiūros reikalaujančius daiktus plauti rankomis. Tada sutaupoma ir vandens, ir laiko, o indai tarnauja ilgiau.

Taigi atsakymas į klausimą nėra toks, kaip daug kas įsivaizduoja. Šiuolaikinė indaplovė dažniausiai sunaudoja mažiau vandens nei plovimas rankomis, jei ji pilnai pakrauta, naudojama ekonomiška programa ir indai prieš tai neplaunami po čiaupu. Tačiau netinkami įpročiai šį pranašumą greitai panaikina.

Indaplovė nėra magiškas taupymo prietaisas. Ji taupo tada, kai žmogus jai netrukdo: neperplauna indų iš anksto, neįjungia tuščios, tinkamai sudeda indus ir prižiūri filtrus. O kriauklė vis dar turi savo vietą – tada, kai reikia išplauti kelis daiktus arba pasirūpinti indais, kuriems automatinis plovimas tiesiog per grubus.