Pervedimas gali būti sustabdytas net siunčiant pinigus artimajam: bankai dabar tikrina ne vien sumą

Pinigai sąskaitoje yra, gavėjo numeris įvestas teisingai, tačiau mokėjimas neiškeliauja. Vietoje įprasto patvirtinimo bankas parodo įspėjimą, paprašo patikslinti informaciją arba praneša, kad operacija tikrinama. Tokia situacija dar nereiškia, kad klientas įtariamas nusikaltimu – automatinės sistemos vis dažniau stabdo ir visiškai teisėtus, tačiau neįprastai atrodančius pervedimus.

Bankai vertina ne tik siunčiamą sumą. Tikrinama, kam keliauja pinigai, ar gavėjo vardas sutampa su sąskaitos savininku, kokia nurodyta mokėjimo paskirtis ir ar operacija atitinka įprastą kliento elgesį. Įtarimą gali sukelti ir keli tarpusavyje susiję veiksmai: netikėtai gauta didelė suma, skubus jos persiuntimas kitam asmeniui ir naujas gavėjas užsienyje.

Nuo 2025 metų spalio euro pervedimams taikomas dar vienas saugiklis – prieš patvirtinant mokėjimą tikrinama, ar įvestas gavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas atitinka nurodyto IBAN savininką. Sistema veikia tiek atliekant įprastą, tiek momentinį mokėjimą.

Todėl anksčiau be problemų atliktas pavedimas šiandien gali pareikalauti papildomo patvirtinimo. Bankai ne tik saugo klientus nuo sukčių, bet ir privalo vertinti pinigų plovimo, sankcijų apėjimo bei neteisėtos lėšų kilmės riziką.

Viena klaida gavėjo varde dabar iškart matoma

Atliekant pervedimą sistema palygina du įrašus: jūsų nurodytą gavėjo vardą arba įmonės pavadinimą ir vardą, kuris gavėjo banke susietas su konkrečia sąskaita. Atsakymas pateikiamas dar prieš galutinai patvirtinant mokėjimą.

Ekrane gali pasirodyti pranešimas, kad duomenys visiškai sutampa, beveik sutampa, nesutampa arba jų nepavyko patikrinti. Nedidelis skirtumas, pavyzdžiui, praleista raidė, nebūtinai reiškia apgaulę – sistema gali parodyti patikslintą sąskaitos savininko vardą. Tačiau reikšmingas neatitikimas jau turėtų būti vertinamas rimtai.

Tai ypač svarbu mokant pagal sąskaitas faktūras. Sukčiai gali perimti įmonių susirašinėjimą ir tikrame dokumente pakeisti IBAN į savo valdomos sąskaitos numerį. Įmonės pavadinimas lieka tas pats, todėl žmogui atrodo, kad pinigus siunčia įprastam tiekėjui, tačiau gavėjo tikrinimas parodo neatitikimą.

Vis dėlto toks įspėjimas ne visada automatiškai sustabdo mokėjimą. Lietuvos bankas nurodo, kad gavęs patikrinimo rezultatą galutinį sprendimą dažniausiai priima pats mokėtojas. Jei žmogus nepaiso aiškaus įspėjimo ir vis tiek patvirtina operaciją, rizika pervesti pinigus ne tam gavėjui tenka jam pačiam.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis, kai gavėjas aiškina, kad sąskaita priklauso jo giminaičiui, vadybininkui, buhalteriui ar „laikinai naudojamai įmonei“. Teisėtas paaiškinimas įmanomas, tačiau prieš mokant verta susisiekti su gavėju anksčiau naudotu telefono numeriu ir patikrinti informaciją.

