Pomidorus valgote be aliejaus? Vienas šaukštelis padeda organizmui pasisavinti daugiau vertingų medžiagų

Vasarą prinokęs pomidoras dažnai valgomas tiesiog supjaustytas griežinėliais, pabarstytas druska arba uždėtas ant sumuštinio. Jis sultingas, kvapnus ir atrodo toks visavertis, kad papildomų ingredientų lyg ir nereikia. Tačiau į šviežių pomidorų salotas įpylus šiek tiek aliejaus, organizmas gali geriau pasisavinti vieną svarbiausių juose esančių junginių.

Kalbama apie likopeną – raudoną spalvą pomidorams suteikiantį karotenoidą. Jis tirpsta riebaluose, todėl pomidorus valgant kartu su alyvuogių, rapsų ar kitu maistiniu aliejumi virškinimo sistema šį junginį pasisavina lengviau. Dėl to keli lašai aliejaus salotose nėra vien skonio reikalas.

Vis dėlto pomidorų nereikia skandinti riebaluose. Vienai porcijai pakanka maždaug arbatinio šaukštelio aliejaus arba kito riebalų šaltinio, pavyzdžiui, avokado, riešutų, sėklų ar sūrio. Svarbiausia, kad pomidorai nebūtų valgomi visiškai be riebalų, jei norima geriau pasisavinti juose esančius karotenoidus.

Kodėl vien šviežio pomidoro ne visada pakanka

Pomidorai daugiausia sudaryti iš vandens, todėl yra nekaloringi ir ypač tinkami šiltuoju metų laiku. Juose yra kalio, vitamino C, folatų, skaidulų, beta karoteno ir kitų augalinių junginių. Tačiau labiausiai pomidorai vertinami dėl likopeno, kurio daugiausia yra prinokusiuose raudonuose vaisiuose.

Likopenas priklauso karotenoidams. Tai augaliniai pigmentai, kuriuos organizmas pasisavina geriau, kai maiste yra šiek tiek riebalų. Virškinimo metu riebalai padeda susidaryti mikroskopinėms dalelėms, pernešančioms karotenoidus iki žarnyno sienelės.

Todėl pomidorų ir aliejaus derinys turi ne tik kulinarinę, bet ir praktinę prasmę. Šviežių pomidorų salotos, pagardintos alyvuogių aliejumi, leidžia vienu metu gauti vitamino C, skaidulų ir geriau pasisavinamo likopeno.

Ypač tyras alyvuogių aliejus dažnai pasirenkamas dėl švelnaus skonio ir mononesočiųjų riebalų. Tačiau jis nėra vienintelis tinkamas variantas. Panašų vaidmenį gali atlikti rapsų, saulėgrąžų ar moliūgų sėklų aliejus, taip pat avokadas, alyvuogės, riešutai, sėklos, mocarela ar kitas riebalų turintis produktas.

Kaitinti pomidorai likopeną atiduoda lengviau

Švieži pomidorai turi daugiau karščiui jautraus vitamino C, todėl jų tikrai nereikėtų išbraukti iš kasdienio raciono. Tačiau termiškai apdoroti pomidorai turi kitą pranašumą – kaitinimas suardo augalų ląstelių sieneles ir padeda išlaisvinti likopeną.

Dėl to pomidorų tyrėje, padaže ar pastoje likopenas organizmui gali būti lengviau prieinamas nei visiškai žaliame pomidore. Tai nereiškia, kad pomidorų pasta visais atvejais sveikesnė už šviežią daržovę. Tiesiog skirtingas paruošimo būdas išryškina skirtingas savybes.

Geriausia ne rinktis vieną variantą, o juos derinti. Vasarą galima dažniau valgyti šviežių pomidorų salotas su nedideliu kiekiu aliejaus, o kitomis dienomis gaminti pomidorų padažą, sriubą ar troškinį.

Paprastas greitas padažas paruošiamas keptuvėje kelias minutes pašildžius pjaustytus pomidorus su trupučiu aliejaus ir česnako. Ilgai virti nebūtina – pakanka, kad pomidorai suminkštėtų, išleistų sultis ir susijungtų į tirštesnę masę. Toks padažas tinka makaronams, grikiams, keptoms daržovėms ar žuviai.

Bazilikas pagerina skonį, bet peilio bijoti nereikia

Pomidorai, alyvuogių aliejus ir bazilikas ne veltui tapo klasikiniu deriniu. Baziliko lapuose yra aromatinių junginių, suteikiančių gaivų, šiek tiek salstelėjusį ir pipirišką skonį. Dėl ryškaus aromato salotoms dažnai pakanka mažiau druskos.

Šviežią baziliką geriausia dėti prieš pat patiekiant. Ilgai kaitinamas jis praranda dalį kvapo, todėl į karštą pomidorų padažą lapelius verta įmaišyti pačioje gaminimo pabaigoje. Juos galima plėšyti rankomis arba pjaustyti aštriu peiliu – svarbiausia lapų nesutraiškyti ir nepalikti ilgai gulėti susmulkintų.

Prie pomidorų taip pat tinka juodieji pipirai, česnakas, svogūnai, petražolės, raudonėlis ir citrinų sultys. Tačiau pilant rūgščius priedus verta paragauti pačių pomidorų. Gerai prinokusiems vaisiams dažnai pakanka aliejaus, žiupsnelio druskos ir kelių baziliko lapelių.

Vienas paprasčiausių vasaros užkandžių – storais griežinėliais supjaustyti pomidorai, mocarela, alyvuogių aliejus ir bazilikas. Jei norisi sotesnio patiekalo, galima pridėti rupios duonos, varškės, virtų kruopų arba ankštinių daržovių.

Pomidorų skonis labiausiai nukenčia šaldytuve

Prinokusius pomidorus geriausia laikyti kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Šaltis gali susilpninti jų aromatą ir pakeisti minkštimo tekstūrą, todėl ką tik nupirktų tvirtų pomidorų nebūtina iš karto dėti į šaldytuvą.

Tačiau visiškai prinokusius, labai minkštus ar jau perpjautus pomidorus saugiau laikyti šaltai. Supjaustytus vaisius reikėtų sudėti į uždarą indą ir suvartoti kuo greičiau. Prieš valgant iš šaldytuvo išimtą pomidorą galima kurį laiką palaikyti kambario temperatūroje – šiek tiek sušilęs jis paprastai tampa kvapnesnis.

Renkantis pomidorus verta žiūrėti ne tik į spalvą. Geras vaisius turėtų būti tvirtas, bet ne kietas, be minkštų puvinio vietų ir gilių įtrūkimų. Kvapas ties kotelio vieta dažnai geriau nei išvaizda parodo, ar pomidoras jau subrendęs.

Tad alyvuogių aliejus pomidoruose nėra privaloma mada ar vien Viduržemio jūros virtuvės tradicija. Nedidelis riebalų kiekis padeda geriau pasisavinti likopeną ir kartu paryškina pomidorų skonį. Pakanka vieno arbatinio šaukštelio – daugiau naudos suteikia ne aliejaus gausa, o pats protingas produktų derinys.