Vairuotojai renkasi didesnius ekranus automobiliuose, nors jie ne visada padeda vairuoti saugiau

Naujame automobilyje vairuotojas nori vos vienu laipsniu sumažinti salono temperatūrą. Anksčiau tam pakakdavo apčiuopti ratuką ir jį pasukti neatitraukiant akių nuo kelio. Dabar pirmiausia reikia paliesti ekraną, uždaryti navigacijos langą, pasirinkti klimato meniu ir pataikyti į reikiamą virtualų mygtuką.

Ekranas didelis, ryškus ir technologiškai įspūdingas. Tačiau paprastas veiksmas pareikalavo daugiau dėmesio nei senas fizinis jungiklis.

Automobilių pirkėjai vis dažniau didelį centrinį ekraną vertina kaip pažangesnio ir modernesnio modelio požymį. Jame telpa navigacija, muzika, klimato valdymas, telefono funkcijos, vaizdo kameros ir automobilio nustatymai. Vis dėlto ekrano dydis savaime nepasako, ar sistema vairuotojui patogi ir saugi.

Svarbiausias klausimas nėra, kiek colių turi ekranas. Svarbiau, kiek kartų reikia jį paliesti, kiek laiko akys būna nukreiptos nuo kelio ir ar dažniausiai naudojamą funkciją galima rasti nežiūrint.

Didelis ekranas gali pateikti daugiau informacijos, tačiau tai dar nereiškia, kad vairuotojas ją pasieks skirdamas mažiau dėmesio.

Ekranas atrodo paprastas, kol automobilis stovi

Automobilių salonuose ekranai paprastai išbandomi stovinčiame automobilyje. Pirkėjas ramiai spaudo meniu, apžiūri žemėlapius, keičia salono apšvietimą ir stebisi sklandžia grafika. Tokiose sąlygose sistema gali atrodyti intuityvi.

Situacija pasikeičia automobiliui pajudėjus. Kelias vibruoja, ranka juda kartu su kūnu, o žvilgsnis turi nuolat grįžti prie eismo. Virtualus mygtukas neturi fizinių kraštų, todėl pirštu jo negalima patikimai surasti vien apčiuopiant. Vairuotojui dažnai reikia pasižiūrėti, kur spausti, o tada dar patikrinti, ar sistema veiksmą užregistravo.

Fizinis ratukas ar jungiklis suteikia lytėjimo grįžtamąjį ryšį. Vairuotojas gali pajusti jo vietą, formą, pasukimą ar spragtelėjimą. Jutikliniame ekrane šią informaciją dažnai pakeičia vaizdas, garsas arba trumpa vibracija, tačiau norint pasirinkti tinkamą vietą vis tiek gali tekti pažvelgti.

2026 m. paskelbta mokslinių tyrimų apžvalga padarė išvadą, kad jutikliniai ekranai, palyginti su fiziniais valdikliais ir kai kuriomis balso sistemomis, dažniau neigiamai veikė vairavimo kokybę, regimąjį dėmesį ir antrinės užduoties atlikimą. Vis dėlto rezultatas priklausė nuo konkrečios užduoties ir sąsajos dizaino – tai reiškia, kad ne kiekvienas ekranas vienodai blaško.

Būtent ši detalė svarbiausia. Problema nėra pats stiklo paviršius. Problema prasideda tada, kai dažnai ir skubiai naudojama funkcija paslepiama keliuose meniu sluoksniuose.

Vairuotojai dažniausiai reguliuoja ne egzotiškas, o labai paprastas funkcijas

Automobilių ekranai suteikia prieigą prie šimtų nustatymų, tačiau vairuojant žmonėms dažniausiai prireikia visiškai kasdienių dalykų: posūkių signalų, valytuvų, garso stiprumo, temperatūros ir saulės skydelio.

2025 m. realiame eisme atliktame tyrime buvo stebima, kokias automobilio funkcijas vairuotojai naudoja savo ir nepažįstamame automobilyje. Dažniausias veiksmas, neskaitant posūkių signalų, buvo garso reguliavimas, temperatūros keitimas ir valytuvų greičio nustatymas. Tyrėjai pabrėžė, kad dažnai naudojamos funkcijos turi būti pasiekiamos greitai ir paprastai, nes sudėtinga sąsaja didina išblaškymo riziką.

Tai paaiškina, kodėl vairuotoją gali erzinti automobilis, kuriame galima keisti salono apšvietimo spalvas, bet norint įjungti sėdynės šildymą reikia atsidaryti atskirą meniu.

