Ravime ją be gailesčio, nors virtuvėje ji gali pakeisti špinatus: ši piktžolė auga beveik kiekviename darže

Ji pasirodo tarp bulvių vagų, šiltnamio pakraščiuose, komposto krūvoje ir ką tik supurentoje lysvėje. Vos pamatę pilkšvai žalius lapelius daugelis griebiasi kauptuko, nes baltoji balanda laikoma viena įkyriausių daržo piktžolių. Tačiau prieš išmetant visą glėbį į kompostą verta žinoti, kad jauni šio augalo lapai yra valgomi ir virtuvėje gali būti ruošiami panašiai kaip špinatai.

Baltoji balanda, lotyniškai vadinama Chenopodium album, Lietuvoje tokia įprasta, kad dažnas jos net nelaiko atskiru augalu. Ji greitai auga, išbarsto daugybę sėklų ir lengvai užima purią, maistingą dirvą. Būtent todėl sodininkai ją naikina dar jauną, nors tuo metu jos lapai būna švelniausi ir tinkamiausi maistui.

Tai nereiškia, kad kiekvieną darže rastą piktžolę galima neštis į virtuvę. Augalą būtina tiksliai atpažinti, rinkti tik švarioje vietoje ir nevartoti tų lapų, kurie galėjo būti apipurkšti chemikalais. Tačiau tinkamai paruošta jauna balanda gali tapti visai neblogu sezoniniu žalumynu.

Špinatus primena ne tik išvaizda

Jaunos baltosios balandos viršūnėlės ir lapai yra švelnaus, žalumynams būdingo skonio. Termiškai apdoroti jie suminkštėja ir praranda dalį ryškesnio žolinio poskonio, todėl gali būti naudojami omletuose, sriubose, troškiniuose, makaronų patiekaluose ar pikantiškų blynų įdaruose.

Augale yra vitamino C, beta karoteno, folatų, kalio, magnio, kalcio, geležies ir kitų natūralių augalinių junginių. Vis dėlto teiginį, kad balanda visais atžvilgiais yra „vertingesnė už špinatus“, reikėtų vertinti atsargiai. Maistinė sudėtis priklauso nuo augalo amžiaus, dirvos ir paruošimo, o vienų medžiagų daugiau gali būti balandoje, kitų – špinatuose.

Didžiausias jos privalumas paprastesnis: tai valgomas augalas, kuris daugelyje sodų išauga savaime. Kol parduotuvėje perkame špinatų pakelius, panašiai panaudojamus jaunus lapus kartais išrauname ir išmetame.

Geriausi yra jauni, dar nepradėję žydėti augalai. Jų lapai minkštesni, stiebai ne tokie plaušingi, o skonis švelnesnis. Senesnės balandos tampa kietos, todėl maistui dažniausiai skinamos tik viršūnėlės ir jauniausi lapai.

Atpažinti augalą padeda būdingas balkšvas, tarsi miltais apibarstytas jaunų lapų paviršius. Lapų forma gali skirtis: apatiniai dažnai būna platesni ir dantyti, o viršutiniai – siauresni. Jei kyla bent menkiausia abejonė, augalo valgyti nereikėtų.

Žalių lapų į kokteilį geriau nemesti saujomis

Kaip ir špinatuose ar rūgštynėse, balandos lapuose yra oksalatų. Dėl to šio augalo nereikėtų kasdien valgyti dideliais kiekiais, ypač žmonėms, kuriems gydytojas rekomendavo riboti oksalatų turinčius produktus arba kurie yra linkę į tam tikros rūšies inkstų akmenų susidarymą.

Paprasčiausias būdas sumažinti dalį šių medžiagų – lapus trumpai apvirti. Juos galima maždaug minutę blanširuoti verdančiame vandenyje, po to vandenį išpilti, o lapus nuspausti. Toks paruošimas taip pat sušvelnina skonį.

Dėl tos pačios priežasties nereikėtų balandos dėti didelėmis saujomis į kasdienius žaliuosius kokteilius. Termiškai apdorotas ir saikingai valgomas augalas yra praktiškesnis pasirinkimas nei didelė žalių lapų porcija.

