Po penkerių metų iš 30 tūkst. eurų gali likti vos 10: šie automobiliai Lietuvoje nuvertėja greičiausiai

Pirkdamas naują ar apynaujį automobilį žmogus dažniausiai skaičiuoja mėnesio įmoką, degalų sąnaudas, draudimą ir būsimus remontus. Tačiau didžiausia išlaida dažnai lieka beveik nematoma – automobilio vertė kasmet tyliai mažėja, nors savininkas už tai negauna nė vienos sąskaitos.

Po penkerių metų skirtumas tarp dviejų panašiai kainavusių modelių gali siekti kelis tūkstančius eurų. Vieną automobilį naudotų transporto priemonių pirkėjai vis dar medžios skelbimuose, o kitas stovės savaites ar mėnesius, kol pardavėjas bus priverstas dar kartą mažinti kainą.

„carVertical“ atlikto tyrimo duomenimis, kai kurie Lietuvoje tikrinti 2020 metų automobiliai per penkerius metus prarado apie du trečdalius pradinės vertės. Tai reiškia, kad už 30 tūkst. eurų pirktas modelis po penkerių metų gali būti vertas tik maždaug 10 tūkst. eurų.

Didžiausias netikėtumas – sąraše atsidūrė ne tik nišiniai ar itin brangūs automobiliai. Greitai nuvertėjo šeimyniniai vienatūriai, prabangūs visureigiai, elektromobiliai ir net modeliai, kurių vardai iš pirmo žvilgsnio turėtų garantuoti stiprią paklausą.

Didžiausias smūgis teko šeimyniniam „Citroen“

Iš visų tyrime Lietuvoje vertintų modelių sparčiausiai nuvertėjo „Citroen C4 SpaceTourer“. Skaičiuojama, kad per penkerius metus jis vidutiniškai neteko apie 70 proc. pradinės vertės.

Tai ypač ryškus kritimas šeimyniniam modeliui, kuris naujas galėjo atrodyti kaip praktiškas pasirinkimas: erdvus salonas, daug vietos keleiviams, patogus įlipimas ir šeimai pritaikyta įranga. Tačiau naudotų automobilių rinkoje tokio tipo vienatūriai prarado dalį ankstesnio populiarumo, nes pirkėjai vis dažniau renkasi krosoverius ir SUV.

Antroje vietoje atsidūrė elektrinis „Audi e-tron“, per penkerius metus praradęs vidutiniškai 68,5 proc. vertės. Tai geras pavyzdys, kaip aukšta pradinė kaina nebūtinai apsaugo nuo didelio finansinio nuostolio.

Toliau rikiuojasi „Ford Mustang“, netekęs apie 67,1 proc. vertės, „Jeep Grand Cherokee“ su 66,5 proc. kritimu ir „Peugeot 508“, kurio vertė sumažėjo maždaug 66,2 proc.

Šie modeliai labai skirtingi, tačiau juos vienija viena aplinkybė – po penkerių metų potencialių pirkėjų ratas tampa gerokai siauresnis. Vienus stabdo degalų sąnaudos, kitus – remonto kainos, baterijos būklės klausimai ar baimė, kad sudėtinga įranga netrukus pareikalaus didelių investicijų.

Prabangus automobilis gali būti apmokamas du kartus

Perkant brangesnį automobilį pirmą kartą sumokama salone. Antrasis mokėjimas išryškėja jį parduodant, kai paaiškėja, kiek mažai liko iš pradinės kainos.

Aukštesnės klasės modeliai dažnai nuvertėja ne todėl, kad yra prasti. Didžiausią smūgį jų vertei suduoda aukšta pradinė kaina ir gerokai brangesnis išlaikymas transporto priemonei senstant.

Kol automobilis naujas ir turi garantiją, sudėtinga pneumatinė pakaba, daugybė elektroninių sistemų, galingas variklis bei prabangus salonas atrodo kaip privalumai. Po penkerių ar septynerių metų tie patys sprendimai naudoto automobilio pirkėjui gali atrodyti kaip būsimų sąskaitų sąrašas.

Žmogus, galintis sau leisti naują prabangų modelį, dažnai renkasi kitą naują automobilį, o ne kelerių metų senumo transporto priemonę. Tuo metu naudotų automobilių pirkėjai ieško patrauklios kainos, tačiau nenori prisiimti brangaus aptarnavimo rizikos. Dėl to pardavėjui tenka smarkiai nuleisti kainą.

Europoje tarp sparčiausiai nuvertėjusių modelių pateko „Jaguar I-Pace“, per penkerius metus vidutiniškai praradęs 73,1 proc. vertės. Toliau rikiuojasi „Land Rover Range Rover“, netekęs 70,1 proc., „Nissan Leaf“ su 62,4 proc., „Audi e-tron“ su 60,9 proc. ir „Jaguar XF“, praradęs 59,9 proc.

Šis sąrašas aiškiai parodo, kad prestižinis ženklas negarantuoja lengvo pardavimo. Kartais būtent brangiausių modelių vertė pinigais krenta labiausiai.

Automobilių vertėNuotrauka: „carVertical“

Elektromobilių savininkus vejasi technologijų greitis

Elektromobilio vertę lemia ne tik jo amžius ir rida. Pirkėjai taip pat vertina baterijos talpą, realų nuvažiuojamą atstumą, įkrovimo greitį, likusią garantiją ir tai, kaip konkretus modelis atrodo šalia naujesnių konkurentų.

Šioje rinkoje penkeri metai gali būti labai ilgas laikotarpis. Nauji elektromobiliai kasmet gauna talpesnes baterijas, taupesnes pavaras ir greitesnį įkrovimą. Modelis, kuris pasirodymo metu atrodė pažangus, po kelių metų gali būti lyginamas su pigesniu nauju automobiliu, galinčiu nuvažiuoti toliau ir greičiau papildyti energijos atsargas.