Dažniausiai naudojama funkcija neturėtų būti vertinama taip pat kaip nustatymas, kurį žmogus pakeičia kartą per metus. Programinės įrangos atnaujinimo, profilio sukūrimo ar garso ekvalaizerio meniu gali būti gilesni. Tačiau temperatūra, stiklo rasojimo šalinimas, valytuvai ir avariniai žibintai turi būti pasiekiami iš karto.

Tai nėra nostalgija seniems automobiliams. Tai žmogaus dėmesio ribų pripažinimas.

Didelis ekranas gali būti saugesnis už mažą – jeigu sukurtas tinkamai

Būtų netikslu teigti, kad kuo didesnis ekranas, tuo automobilis pavojingesnis. Didesniame ekrane galima naudoti didesnius mygtukus, aiškesnį šriftą ir vienu metu parodyti daugiau svarbios informacijos. Gerai suprojektuota navigacija gali sumažinti poreikį lenktis prie mažo telefono arba bandyti įskaityti smulkų žemėlapį.

Problema kyla, kai gamintojas didelę erdvę panaudoja ne aiškumui, o funkcijų kiekiui didinti. Ekrane atsiranda animacijos, persidengiantys langai, iššokantys pranešimai ir keli skirtingi būdai pasiekti tą patį nustatymą. Vairuotojas gauna daugiau galimybių, tačiau ne visada daugiau kontrolės.

NHTSA vairuotojų išblaškymo gairėse ypatingas dėmesys skiriamas vadinamosioms regimosioms ir rankinėms užduotims: vairuotojas turi pažvelgti į įrenginį, ranka pasirinkti valdiklį ir stebėti ekrano atsaką. Agentūra rekomenduoja neleisti vairuojant atlikti užduočių, kurios pernelyg trukdo saugiai kontroliuoti automobilį.

Todėl vertinti reikia ne ekraną kaip daiktą, o visą veiksmų grandinę:

• ar funkcija matoma iš karto;
• ar ją pasiekti užtenka vieno veiksmo;
• ar virtualūs mygtukai pakankamai dideli;
• ar jų padėtis nesikeičia po atnaujinimo;
• ar sistema aiškiai patvirtina paspaudimą;
• ar vairuotojas gali veiksmą nutraukti ir iškart grįžti prie kelio;
• ar svarbios funkcijos turi fizinę alternatyvą.

Automobilis su dideliu, tvarkingu ekranu ir fiziniais pagrindinių funkcijų jungikliais gali būti patogesnis už modelį su mažesniu, bet painiu ekranu.

Didesni ekranai

Keturiasdešimt sekundžių ekrane nėra tas pats, kas keturiasdešimt sekundžių stovint

Vienas pavojingiausių klaidingų įsitikinimų – mintis, kad patyręs vairuotojas gali vienu metu saugiai sekti kelią ir tvarkyti automobilio sistemą.

AAA fondo tyrimuose vairuotojai naudodami automobilių informacines sistemas turėjo skambinti, pasirinkti muziką, rašyti žinutes ir nustatyti navigaciją. Navigacijos programavimas vidutiniškai užtruko apie 40 sekundžių. Iš 40 išbandytų sistemų nė viena nesukėlė mažo dėmesio poreikio, o dauguma buvo įvertintos kaip reikalaujančios didelio arba labai didelio dėmesio.

Žinoma, vairuotojas visas 40 sekundžių nežiūri vien į ekraną. Jis žvilgčioja į kelią ir vėl grįžta prie meniu. Tačiau tai nereiškia, kad dėmesys visiškai atsistato kiekvieną kartą pakėlus akis.

Žmogui reikia prisiminti, kuriame meniu buvo, ko ieškojo ir kurį virtualų mygtuką spausti toliau. Todėl užduotis reikalauja ne tik regimojo, bet ir protinio dėmesio.

Važiuojant 90 km/val. automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus. Net trumpas žvilgsnis žemyn reiškia, kad tam tikrą atstumą vairuotojas įveikia nežiūrėdamas tiesiai į kelią. Pavojų lemia ne vien vieno žvilgsnio trukmė, bet ir tai, kiek tokių žvilgsnių reikia užduočiai užbaigti.

Todėl navigacijos adresą, sudėtingą maršrutą ar telefono nustatymus saugiausia paruošti prieš pradedant važiuoti.

Balso valdymas ne visada išsprendžia problemą

Atrodytų, kad vietoje ekrano pakanka naudoti balso komandą. Vairuotojas gali laikyti rankas ant vairo ir žiūrėti į kelią.

