Jei šis kvapas atsirado vonioje, vien gaiviklio neužteks: problema gali būti giliau

Iš pradžių atrodo, kad vonioje tiesiog užsilaikė drėgmė. Po dušo pakvėpini patalpą gaivikliu, uždarai duris ir tikiesi, kad ryte viskas bus gerai. Tačiau kitą kartą įėjus nosį vėl pasiekia tas pats sunkus, drėgnas ar net kanalizaciją primenantis kvapas – tik dabar jis susimaišęs su dirbtiniu citrinų aromatu.

Tokia situacija erzina ne vien dėl nemalonumo. Vonios kambarys yra vieta, kur norisi švaros pojūčio, todėl keistas kvapas greitai sukelia įtarimą: gal blogai išplauta, gal kažkur paliktas šlapias rankšluostis, o gal bėda slepiasi ten, kur jos nesimato. Dažnai žmogus ima valyti dar intensyviau, nors problema gali būti ne ant plytelių ir ne lentynoje su kosmetika.

Gaiviklis gali trumpam užmaskuoti kvapą, bet jis neatsako į svarbiausią klausimą – iš kur tas kvapas atsiranda. Jei jis grįžta nuolat, ypač po nakties, ilgiau nenaudojus dušo ar pasikeitus orams, verta ieškoti ne malonesnio purškalo, o tikrosios priežasties.

Kvapas dažnai prasideda ten, kur kasdien net nežiūrime

Dažniausias įtariamasis vonioje yra nutekėjimas. Dušo trapas, praustuvo ar vonios sifonas surenka ne tik vandenį, bet ir plaukus, muilo likučius, odos daleles, skutimosi priemonių nuosėdas. Šiltame ir drėgname vamzdyje tai gali tapti terpe, kurioje susidaro nemalonus, užsistovėjęs kvapas.

Ypač klastinga situacija būna tada, kai nutekėjimas naudojamas retai. Pavyzdžiui, dušo kabina stovi svečių vonioje, vonia naudojamasi tik kartais arba grindų trapas pasislėpęs po skalbinių džiovykle. Sifone esantis vanduo, kuris paprastai sulaiko kvapus iš kanalizacijos, gali išgaruoti. Tuomet kelias kvapui į patalpą lieka beveik atviras.

Ne visada kvapas bus ryškus ir aiškiai „kanalizacinis“. Kartais jis primena drėgną rūsį, seną šluostę ar rūgštoką uždaros patalpos orą. Dėl to žmonės dažnai pradeda nuo sienų purškimo valikliu, nors pirmiausia reikėtų pakelti trapų dangtelį, apžiūrėti praustuvo angą ir pagalvoti, ar visuose nutekėjimuose pastaruoju metu tikrai bėgo vanduo.

Drėgmė nesirenka vietos, kurią lengva pasiekti

Kita dažna priežastis – nepakankamai išdžiūstanti vonia. Po maudynių garai nusėda ne tik ant veidrodžio: drėgmė patenka už spintelių, po vonios apdaila, į rankšluosčius, vonios kilimėlį ir tarpus prie silikono. Jeigu patalpoje silpna ventiliacija, visa tai džiūsta daug ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šeimoje su vaikais vonios kambarys dažnai gyvena beveik be pertraukos: vienas prausiasi, kitas jau ruošia skalbinius, ant radiatoriaus džiūsta rankšluosčiai. Mažoje patalpoje oras nespėja pasikeisti, todėl ryte užėjus juntamas sunkumas gali būti ne ženklas, kad namai nešvarūs, o signalas, kad drėgmė neturi kur pasišalinti. Senjorų ar mažesniuose būstuose gyvenančių žmonių voniose situaciją dar apsunkina įprotis laikyti duris sandariai uždarytas, kad neišeitų šiluma.

Verta apžiūrėti vietas, kurias paprastai užstoja daiktai. Ar po skalbimo mašina nėra drėgnos dėmės? Ar vonios kilimėlis visiškai išdžiūsta? Ar silikonas ties vonia ir siena nėra patamsėjęs, atšokęs, nuolat šlapias? Jei kvapas stipresnis prie vienos spintelės, kampo ar grindų, tai jau svarbi užuomina, kad vien paviršinis valymas problemos neišspręs.

Jei šis kvapas atsirado vonioje, vien gaiviklio neužteks: problema gali būti giliauNuotrauka: Unsplash / Alex Gorin

Kai žmogus valo, o sistema vis tiek nepadeda

Nemalonus kvapas vonioje lengvai virsta buitiniu ginču. Vienam atrodo, kad kitas nepakankamai išvalo kriauklę, kitam – kad kažkas paliko šlapius drabužius. Tačiau žmogus pyksta ne vien dėl kvapo. Jį vargina jausmas, kad jis stengiasi – perka priemones, skalbia, vėdina – bet po kelių dienų viskas grįžta į pradžią.

Vis dėlto ne kiekvieną bėdą galima išspręsti šepečiu ir stipresniu valikliu. Daugiabutyje kvapai kartais susiję su bendra kanalizacijos sistema, ventiliacijos trauka ar senesniais vamzdynais. Nuomojamame būste žmogus gali kruopščiai prižiūrėti vonią, bet nematyti, kas vyksta už apdailos ar po grindimis. Tokiu atveju svarbu ne tyliai kentėti, o aiškiai užfiksuoti, kada kvapas atsiranda, iš kurios vietos jis stipriausias ir ar kartu nepastebima drėgmės požymių.

Ir kita pusė turi savų ribų. Namų šeimininkas ar pastato prižiūrėtojas ne visada iš karto mato paslėptą gedimą, o santechnikos problema retai išsisprendžia per vieną pokalbį. Tačiau nuolatinio kvapo nereikėtų nurašyti kaip „tokios vonios“. Kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė tikimybė, kad paprastas užsikimšęs trapas, prastas sandarinimas ar drėgmės židinys pareikalaus daugiau laiko ir pinigų.

Pirmiausia pašalinkite priežastį, tik tada kurkite gaivą

Pradėti verta nuo paprastų veiksmų: išvalyti praustuvo ir dušo nutekėjimus, pašalinti susikaupusius plaukus bei nuosėdas, praplauti retai naudojamus sifonus vandeniu. Grindų trapui taip pat reikia dėmesio, net jei jis atrodo beveik nenaudojamas. Valant svarbu nemaišyti skirtingų stiprių cheminių priemonių – tai ne pagreitina rezultatą, o gali sukelti pavojingų garų ar pakenkti vamzdžiams.

Po dušo verta bent trumpam išvėdinti patalpą, nuvalyti susikaupusį vandenį nuo labiausiai šlapių paviršių ir nepalikti šlapių rankšluosčių suspaustų viename kampe. Jei yra ventiliatorius, naudinga patikrinti, ar jis iš tiesų traukia orą, o ne tik ūžia. Kilimėlį ir dušo užuolaidą reikia reguliariai išdžiovinti bei išskalbti, nes būtent jie neretai sugeria kvapą taip, kad vėliau atrodo kaltos sienos.

Jeigu po šių veiksmų kvapas nedingsta, stiprėja arba kartu atsiranda drėgnos dėmės, patamsėjimai, vandens pratekėjimo ženklai, geriau neatidėlioti santechniko ar būsto administratoriaus kreipimosi. Gaiviklis tokioje situacijoje tėra uždanga kelioms valandoms. Vonioje malonu būna ne tada, kai ji kvepia kuo stipriau, o tada, kai joje apskritai nėra ko slėpti – ar ne to iš tiesų norisi grįžus namo?