Sukčiai jau nebe prašo banko kodų tiesiogiai: naujas pokalbio scenarijus atrodo daug įtikinamiau

Anksčiau sukčių skambučius atpažinti buvo paprasčiau. Nežinomas žmogus skubiai prašydavo padiktuoti prisijungimo kodą, banko kortelės numerį ar patvirtinti neaiškią operaciją. Dabar pokalbiai dažnai prasideda visai kitaip – ramiai, mandagiai ir be jokio tiesioginio prašymo atskleisti slaptažodžius.

Skambinantis asmuo gali prisistatyti banko saugumo specialistu, policijos pareigūnu, investicijų platformos darbuotoju ar ryšio operatoriaus atstovu. Jis gali žinoti žmogaus vardą, banką, telefono numerį ar kitą tikrą informaciją. Vietoje prašymo atskleisti kodus sukčius pasiūlo „kartu patikrinti situaciją“, „apsaugoti sąskaitą“ arba „sustabdyti įtartiną pavedimą“.

Būtent todėl naujas scenarijus veikia įtikinamiau. Auka jaučiasi ne atiduodanti pinigus nepažįstamajam, o vykdanti saugumo instrukcijas. Tačiau pokalbio pabaigoje rezultatas būna tas pats – žmogus pats patvirtina pavedimą, įdiegia nuotolinio valdymo programėlę arba perveda santaupas į tariamai saugią sąskaitą.

Pirmiausia ne prašo, o praneša apie tariamą pavojų

Dažnas pokalbis prasideda žinia, kad banko sistemoje pastebėtas neįprastas veiksmas. Skambinantysis gali pasakyti, kad ką tik bandyta paimti paskolą, pakeisti telefono numerį, pridėti naują gavėją arba atlikti didelį pavedimą.

Žmogaus pirmoji reakcija paprastai būna baimė. Sukčius tuo pasinaudoja, tačiau nepuola iš karto prašyti prisijungimo duomenų. Jis gali paklausti, ar auka atpažįsta tariamą operaciją, patikinti, kad paskambino laiku, ir net pasiūlyti trumpai paaiškinti banko saugumo procedūrą.

Taip sukuriamas įspūdis, kad skambinantis žmogus yra pagalbininkas. Jis kalba ramiai, vartoja finansinius terminus, kartais net perspėja niekam neatskleisti PIN kodų. Toks sakinys ypač sustiprina pasitikėjimą – juk sukčius pats tarsi primena saugumo taisykles.

Tačiau vėliau pokalbis pasisuka kita linkme. Žmogaus paprašoma ne padiktuoti kodą, o „patvirtinti tapatybę“, „atšaukti operaciją“ ar „užblokuoti sukčių bandymą“. Telefone pasirodantis patvirtinimas gali būti pristatytas kaip apsaugos veiksmas, nors iš tikrųjų juo patvirtinamas prisijungimas, paskola ar pinigų pervedimas.

Svarbiausias pavojus tas, kad auka pati atlieka visus veiksmus. Todėl jai atrodo, jog niekam neatskleidė slaptų duomenų ir elgėsi atsargiai.

„Saugi sąskaita“ yra viena pavojingiausių pokalbio dalių

Jeigu sukčiui nepavyksta gauti prieigos prie banko, jis gali pasiūlyti kitą tariamą apsaugos būdą. Žmogui pasakoma, kad jo sąskaita yra stebima nusikaltėlių, todėl pinigus būtina laikinai pervesti į specialią, banko ar teisėsaugos kontroliuojamą sąskaitą.

Tokia sąskaita gali būti vadinama saugia, rezervine, apsaugine arba technine. Sukčius paaiškina, kad pinigai ten bus laikomi tik kelias valandas ir vėliau automatiškai grįš. Kartais žadama, kad už operaciją nebus imamas mokestis, o visa procedūra yra slapta, nes vyksta nusikaltėlių sulaikymo operacija.

Iš tikrųjų bankai ir teisėsaugos institucijos neprašo klientų gelbėti santaupų pervedant jas į kito žmogaus sąskaitą. Jeigu bankas pastebi įtartiną veiklą, jis gali blokuoti kortelę, prisijungimą ar konkrečią operaciją savo sistemose. Klientui nereikia pačiam pervesti pinigų nepažįstamam gavėjui.

Sukčiai dažnai skubina ir neleidžia sustoti pagalvoti. Jie gali sakyti, kad pinigai bus prarasti per artimiausias minutes, kad skambučio negalima nutraukti arba kad apie situaciją draudžiama pasakoti šeimos nariams. Toks slaptumas visada turėtų kelti įtarimą.

Jeigu žmogui liepiama veikti nedelsiant, niekam neskambinti ir nepasitarti, tikėtina, kad tikrasis pokalbio tikslas yra izoliuoti jį nuo žmonių, kurie galėtų laiku sustabdyti apgaulę.

Dar pavojingiau, kai paprašo įdiegti programėlę

Kitas dažnas žingsnis – tariamas techninis patikrinimas. Skambinantysis gali paaiškinti, kad reikia patikrinti telefoną, pašalinti virusą ar atkurti saugų ryšį su banku. Tam pasiūloma įdiegti programėlę, kurios pavadinimas iš pirmo žvilgsnio neatrodo įtartinas.