Naudoto elektromobilio pirkėjas taip pat retai turi tokią pačią informaciją apie bateriją, kokią būtų gavęs vertindamas įprastą vidaus degimo variklį. Jis gali nežinoti, kaip automobilis buvo kraunamas, kiek laiko stovėjo su visiškai įkrauta baterija, kokiomis sąlygomis važinėjo ir kaip stipriai sumažėjo reali talpa.

Net ir techniškai tvarkingas elektromobilis gali nuvertėti vien dėl rinkos lūkesčių. Jei žmonės baiminasi brangaus baterijos remonto arba mano, kad po kelių metų technologija bus pasenusi, paklausa mažėja, o kartu krenta ir kaina.

Situaciją gali paveikti ir naujų automobilių nuolaidos. Gamintojui smarkiai sumažinus naujo modelio kainą, naudotų egzempliorių savininkai staiga priversti koreguoti savo lūkesčius. Pirkėjas paprasčiausiai nemokės beveik tiek pat už kelerių metų senumo automobilį, jei už nedaug didesnę sumą gali įsigyti naują.

Net „geriausiai vertę išlaikę“ modeliai prarado daugiau nei pusę kainos

Tyrime geriausiai vertę tarp Lietuvoje analizuotų automobilių išlaikė „Renault Megane“. Tačiau ir jis per penkerius metus vidutiniškai nuvertėjo 60,3 proc.

Tai svarbi detalė: „geriausiai išlaikė vertę“ šiame tyrime nereiškia, kad automobilio kaina sumažėjo nežymiai. Tai tik rodo, kad jo nuvertėjimas buvo mažesnis už kitų į analizę patekusių modelių.

Toliau rikiuojasi 5-osios serijos BMW, praradęs apie 62,4 proc. vertės, „Volvo XC60“ ir „Ford Focus“, kurių kritimas siekė po 63,8 proc., bei „Peugeot 308“, nuvertėjęs apie 65,8 proc.

Ekonominės ir vidutinės klasės automobiliai paprastai turi platesnį pirkėjų ratą. Jų remontas dažnai pigesnis, dalys lengviau prieinamos, o degalų sąnaudos bei draudimo kaina nekelia tokio didelio nerimo.

Paklausus modelis parduodamas lengviau net ir tada, kai rinkoje yra daug panašių egzempliorių. Pirkėjai žino jo silpnąsias vietas, servisai turi daugiau patirties, o naudotų dalių pasiūla didesnė. Tai mažina neapibrėžtumą ir padeda išlaikyti kainą.

Vis dėlto vien markės pavadinimo nepakanka. Dyzelinis universalas, benzininis hečbekas ir retai sutinkamas galingas tos pačios šeimos modelis gali nuvertėti visiškai skirtingai. Vertę veikia variklis, pavarų dėžė, kėbulo tipas, komplektacija, spalva, rida ir net tai, ar konkretus derinys mėgstamas Lietuvos rinkoje.

Nuvertėjimą galima numatyti dar prieš pasirašant pirkimo sutartį

Pirmiausia verta žiūrėti ne tik į šiandienos kainą, bet ir į to paties modelio penkerių ar septynerių metų senumo skelbimus. Tai leidžia pamatyti, kiek maždaug pinigų prarado ankstesni savininkai.

Svarbu įvertinti, kas tokį automobilį pirks ateityje. Jeigu modelis labai brangus išlaikyti, turi retą variklį, nepopuliarų kėbulą ar abejonių keliančią technologiją, potencialių pirkėjų po kelių metų gali būti nedaug.

Didelę reikšmę turi ir komplektacija. Naujo automobilio pirkėjas už papildomą garso sistemą, didesnius ratlankius ar odinį saloną gali sumokėti kelis tūkstančius eurų, tačiau parduodant ši investicija dažnai grįžta tik iš dalies.

Saugiau vertę išlaiko aiškios istorijos, populiarios spalvos ir praktiškos komplektacijos automobiliai. Baltas, juodas, pilkas ar tamsiai mėlynas modelis paprastai turi platesnę auditoriją nei ryškios, retos spalvos versija. Taip pat lengviau parduoti automobilį, kurio aptarnavimas dokumentuotas ir kurio rida nekelia klausimų.

Nereikėtų pamiršti, kad procentinis ir realus nuostolis nėra tas pats. 60 proc. nuvertėjimas nuo 20 tūkst. eurų reiškia 12 tūkst. eurų praradimą. Toks pats procentas nuo 80 tūkst. eurų jau sudaro 48 tūkst. eurų.

Tyrime buvo analizuotos nuo 2023 metų pradžios iki 2025 metų pabaigos įsigytos automobilių istorijos ataskaitos. Vertintas 2020 metais pagamintų modelių nuvertėjimas, lyginant gamintojo rekomenduotą naujo automobilio kainą su vidutine rinkos verte po penkerių metų.

Todėl rezultatai nepasako, kad kiekvienas konkretus automobilis būtinai praras tiksliai tiek pat. Gerai prižiūrėtas, mažos ridos ir paklausios komplektacijos egzempliorius gali išlaikyti didesnę vertę, o avarijų turėjęs ar prastai aptarnautas – nuvertėti dar smarkiau.

Tačiau pagrindinė išvada aiški: didžiausia automobilio išlaida gali būti ne remontas, draudimas ar degalai. Kartais ji pasimato tik pardavimo dieną, kai paaiškėja, kad per penkerius metus kieme stovėjęs automobilis tyliai „sudegino“ sumą, už kurią būtų buvę galima nupirkti dar vieną naudotą transporto priemonę.