Pinigų pervedimas per programėlę / Azulblue / Shutterstock.com

Didelė suma nėra vienintelis signalas

Daugelis mano, kad bankai tikrina tik pervedimus, viršijančius tam tikrą konkrečią sumą. Iš tikrųjų įtartina operacija gali būti sustabdyta nepriklausomai nuo jos dydžio. Jei finansų įstaiga nustato įtartinos operacijos požymių, ji privalo ją sustabdyti ir apie tai informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Svarbus ne vien skaičius, o visas operacijos kontekstas. Pavyzdžiui, reguliariai darbo užmokestį gaunančio žmogaus sąskaitoje staiga atsiranda keliolika pervedimų iš nepažįstamų asmenų, o pinigai tą pačią dieną persiunčiami į kriptoturto platformą ar užsienio sąskaitą. Net jei kiekvienas mokėjimas atskirai nėra didelis, visa jų seka gali atrodyti neįprastai.

Papildomą patikrinimą gali sukelti ir daug vienodos paskirties pervedimų, pinigų skaidymas į mažesnes sumas, netikėtas atsiskaitymas su rizikinga jurisdikcija, naujas gavėjas ar operacija, visiškai neatitinkanti anksčiau bankui nurodytos veiklos.

Jeigu žmogus bankui nurodė, kad jo sąskaita skirta darbo užmokesčiui ir kasdienėms išlaidoms, tačiau per ją staiga pradeda judėti kitų asmenų verslo pinigai, sistema gali pareikalauti paaiškinimo. Tas pats galioja leidžiant pažįstamam „tik trumpam“ pasinaudoti savo sąskaita. Net nežinodamas tikrosios pinigų kilmės žmogus gali tapti vadinamuoju pinigų mulu.

FNTT skelbė, kad per 2025 metus gavo daugiau kaip 102 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius – beveik ketvirtadaliu daugiau nei metais anksčiau. Didžiąją dalį šių pranešimų pateikė bankai.

Bankas gali paprašyti įrodyti, iš kur atsirado pinigai

Papildomas klausimas nebūtinai reiškia, kad pervedimas bus atmestas. Dažnai bankui tiesiog reikia dokumento, paaiškinančio pinigų kilmę arba mokėjimo tikslą.

Parduodant automobilį gali būti paprašyta pirkimo–pardavimo sutarties. Gavus pinigų už nekilnojamąjį turtą – notarinio sandorio dokumentų. Jei lėšas padovanojo tėvai ar kitas artimasis, gali prireikti dovanojimo sutarties ir paaiškinimo, iš kur pinigus gavo pats dovanotojas.

Verslo klientų bankas gali paprašyti sąskaitų faktūrų, sutarčių, finansinių ataskaitų ar informacijos apie tikrąjį naudos gavėją. Paveldėjimo atveju tinka paveldėjimo dokumentai, paskolos atveju – sutartis, o pardavus investicijas gali reikėti brokerio ar prekybos platformos ataskaitos. Lietuvos bankas pabrėžia, kad prašomi dokumentai priklauso nuo konkrečios situacijos ir turi padėti pagrįsti teisėtą lėšų šaltinį.

Problemos dažniausiai prasideda ne dėl paties banko klausimo, o tada, kai klientas negali aiškiai paaiškinti operacijos arba pateikia tarpusavyje nesutampančią informaciją. Pavyzdžiui, pavedimo paskirtyje nurodoma „skolos grąžinimas“, tačiau nėra jokio ankstesnio skolos perdavimo ar susitarimo.

Atsisakius pateikti prašomą informaciją, finansų įstaiga gali apriboti mokėjimus ar naudojimąsi sąskaita. Tokie ribojimai taikomi, kai bankas negali tinkamai suprasti kliento veiklos, pajamų šaltinių arba įtarimų sukėlusios operacijos.

Kodėl bankas kartais nepasako tikrosios sustabdymo priežasties

Klientui gali atrodyti, kad bankas tyčia kalba aptakiai: „operacija tikrinama“, „reikia papildomos informacijos“ arba „mokėjimas šiuo metu negali būti įvykdytas“. Tačiau darbuotojai ne visais atvejais gali atskleisti, kas tiksliai sukėlė įtarimą.

Pinigų plovimo prevencijos taisyklės draudžia finansų įstaigai informuoti klientą, kad apie jo operaciją pateiktas pranešimas FNTT arba kad dėl jos atliekamas tyrimas. Kitaip tikrinamas asmuo galėtų skubiai paslėpti lėšas, pakeisti operacijų modelį ar perspėti kitus dalyvius.