Paprastoms užduotims tai iš tiesų gali padėti. Temperatūros pakeitimas, skambutis konkrečiam žmogui ar kelionė į išsaugotą adresą balsu gali būti atliekami greičiau nei ieškant meniu.

Tačiau balso sistema nėra automatiškai saugi. Ji gali neteisingai suprasti komandą, paprašyti pasirinkti vieną iš kelių rezultatų arba priversti vairuotoją kelis kartus pakartoti sakinį. Be to, pokalbis su sistema vis tiek užima protinį dėmesį.

AAA tyrimai parodė, kad tiek jutikliniai ekranai, tiek balso sistemos, atliekant sudėtingas užduotis, gali sukelti didelį regimąjį ar protinį krūvį. Net „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“, kurie tyrime buvo paprastesni už dalį gamintojų sistemų, vis tiek sukėlė potencialiai nesaugų vidutinį dėmesio poreikį.

Todėl balso komandos naudingiausios tuomet, kai jos trumpos, patikimos ir nereikalauja ilgo dialogo. Jeigu sistema trečią kartą nesupranta gatvės pavadinimo, protingiausias veiksmas yra ne kalbėti garsiau, o sustoti saugioje vietoje.

Europos saugumo vertintojai jau keičia požiūrį

Dideli ekranai neišnyks. Juose patogu rodyti žemėlapius, galinio vaizdo kamerą, automobilio energijos sąnaudas ir vairavimo pagalbos informaciją. Tačiau automobilių saugumo vertintojai vis aiškiau reikalauja, kad ekranas nepakeistų visų fizinių valdiklių.

Nuo 2026 m. atnaujintame „Euro NCAP“ vertinime daugiau dėmesio skiriama automobilio žmogaus ir mašinos sąsajai: vertinama svarbių valdiklių padėtis, aiškumas ir naudojimo paprastumas. Papildomai vertinamas fizinių mygtukų prieinamumas dažnai naudojamoms funkcijoms.

„Euro NCAP“ taip pat nurodo, kad svarbios funkcijos, tokios kaip garso signalas, posūkių rodikliai, avariniai žibintai, valytuvai ir žibintai, turi turėti fizinius valdiklius arba nuolat ekrane matomą ir aiškiai pasiekiamą valdymo zoną.

Tai nėra draudimas gaminti automobilius su dideliais ekranais. „Euro NCAP“ nėra įstatymų leidėjas ir negali uždrausti konkretaus dizaino. Tačiau jo saugumo įvertinimai daro didelę įtaką gamintojų sprendimams ir pirkėjų pasirinkimui.

Žinutė automobilių pramonei aiški: šiuolaikiškumas neturėtų būti matuojamas pašalintų mygtukų skaičiumi.

Ekranas leidžia gamintojui keisti automobilį jau po pardavimo

Fizinį mygtuką suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti kainuoja. Jam reikia laidų, vietos prietaisų skydelyje ir atskiros detalės. Programinis mygtukas gali būti pridėtas, perkeltas ar pakeistas atnaujinus programinę įrangą.

Tai suteikia realių privalumų. Gamintojas gali ištaisyti klaidas, pagerinti navigaciją, pridėti naujų funkcijų ir išlaikyti senesnio automobilio sistemą modernesnę.

Tačiau tas pats lankstumas turi ir kitą pusę. Vairuotojas gali priprasti, kad tam tikras nustatymas visada yra apatiniame kairiajame ekrano kampe, o po atnaujinimo rasti jį kitame meniu. Automobilio valdymo logika tampa nebe visiškai pastovi.

Vairuojant įpročiai yra svarbūs. Gerai pažįstamame automobilyje žmogus gali reguliuoti dalį funkcijų beveik automatiškai. 2025 m. realaus eismo tyrime vairuotojai savo automobiliuose dažniau naudojo įvairias funkcijas nei nepažįstamame modelyje, nes geriau žinojo jų vietą ir jautėsi labiau pasitikintys. Tyrimas taip pat parodė, kad neintuityvus valdiklių išdėstymas nepažįstamame automobilyje gali priversti vairuotoją atlikti daugiau veiksmų ir didinti išblaškymą.

Tai ypač aktualu nuomojantis automobilį, naudojantis dalijimosi paslauga arba dažnai keičiant įmonės transporto priemones.

Ką verta išbandyti prieš perkant automobilį?

