Drėgmė renkasi tik viename kambario kampe: paprastas požymis parodo, ar kaltas vėdinimas, ar pati siena

8 min. skaitymo 0 komentarų
Drėgmė renkasi tik viename kambario kampe: paprastas požymis parodo, ar kaltas vėdinimas, ar pati siena

Ant langų nėra vandens, kituose kambariuose sienos sausos, tačiau viename kampe vis grįžta tamsi dėmė. Iš pradžių ji nuvaloma, kambarys gerai išvėdinamas, kartais net perdažomas, bet po kelių savaičių drėgmė pasirodo toje pačioje vietoje. Tokiais atvejais vien patarimo „dažniau atidarykite langą“ gali nepakakti.

Kai drėksta tik vienas kambario kampas, galimos dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – patalpoje susikaupusi drėgmė kondensuojasi šalčiausioje sienos vietoje. Antroji – vanduo ar šaltis į kampą patenka dėl pastato konstrukcijos trūkumo: šilumos tiltelio, pažeisto fasado, nesandaraus stogo, lietvamzdžio ar paslėpto vamzdžio.

Skirtumą dažniausiai parodo ne pati dėmės spalva, o jos atsiradimo laikas, vieta ir elgesys. Jeigu kampas drėksta šaltomis dienomis, ypač po nakties, dažniau kaltas kondensatas. Jeigu dėmė ryškėja po lietaus, plinta iš vienos vietos arba neišnyksta net vasarą, reikia įtarti pačią sieną.

Kada drėgmė rodo, kad kambaryje trūksta oro judėjimo

Net ir nedideliame kambaryje per parą į orą patenka nemažai drėgmės. Ją išskiria kvėpuojantys žmonės, kambaryje džiovinami skalbiniai, augalai, drėgni rankšluosčiai ir iš kitų patalpų atkeliavę garai. Jeigu oras keičiamas per retai, drėgmė pirmiausia nusėda ant šalčiausių paviršių.

Kambario kampas dažnai yra šaltesnis už likusią sienos dalį. Ypač tai būdinga išoriniams kampams, kuriuose susitinka dvi lauko sienos. Šiluma tokioje vietoje prarandama greičiau, todėl sienos paviršius atvėsta, o ore esantys vandens garai virsta smulkiais lašeliais.

Vėdinimo problemą galima įtarti, jei drėgmė daugiausia pasirodo šildymo sezono metu, rytais, po maudymosi, maisto gaminimo ar kambaryje išdžiovinus skalbinius. Kartu gali rasoti langų apačia, tvyroti sunkus oras, o pelėsis formuotis už spintos, lovos galvūgalio ar tankių užuolaidų.

Tokiu atveju kaltas nebūtinai visas namo vėdinimas. Kartais oro judėjimą viename kampe sustabdo prie sienos pristumti baldai. Didelė spinta, pastatyta beveik be tarpo prie išorinės sienos, neleidžia šiltam kambario orui pasiekti paviršiaus. Už baldo siena dar labiau atšąla, drėgmė neišgaruoja ir susidaro pelėsiui palankios sąlygos.

Paprastas bandymas – bent kelioms savaitėms atitraukti baldą nuo sienos maždaug 5–10 centimetrų, išvalyti pažeistą vietą, palaikyti tolygesnę temperatūrą ir reguliariai intensyviai vėdinti. Jeigu kampas pradeda džiūti ir dėmė nebegrįžta, didelė tikimybė, kad pagrindinė problema buvo kondensatas bei nepakankamas oro judėjimas.

Kada vien vėdinimas problemos neišspręs

Jeigu drėksta tik nedidelė, aiškiai apibrėžta sienos vieta, o kiti šalti kambario paviršiai lieka sausi, verta ieškoti konstrukcinės priežasties. Viena dažniausių – šilumos tiltelis. Tai pastato dalis, per kurią šiluma į lauką išeina daug greičiau nei per aplinkines konstrukcijas.

Šilumos tilteliai dažnai susidaro sienų kampuose, perdangos ir išorinės sienos sandūroje, aplink langų angokraščius, balkono plokštę ar prastai apšiltintą sąramą. Iš vidaus tokia vieta gali atrodyti visiškai tvarkinga, tačiau jos paviršiaus temperatūra būna keliais laipsniais žemesnė. To pakanka, kad būtent ten nuolat kondensuotųsi drėgmė.

Konstrukcinę problemą galima įtarti, jeigu kampas visuomet aiškiai šaltesnis palietus ranka, o pelėsis grįžta net tada, kai kambarys reguliariai vėdinamas ir jame nėra labai drėgna. Dažnai tamsi juosta driekiasi vertikaliai per visą kampą arba horizontaliai ties lubų ir sienos sandūra.

Visai kitoks signalas – dėmė, kuri sustiprėja po lietaus. Jeigu siena pradeda drėkti praėjus kelioms valandoms ar dienai po gausių kritulių, tikėtinas vandens patekimas iš išorės. Priežastis gali būti įtrūkęs fasadas, pažeista palangė, nesandari stogo jungtis, užsikimšęs lietvamzdis ar vanduo, tekantis fasadu tiesiai į sienos siūlę.

Viršutiniame aukšte pirmiausia reikėtų tikrinti stogą, karnizą ir lietaus nuvedimo sistemą. Pirmame aukšte ar prie grindų atsirandanti drėgmė gali būti susijusi su pamatais, hidroizoliacija arba į sieną kylančiu vandeniu. Jeigu dėmė yra prie vonios, virtuvės ar vamzdžių šachtos, negalima atmesti ir paslėpto vandentiekio ar nuotekų vamzdžio nesandarumo.