Rinkti balandą reikėtų tik savo darže ar kitoje tikrai švarioje vietoje. Pakelėse, pramoninėse teritorijose, prie intensyviai dirbamų laukų ar šunų vedžiojimo vietų augantys lapai maistui netinka. Augalas gali būti padengtas dulkėmis, išmetamosiomis dalelėmis ar pesticidų likučiais.

Taip pat svarbu žinoti, ar darže nebuvo naudoti herbicidai. Vien tai, kad augalas atrodo sveikas, dar nereiškia, kad ant jo nėra cheminių medžiagų likučių.

Paprasčiausias receptas užtrunka vos kelias minutes

Lengviausia baltąją balandą paruošti taip, kaip ruošiami špinatai su česnaku. Maždaug dviem porcijoms reikės 300 gramų jaunų balandos lapų, dviejų česnako skiltelių, nedidelio gabalėlio sviesto, šaukšto alyvuogių aliejaus, pipirų ir šlakelio citrinos sulčių.

Pirmiausia lapus kruopščiai perrinkite. Pašalinkite storus stiebus, pažeistas dalis, žemes ir kitus augalus. Tada balandą kelis kartus nuplaukite šaltame vandenyje, nes raukšlėtuose lapuose gali likti smėlio.

Puode užvirinkite vandenį, sudėkite lapus ir pavirkite maždaug minutę. Išgriebkite juos, trumpam perkelkite į šaltą vandenį, tada gerai nusausinkite ir lengvai nuspauskite. Didelė lapų krūva po blanširavimo gerokai sumažės – tai visiškai normalu.

Keptuvėje įkaitinkite sviestą su alyvuogių aliejumi. Sudėkite smulkintą česnaką ir pakepinkite tik kelias sekundes, kad jis nepradėtų ruduoti. Tuomet sudėkite balandos lapus ir maišydami kepkite dar dvi ar tris minutes.

Pabaigoje pagardinkite pipirais, nedideliu kiekiu druskos ir citrinos sultimis. Prieš sūdant verta paragauti, ypač jei žalumynai bus patiekiami su sūriu, rūkyta žuvimi ar kitu sūresniu produktu.

Taip paruošta balanda tinka prie kepto ar virto kiaušinio, žuvies, bulvių ir mėsos. Ją taip pat galima įmaišyti į makaronus, ryžius, grikius arba naudoti kaip lietinių, pyragėlių ir virtinių įdarą.

Iš vienos „piktžolės“ galima pagaminti daugiau nei garnyrą

Jaunus lapus galima dėti į daržovių sriubas, tačiau geriausia juos suberti pačioje virimo pabaigoje. Ilgai verdami žalumynai praranda spalvą, dalį skonio ir tampa visiškai minkšti.

Balanda taip pat dera su kiaušiniais. Smulkintus ir trumpai apvirtus lapus galima įmaišyti į omletą, kiaušinienę ar nesaldų apkepą. Skoniui tinka česnakas, svogūnai, feta, varškė, kietasis sūris ir švieži krapai.

Norint paruošti žalią padažą, apvirtus lapus galima sutrinti su riešutais arba saulėgrąžomis, česnaku, kietuoju sūriu ir alyvuogių aliejumi. Gaunamas špinatų ar bazilikų padažą primenantis mišinys, tinkamas makaronams ir skrudintai duonai.

Vis dėlto balandos nebūtina pradėti specialiai auginti dideliais plotais. Vienas augalas gali subrandinti daugybę sėklų, kurios dirvoje išlieka ilgai, todėl palikta nekontroliuojama ji greitai vėl taps tikra piktžole. Maistui geriausia išrauti jaunus augalus, nuskinti tinkamus lapus, o šaknis ir likusias dalis pašalinti prieš susiformuojant sėkloms.

Baltoji balanda nepakeis visų daržovių ir nėra stebuklingas produktas. Tačiau ji gerai parodo, kaip dažnai augalą vertiname vien pagal tai, kur jis išaugo. Parduotuvės lentynoje panašūs žalumynai atrodo vertingi, o tarp lysvių pasirodęs augalas automatiškai keliauja į kompostą.

Kitą kartą ravint daržą verta bent trumpam sustoti. Gali būti, kad viena atkakliausių lysvės viešnių nėra vien priešo verta piktžolė – jauni jos lapai gali tapti vakarienės dalimi.