Dažniausiai tai būna nuotolinio įrenginio valdymo ar ekrano bendrinimo programa. Ji pati gali būti legali ir naudojama tikrai techninei pagalbai, tačiau sukčiui gavus prieigą jis gali matyti, kas vyksta telefone, stebėti įvedamus duomenis ir nurodinėti, kokius veiksmus atlikti.

Kartais žmogus pats prisijungia prie interneto banko, o sukčius tik stebi ekraną. Kitais atvejais programėlei suteikiami tokie leidimai, kad nusikaltėlis gali spausti mygtukus, atidaryti žinutes ar valdyti telefoną beveik taip, lyg laikytų jį savo rankose.

Jeigu nepažįstamas skambintojas prašo įdiegti programą, dalytis ekranu, įjungti demonstravimo režimą ar suteikti prieigos kodą, pokalbį reikia nutraukti. Banko darbuotojui nereikia nuotoliniu būdu valdyti kliento telefono, kad galėtų užblokuoti kortelę ar patikrinti sąskaitą.

Pavojų didina ir tai, kad sukčiai prašo perskaityti ne banko slaptažodį, o programėlėje rodomą prisijungimo numerį. Žmogui gali atrodyti, kad tai nėra jautri informacija, tačiau jos pakanka nuotoliniam ryšiui sukurti.

Sukčiavimai Lietuvoje

Tikri duomenys dar neįrodo, kad skambina bankas

Daugelį žmonių įtikina tai, kad skambinantysis žino jų vardą, pavardę, gyvenamąjį miestą ar net banką. Tačiau tokia informacija gali būti surinkta iš viešų profilių, senų duomenų nutekėjimų, skelbimų portalų ar ankstesnių apgaulingų anketų.

Kartais sukčius net paminės tikrą ankstesnį pirkinį, siuntos užsakymą ar paslaugų tiekėją. Tai sukuria labai stiprų autentiškumo įspūdį, nors nežinoma informacija galėjo būti gauta visai ne iš banko.

Negalima pasitikėti ir vien telefono ekrane rodomu numeriu. Skambutis gali atrodyti ateinantis iš žinomos įmonės ar institucijos, tačiau rodomas numeris ne visada patvirtina tikrąją skambintojo tapatybę.

Patikimiausias sprendimas – nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti oficialiu banko numeriu, kurį rasite banko programėlėje, mokėjimo kortelės nugarėlėje ar oficialioje svetainėje. Nereikėtų perskambinti tuo numeriu, kurį padiktavo pats skambintojas ar kuris liko skambučių istorijoje.

Tikras darbuotojas nesupyks, jeigu klientas nuspręs patikrinti informaciją kitu kanalu. Sukčius, priešingai, bandys neleisti padėti ragelio, nes nutraukus emocinį spaudimą jo galimybės smarkiai sumažėja.

Ką daryti supratus, kad pokalbis gali būti apgaulė

Svarbiausia – nebandyti pergudrauti skambintojo ir nesivelti į ilgą ginčą. Pakanka nutraukti skambutį. Net jei pašnekovas sako, kad padėjus ragelį sąskaita bus ištuštinta, tikram bankui nereikia laikyti kliento telefono linijoje, kad apsaugotų jo pinigus.

Po pokalbio reikėtų savarankiškai susisiekti su banku ir pasitikrinti, ar sąskaitoje nebuvo atlikta neįprastų veiksmų. Jeigu jau patvirtintas pavedimas, atskleista informacija ar įdiegta programėlė, delsti negalima.

Nuotolinio valdymo programą reikėtų pašalinti, tačiau vien to gali nepakakti. Reikia pakeisti svarbiausius slaptažodžius, atsijungti nuo aktyvių sesijų ir patikrinti, kokie leidimai programėlei buvo suteikti. Slaptažodžius saugiau keisti kitu, patikimu įrenginiu.

Jeigu buvo patvirtinta operacija, bankui būtina tiksliai pasakyti, kas įvyko: kokie veiksmai atlikti, kada pervesti pinigai, kokia programėlė įdiegta ir ką skambinantysis matė. Kuo greičiau bankas gauna informaciją, tuo daugiau galimybių sustabdyti tolesnius veiksmus.

Apie apgaulę taip pat svarbu pranešti policijai. Net jei pinigai dar nedingo, skambinančio asmens numeris, sąskaitos duomenys ar pokalbio detalės gali padėti nustatyti platesnę sukčiavimo schemą.

Naujoji apgaulė pavojinga ne todėl, kad sukčiai sugalvojo stebuklingą techninį būdą apeiti bankų apsaugą. Jie tiesiog išmoko pasiekti, kad žmogus pats atliktų viską, ko reikia.

Todėl svarbiausia taisyklė šiandien jau skamba kitaip: saugoti reikia ne tik kodus. Reikia nepatvirtinti veiksmų, kurių patys nepradėjote, nepervesti pinigų į tariamai saugias sąskaitas ir neleisti nepažįstamam žmogui stebėti ar valdyti telefono.

Kai skambinantysis sako, kad sąskaitą reikia gelbėti čia ir dabar, saugiausias pirmas veiksmas yra ne atidaryti banko programėlę, o tiesiog padėti ragelį.