Tokiais atvejais dažnas vėdinimas tik pagreitina paviršiaus džiūvimą, tačiau nepašalina vandens šaltinio. Siena gali atrodyti sausesnė, bet po kito lietaus ar vandens naudojimo dėmė vėl sugrįš.

Pelėsis
Pelėsis

Ką galima patikrinti patiems per kelias dienas

Pirmiausia verta pamatuoti kambario oro drėgnį paprastu higrometru. Šildymo sezonu dažniausiai patogus lygis yra maždaug 40–60 procentų. Jeigu rodmuo nuolat viršija 60–65 procentus, ypač esant vėsioms sienoms, kondensato ir pelėsio rizika smarkiai didėja.

Svarbu matuoti ne iš karto po praverto lango, o skirtingu paros metu: ryte, vakare ir po įprastos veiklos. Jeigu rytais drėgnis labai padidėja, o išvėdinus greitai sumažėja, problema tikriausiai bent iš dalies susijusi su oro apykaita.

Tada reikia stebėti pačią dėmę. Galima pieštuku nežymiai pažymėti jos ribas arba nufotografuoti tą pačią vietą kelių dienų intervalais. Jeigu dėmė plečiasi po lietaus, kyla iš grindų arba leidžiasi nuo lubų, tikėtinas vandens patekimas per konstrukciją.

Padeda ir paprastas lietimo testas. Jeigu visas kampas vienodai šaltas, ypač žiemą, galima įtarti šilumos tiltelį. Jeigu viena maža vieta atrodo ne tik šalta, bet ir aiškiai šlapia, minkštėja tinkas ar lupasi dažai, labiau tikėtinas nuotėkis.

Taip pat verta apžiūrėti išorinę sienos pusę. Reikėtų ieškoti įtrūkimų, atšokusio tinko, pažeistų siūlių, nesandarios palangės, netvarkingo lietvamzdžio ar vietos, kurioje vanduo po lietaus teka fasadu. Kartais priežastis būna labai paprasta – nuo stogo ar palangės vanduo nuolat bėga tiesiai į tą pačią sienos vietą.

Kodėl pelėsio nuvalymas dažniausiai padeda tik trumpam

Pajuodusią vietą nuvalius ir perdažius, kambarys kurį laiką atrodo sutvarkytas. Tačiau jei sienos paviršius ir toliau išlieka šaltas ar į jį patenka vanduo, pelėsis sugrįš. Dažai ir valikliai pašalina matomą pasekmę, bet nekeičia drėgmės šaltinio.

Prieš valant pelėsį svarbu pasirūpinti pirštinėmis, vėdinimu ir nesausinti pažeistos vietos intensyviai ją šveičiant, kad sporos nepasklistų po patalpą. Nedidelį paviršinį plotą galima sutvarkyti patiems, tačiau giliai suiręs tinkas, didėjanti dėmė ar stiprus pelėsio kvapas jau rodo, kad gali reikėti specialisto.

Jeigu problema yra kondensatas, padeda reguliarus trumpas ir intensyvus vėdinimas, veikianti ištraukiamoji ventiliacija, tolygesnė kambario temperatūra ir nuo išorinių sienų atitraukti baldai. Langą geriau kelioms minutėms atverti plačiai, nei visą dieną laikyti vos pravertą ir stipriai atšaldyti sienas.

Jeigu nustatomas šilumos tiltelis, vien drėgmės surinktuvas problemą tik sušvelnins. Gali prireikti taisyti ar papildyti šiltinimą, sandarinti konstrukcijų jungtis arba koreguoti šilumos pasiskirstymą kambaryje. Vidaus apšiltinimas neįvertinus sienos sandaros gali net pabloginti padėtį, todėl tokį sprendimą saugiau planuoti su specialistu.

Esant nuotėkiui pirmiausia būtina pašalinti vandens patekimo priežastį. Tik tada siena džiovinama, pašalinamos pažeistos apdailos medžiagos ir atliekamas remontas. Per anksti uždažius dar drėgną sieną, drėgmė lieka konstrukcijoje ir netrukus vėl prasiveržia į paviršių.

Vienas kampas gali išduoti didesnę namo problemą

Jeigu drėgmė atsiranda po šaltų naktų, kartu rasoja langai, o kampas paslėptas už baldų, pirmiausia verta gerinti vėdinimą ir oro judėjimą. Tokia problema dažnai išsprendžiama pakeitus kasdienius įpročius ir neleidžiant patalpos drėgniui ilgai išlikti aukštam.

Tačiau jeigu dėmė nepriklauso nuo gyvenimo kambaryje, ryškėja po lietaus, plečiasi nuo lubų ar grindų ir vis grįžta net sausuoju metų laiku, kaltinti vien vėdinimą būtų klaida. Tokiu atveju reikia tikrinti sienos konstrukciją, fasadą, stogą ir vamzdynus.

Paprasčiausias skirtumas toks: dėl prasto vėdinimo drėgmė susidaro ant sienos paviršiaus, o dėl konstrukcijos gedimo ji dažnai ateina iš pačios sienos. Kuo anksčiau nustatoma tikroji priežastis, tuo mažesnė tikimybė, kad nedidelis pajuodęs kampas virs suirusio tinko, pelėsio ir brangaus remonto problema.

Dienos prenumerata

Nepraleiskite svarbiausių naujienų

Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0 / 2000

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius