Imu 200 g varškės ir stiklinę kefyro: tešlą paplotėliams su juodaisiais serbentais paruošiu per 10 minučių
Kai norisi ko nors saldaus prie arbatos, nebūtina jungti orkaitės ar laukti, kol pakils mielinė tešla. Iš varškės, kefyro ir kelių saujų miltų galima greitai paruošti purius paplotėlius, o vasarą į juos ypač tinka įmaišyti šviežių juodųjų serbentų.
Uogos paplotėliams suteikia malonaus rūgštumo, todėl tešlos nereikia stipriai saldinti. Išorė keptuvėje gražiai apskrunda, vidus išlieka minkštas ir šiek tiek drėgnas, o vietomis pasitaikantys varškės gabalėliai suteikia malonią tekstūrą.
Tešlą galima sumaišyti maždaug per 10 minučių. Vis dėlto reikėtų sąžiningai įvertinti ir kepimo laiką: priklausomai nuo keptuvės dydžio, visai porcijai prireiks dar apie 15–20 minučių.
Reikalingi produktai
- 200 g varškės;
- 250 ml kefyro;
- 1 kiaušinis;
- apie 250 g kvietinių miltų;
- 2 valgomieji šaukštai cukraus;
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus;
- 1 arbatinis šaukštelis sodos be kaupo;
- pusė arbatinio šaukštelio druskos;
- apie 150 g juodųjų serbentų;
- šiek tiek neutralaus aliejaus keptuvei.
Miltų kiekį gali tekti nežymiai koreguoti. Drėgna, minkšta varškė ir tirštas kefyras tešlą veiks kitaip nei sausesnė varškė ir skystesnis kefyras, todėl svarbiausia stebėti konsistenciją.
Pirmiausia paruošiu uogas
Juoduosius serbentus perrenku, pašalinu kotelius ir atsargiai nuplaunu. Tada paskleidžiu ant popierinio arba švaraus virtuvinio rankšluosčio ir leidžiu gerai nudžiūti.
Šis žingsnis svarbus. Ant uogų likęs vanduo gali praskiesti tešlą, o drėgni serbentai lengviau susitrina ir nudažo visą masę violetine spalva. Skoniui tai nepakenks, tačiau paplotėliai nebeatrodys tokie šviesūs, o atskirų uogų beveik nesimatys.
Jeigu naudojami šaldyti serbentai, jų iš anksto neatšildau. Atitirpusios uogos išskiria daug sulčių ir maišant greitai subliūkšta. Jas geriausia iš šaldiklio berti tiesiai į jau paruoštą tešlą.
Varškę sumaišau su kefyru
Varškę sudedu į didesnį dubenį ir patrinu šakute. Jos nebūtina sutrinti iki visiškai vientisos masės. Smulkūs varškės gabalėliai iškepus paplotėliams suteikia malonų minkštumą.
Jeigu naudojama labai grūdėta ir sausa varškė, ją galima trumpai pertrinti trintuvu arba per sietelį. Tačiau tešla neturi tapti visiškai skysta.
Į varškę supilu kefyrą, įmušu kiaušinį, suberiu cukrų, vanilinį cukrų ir druską. Viską išmaišau šaukštu arba šluotele, kol kiaušinis visiškai susijungia su kitais produktais.
Kefyras gali būti kambario temperatūros, tačiau jo specialiai kaitinti nereikia. Pakanka išimti iš šaldytuvo ruošiant kitus produktus. Per karštas kefyras gali pakeisti kiaušinio ir varškės tekstūrą.
Sodą geriau sumaišyti su miltais
Miltus sumaišau su soda ir beriu į skystą masę keliomis dalimis. Taip soda tešloje pasiskirsto tolygiau ir iškepus nelieka nemalonaus jos skonio.
Tešlą maišau tik tiek, kad nebesimatytų sausų miltų. Ilgai ir energingai jos plakti nereikia, nes paplotėliai gali tapti tvirtesni.
Paruošta masė turėtų būti gerokai tirštesnė už lietinių tešlą. Pakabinus šaukštu, ji turi lėtai nuslysti, o ne laisvai nubėgti. Keptuvėje įdėta porcija turėtų išlaikyti apvalią formą ir neišsilieti po visą paviršių.
Jeigu masė labai skysta, įberiu dar vieną ar du šaukštus miltų. Jeigu atrodo pernelyg kieta ir sunkiai maišoma, įpilu šlakelį kefyro.
Juoduosius serbentus suberiu pačioje pabaigoje ir įmaišau vos keliais atsargiais judesiais. Kuo ilgiau tešla maišoma su uogomis, tuo daugiau jų sutrūks.

Ilgai laikyti tešlos nereikia
Kadangi kefyras yra rūgštus, jis reaguoja su soda ir tešloje pradeda formuotis dujų burbuliukai. Jie padeda paplotėliams iškilti ir tapti puresniems.