Pirkėjai dažnai patikrina sėdynės patogumą, bagažinės dydį ir garso sistemos kokybę. Tačiau automobilio ekranas vertinamas pagal grafikos grožį, o ne pagal tai, kaip veikia važiuojant.

Per bandomąjį važiavimą verta atlikti kelias kasdienes užduotis:

1. Pakeisti salono temperatūrą.
2. Įjungti priekinio stiklo rasojimo šalinimą.
3. Sumažinti muzikos garsą.
4. Pakeisti valytuvų greitį.
5. Įjungti sėdynės šildymą.
6. Išjungti arba pakeisti įkyrios vairavimo pagalbos sistemos nustatymą.
7. Grįžti iš gilesnio meniu į pagrindinį ekraną.
8. Surasti avarinių žibintų mygtuką nežiūrint.

Šias užduotis pirmiausia reikėtų atlikti automobiliui stovint. Vėliau per bandomąjį važiavimą galima įvertinti, ar paprasčiausios funkcijos lengvai pasiekiamos neatitraukiant dėmesio.

Jeigu norint pakeisti temperatūrą reikia tiksliai pataikyti į mažą simbolį, o meniu judant automobiliui sunku naudotis, didesnis ekranas problemos neišsprendžia.

Taip pat verta patikrinti, kaip ekranas atrodo skirtingomis sąlygomis:

• ar saulė neatsispindi jo paviršiuje;
• ar naktį jis nešviečia per ryškiai;
• ar svarbi informacija nėra per žemai;
• ar vairuotojas gali pasiekti tolimą ekrano kraštą neatsitraukdamas nuo sėdynės;
• ar sistema greitai įsijungia šaltą rytą;
• ar ją galima valdyti mūvint pirštines;
• ar dažniausiai naudojami nustatymai išlieka toje pačioje vietoje.

Kaip saugiau naudotis jau turimu ekranu?

Automobilio pakeisti vien dėl nepatogaus meniu dažniausiai nepavyks, tačiau naudojimą galima supaprastinti.

Prieš kelionę verta nustatyti navigaciją, muziką, salono temperatūrą ir vairuotojo pagalbos funkcijas. Dažniausiai naudojamas programas galima perkelti į pagrindinį ekraną arba parankinių juostą, jeigu sistema tai leidžia.

Naudinga išmokti vairo mygtukus. Garso stiprumą, skambučius ir kai kurias prietaisų skydelio funkcijas dažnai galima valdyti nenuleidžiant rankų ir neieškant virtualaus mygtuko.

Telefone verta įjungti automatinį režimą „Netrukdyti vairuojant“. 2025 m. AAA tyrime jaunų vairuotojų grupėje mokymas ir automatinis šios funkcijos įjungimas buvo susiję su 41 proc. sumažėjusiu telefono naudojimu vairuojant.

Sudėtingesniems veiksmams galioja paprasta taisyklė: jeigu užduoties nepavyksta atlikti vienu trumpu žvilgsniu ir vienu aiškiu veiksmu, ją geriau atidėti iki sustojimo.

Keleivis taip pat gali įvesti adresą, pakeisti muziką ar surasti reikiamą nustatymą. Tai nėra vairuotojo techninio neišmanymo požymis. Tai racionalus dėmesio paskirstymas.

Ateities automobilis neturėtų versti rinktis tarp technologijų ir saugumo

Jutikliniai ekranai suteikė automobiliams galimybių, kurių senas prietaisų skydelis negalėjo pasiūlyti. Navigacijos žemėlapis gali aiškiai parodyti sudėtingą sankryžą, galinio vaizdo kamera – nematomą kliūtį, o programinis atnaujinimas – ištaisyti problemą nevažiuojant į servisą.

Todėl grįžimas prie vien fizinių mygtukų taip pat nebūtų protingas sprendimas.

Geriausia sistema yra mišri. Ekranas naudojamas informacijai, retoms funkcijoms ir sudėtingiems nustatymams. Fiziniai jungikliai paliekami veiksmams, kuriuos vairuotojas turi atlikti greitai, dažnai arba nežiūrėdamas.

Šioje diskusijoje mygtukas nėra pasenusios technologijos simbolis. Jis yra specializuotas valdiklis, sukurtas vienam veiksmui atlikti patikimai.

Automobilio kokybę turėtume vertinti ne pagal tai, kaip įspūdingai ekranas atrodo salone, o pagal tai, kiek mažai apie jį reikia galvoti važiuojant.

Geriausias automobilio ekranas nėra pats didžiausias. Geriausias yra tas, kuris rečiausiai priverčia vairuotoją nuleisti akis nuo kelio.