Tai nereiškia, kad bankas gali be pagrindo neribotą laiką laikyti pinigus ir nieko neaiškinti. Klientas gali klausti, kokių dokumentų trūksta, kokiu kanalu juos pateikti ir ar reikia papildomai atnaujinti informaciją apie savo veiklą.

Jeigu mokėjimas susijęs su nekilnojamojo turto, automobilio ar kito brangaus daikto pirkimu, dokumentus verta pasiruošti iš anksto. Tai ypač aktualu, kai pinigai turi būti pervesti konkrečią dieną ir vėlavimas gali sutrukdyti sandoriui.

Mokėjimo paskirtyje geriau nerašyti juokelių

Pervedimo paskirtis nėra vieta frazėms apie „ginklus“, „narkotikus“, „išpirką“, „kyšį“ ar kitus nusikaltimus, net jei pinigai siunčiami draugui už pietus. Automatinės sistemos ir sankcijų filtrai gali reaguoti į tam tikrus žodžius, vardus ar jų derinius.

Geriau trumpai ir tiksliai nurodyti realią priežastį: „už automobilį pagal sutartį“, „sąskaita Nr. 125“, „nuomos mokestis už rugpjūtį“, „paskolos grąžinimas“ ar „dovana“. Vis dėlto vien gražiai parašyta paskirtis savaime neįrodo operacijos teisėtumo – prireikus bankas vis tiek gali paprašyti dokumentų.

Taip pat nereikėtų bandyti išvengti patikrinimo išskaidant vieną didelį mokėjimą į dešimt mažesnių. Toks elgesys gali atrodyti dar įtartiniau, nes sistemos vertina tarpusavyje susijusias operacijas ir jų pasikartojimą.

Svarbu nepainioti paprastų pavedimų su taisykle dėl 15 tūkst. eurų. FNTT nurodomas 15 tūkst. eurų dydis siejamas su tam tikromis grynųjų pinigų ir kriptoturto operacijomis, apie kurias teikiama informacija. Tai nėra universali riba, iki kurios bet koks bankinis pavedimas automatiškai lieka netikrinamas.

Nauju tikrinimu jau bando pasinaudoti sukčiai

Gavėjo patikrinimo rezultatas rodomas tik oficialioje banko programėlėje, interneto banke arba padalinyje inicijuojant mokėjimą. Bankai nesiunčia SMS ar el. laiškų su nuoroda, kurioje prašoma „patikrinti gavėją“, prisijungti prie banko ar suvesti kortelės duomenis.

Gavus tokią žinutę nereikėtų spausti nuorodos, net jei joje nurodytas tikras banko pavadinimas ir minima neseniai atlikta operacija. Saugiausia savarankiškai atidaryti banko programėlę ir patikrinti mokėjimo būseną joje.

Jei pervedimas jau patvirtintas, bet įtariate, kad pinigai išsiųsti sukčiui, su banku reikia susisiekti nedelsiant. Įprastai po to, kai bankas gauna mokėjimo nurodymą, jo atšaukti nebegalima, todėl kiekviena prarasta minutė sumažina galimybes sustabdyti lėšų judėjimą.

Griežtesnis tikrinimas gali sukelti nepatogumų, tačiau jo tikslas – ne trukdyti teisėtai naudotis savo pinigais. Bankas bando suprasti, ar pervedimą tikrai inicijavo klientas, ar gavėjas yra tas, kuriam ketinama mokėti, ir ar operacija nėra didesnės sukčiavimo ar pinigų plovimo schemos dalis.

Todėl sustabdytas mokėjimas nebūtinai yra blogiausia žinia. Kartais tai paskutinė kliūtis tarp žmogaus santaupų ir sukčiaus sąskaitos. Tačiau norint, kad teisėtas pavedimas neužstrigtų ilgam, verta tiksliai nurodyti gavėją, saugoti sandorių dokumentus ir neignoruoti banko prašymo paaiškinti, iš kur atsirado pinigai bei kam jie siunčiami.