Dėl to tešlos nereikėtų palikti ant stalo pusvalandžiui ar ilgiau. Kol kaista keptuvė, jai galima leisti pastovėti maždaug penkias minutes, tačiau po to geriausia iškart pradėti kepti.
Tai vienas didžiausių šio recepto privalumų: nereikia laukti, kol pakils mielės.
Kepu ant vidutinės ugnies
Keptuvę įkaitinu ant vidutinės kaitros ir įpilu nedidelį kiekį aliejaus. Jo nereikia tiek, kad paplotėliai plaukiotų – pakanka plono sluoksnio keptuvės dugnui padengti.
Tešlą dedu valgomuoju šaukštu, palikdama tarpus, nes kepdami paplotėliai šiek tiek išsiplečia. Geriau formuoti nedideles porcijas. Per dideli paplotėliai greitai apskrus iš išorės, tačiau dėl varškės ir uogų viduje gali likti neiškepę.
Pirmąją pusę kepu uždengusi keptuvę dangčiu. Garai padeda tešlai tolygiau sušilti ir iškilti. Kai kraštai sutvirtėja, paviršiuje pasirodo smulkių burbuliukų, o apačia tampa rusvai auksinė, paplotėlius atsargiai apverčiu.
Antrąją pusę kepu be dangčio, kol ji taip pat apskrunda. Paprastai vienai pusei prireikia maždaug 2–3 minučių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo kaitros ir paplotėlių storio.
Jeigu išorė tamsėja greitai, o vidus lieka drėgnas, kaitra per didelė. Tokiu atveju ją sumažinu ir kitus paplotėlius formuoju šiek tiek mažesnius.
Iškeptus dedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų paviršiuje likęs aliejus.
Kodėl paplotėliai kartais viduje lieka neiškepę?
Dažniausia priežastis – pernelyg stipri kaitra. Cukrus ir uogų sultys išorėje greitai karamelizuojasi, todėl paplotėliai gali atrodyti iškepę dar prieš sutvirtėjant jų vidui.
Problemų taip pat kyla, kai:
- paplotėliai suformuojami per dideli;
- tešla per skysta;
- įberiama per daug uogų;
- naudojamos atitirpusios ir daug sulčių išleidusios uogos;
- keptuvė neuždengiama pirmojoje kepimo dalyje.
Pirmą iškeptą paplotėlį verta perpjauti. Jo vidus turi būti minkštas, bet ne skystas ar lipnus. Aplink uogas tešla gali atrodyti šiek tiek drėgnesnė – tai normalu, nes serbentai kepdami išleidžia sulčių.
Su cukrumi geriau nepersistengti
Juodieji serbentai rūgštūs, todėl gali kilti noras į tešlą berti daugiau cukraus. Tačiau keptuvėje labai saldi tešla greitai pradeda svilti.
Du šaukštai cukraus suteikia švelnaus saldumo ir leidžia išlaikyti ryškų uogų skonį. Norint saldesnio deserto, paruoštus paplotėlius geriau pabarstyti cukraus pudra, patiekti su medumi, jogurtu arba šaukštu uogienės.
Taip lengviau kontroliuoti saldumą, o kepant paplotėliai nepradeda pernelyg greitai tamsėti.
Juoduosius serbentus galima pakeisti kitomis uogomis
Šiam receptui tinka ne tik juodieji serbentai. Galima naudoti:
- mėlynes arba šilauoges;
- raudonuosius serbentus;
- smulkintas braškes;
- avietes;
- vyšnias be kauliukų;
- nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius.
Minkštas avietes reikia įmaišyti ypač atsargiai. Braškes ir vyšnias geriau supjaustyti nedideliais gabalėliais ir nusausinti. Obuoliams galima įberti šiek tiek cinamono.
Jeigu naudojamos labai sultingos uogos, jų geriau dėti mažiau. Per didelis kiekis sulčių suskystins tešlą, o paplotėlius bus sunkiau apversti.
Skaniausi dar šilti
Varškės ir kefyro paplotėliai skaniausi ką tik iškepti, kai jų krašteliai dar lengvai traškūs, o vidus šiltas ir minkštas. Juodieji serbentai suteikia ryškų rūgštų akcentą, kuris gerai atsveria švelnią varškės tešlą.
Atvėsusius paplotėlius galima laikyti šaldytuve uždarame inde ir kitą dieną trumpai pašildyti sausoje keptuvėje arba mikrobangų krosnelėje. Vis dėlto po ilgesnio laikymo jie taps drėgnesni, nes uogos toliau išskirs sultis.
Šis receptas patogus tuo, kad nereikia nei orkaitės, nei mielių, nei sudėtingų produktų. Tešlą galima sumaišyti per maždaug 10 minučių, o uogas rinktis pagal tai, kas tuo metu auga sode ar yra šaldiklyje.
Svarbiausia nepadauginti miltų ir nekepti ant per stiprios ugnies – tuomet paplotėliai išliks minkšti, o juodieji serbentai suteiks jiems gaivaus vasariško skonio.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.