Po padangų keitimo automobilį pradėjo nešti į šoną: vairuotojai dažnai puola reguliuoti ne tą dalį

Iki padangų keitimo automobilis važiavo tiesiai, o išvažiavus iš serviso vairą jau tenka nuolat prilaikyti. Natūrali pirmoji mintis – išsiderino ratų geometrija. Vis dėlto jei problema atsirado iškart sumontavus kitą padangų komplektą, kaltas gali būti ne važiuoklės reguliavimas, o pati padanga, netolygus slėgis ar net neteisingai parinkta rato vieta.

Nauja padanga gali turėti vos pastebimą konstrukcinį ypatumą, dėl kurio riedėdama ji sukuria šoninę jėgą. Senesniame komplekte viena padanga gali būti labiau nudilusi, sukietėjusi arba deformuota po ilgo laikymo. Net kelių dešimtųjų baro slėgio skirtumas tarp tos pačios ašies ratų kartais jaučiamas kaip automobilio traukimas.

Todėl aklai užsakyti ratų suvedimą nėra geriausia pradžia. Pirmiausia reikėtų patikrinti tai, kas keičiant padangas buvo paliesta tiesiogiai. Priešingu atveju galima sumokėti už reguliavimą, nors automobilis ir toliau važiuos kreivai.

Pirmasis įtariamasis – ne vienodas slėgis

Skirtingai pripūstos priekinės padangos rieda nevienodai. Minkštesnė labiau deformuojasi, turi didesnį pasipriešinimą ir gali traukti automobilį į savo pusę. Problema ypač išryškėja važiuojant lygesniu keliu arba didesniu greičiu.

Slėgį reikia matuoti šaltose padangose, o ne ką tik grįžus po ilgesnės kelionės. Važiuojant oras įkaista, todėl skaičiai gali pakilti ir paslėpti tikrąjį skirtumą. Vadovautis reikėtų automobilio gamintojo nurodymais, pateiktais ant statramsčio, degalų bako dangtelio ar naudojimo instrukcijoje, o ne vien skaičiumi ant padangos šono.

Servise viena padanga gali būti pripūsta šiek tiek daugiau, kita – mažiau, ypač jei montuojant buvo skubama arba naudoti skirtingai rodantys manometrai. Kartais traukimas atsiranda ir tada, kai priekyje paliekamas vienodas slėgis, nors gamintojas konkrečiai apkrovai rekomenduoja kitokias reikšmes.

Patikrinus slėgį verta apžiūrėti ir padangos šoną. Jei vienas ratas atrodo vizualiai labiau susėdęs, gali būti pradūrimas, nesandarus ventilis arba prastas padangos prigludimas prie ratlankio. Tokiu atveju slėgis po truputį mažės, o automobilio elgesys kasdien blogės.

Net nauja padanga gali „vairuoti“ automobilį

Padangos nėra visiškai vienodos, net jei jos to paties gamintojo, modelio ir dydžio. Gamybos metu gali susidaryti nedidelis karkaso ar protektoriaus standumo skirtumas. Riedėdama tokia padanga sukuria šoninę jėgą, kartais vadinamą padangos kūgiškumu.

Vairuotojas tai pajunta taip, lyg vienas priekinis ratas nuolat norėtų pasukti automobilį į šoną. Vairas gali likti beveik tiesus, tačiau paleidus jį automobilis gana greitai nukrypsta nuo trajektorijos. Ratų geometrijos stendas tokiu atveju gali rodyti normalius parametrus.

Paprastas diagnostinis būdas – servise sukeisti priekinius ratus vietomis, jei padangų tipas ir sukimosi kryptis tai leidžia. Jeigu po sukeitimo automobilis pradeda traukti į kitą pusę, labai tikėtina, kad problema susijusi su viena iš padangų, o ne su važiuokle.

Kryptinių padangų savavališkai sukeisti iš kairės į dešinę negalima, nes jų šone pažymėta konkreti sukimosi kryptis. Tokiu atveju gali tekti permauti padangas ant priešingų ratlankių arba bandymą atlikti kitu būdu. Asimetrinėse padangose taip pat svarbu, kad pusė su užrašu „Outside“ būtų nukreipta į išorę.

Jei naujas komplektas traukia nuo pirmos dienos, o slėgis ir montavimas teisingi, verta grįžti į padangas montavusį servisą. Kartais vieną probleminę padangą galima perkelti ant galinės ašies, tačiau ryškesnio defekto atveju saugiausia ją pakeisti.

Senas komplektas gali būti nudilęs pagal ankstesnę automobilio būklę

Problema dažna ne tik uždėjus naujas padangas. Ji gali pasirodyti keičiant vasarines į kelis sezonus naudotas žiemines arba atvirkščiai. Kiekvienas komplektas per laiką nusidėvi pagal tuo metu buvusią automobilio geometriją ir važiuoklės būklę.

Jeigu ankstesniais metais vienos padangos vidinis ar išorinis kraštas dyla greičiau, kitą sezoną ją sumontavus priekyje automobilis gali pradėti krypti į šoną. Net ir pataisius geometriją, jau kreivai nudilusi padanga savaime netampa lygi.

Apžiūrint neužtenka įvertinti tik bendro protektoriaus gylio. Reikia ranka perbraukti per visą jo plotį ir palyginti vidinį bei išorinį kraštus. Dantytas, bangomis nudilęs arba vienoje pusėje gerokai seklesnis protektorius gali paveikti ne tik krypties stabilumą, bet ir triukšmą bei stabdymą.

Po ilgo sandėliavimo padanga taip pat gali laikinai deformuotis. Jei automobilis kelias pirmąsias dešimtis kilometrų nežymiai vibruoja ar elgiasi kitaip, forma kartais atsistato padangoms įšilus. Tačiau aiškus ir nuolatinis traukimas neturėtų būti laikomas normaliu „prisivažinėjimu“.

Svarbu patikrinti ir dydžius. Ant tos pačios ašies turi būti vienodo matmens, konstrukcijos ir panašaus nusidėvėjimo padangos. Klaida sandėlyje ar servise reta, bet įmanoma – ypač kai vienoje vietoje laikomi kelių šeimos automobilių ratai.

Balansavimas ir suvedimas sprendžia skirtingas problemas

Vairuotojai dažnai painioja ratų balansavimą su geometrijos reguliavimu. Netinkamai subalansuotas ratas dažniausiai sukelia vibraciją, jaučiamą per vairą ar kėbulą tam tikrame greičio intervale. Vien tik traukimas į šoną nėra tipiškiausias disbalanso požymis.

Ratų geometrija lemia, kokiu kampu ratai stovi kelio ir automobilio atžvilgiu. Ji gali išsiderinti atsitrenkus į duobę, bordiūrą, pakeitus važiuoklės dalis arba joms susidėvėjus. Pats padangų nuėmimas ir uždėjimas tvarkingos geometrijos paprastai nepakeičia.

Tačiau naujas padangų komplektas gali išryškinti seniai buvusią problemą. Senos, netolygiai nudilusios padangos kartais būna tarsi prisitaikiusios prie neteisingų kampų, todėl automobilis važiuoja gana tiesiai. Uždėjus naujas, vienodą protektorių turinčias padangas, netikslumas tampa aiškiai juntamas.

Geometriją tikrinti verta, jei automobilis traukė ir iki keitimo, vairas važiuojant tiesiai stovi pasisukęs, padangos dyla nevienodai arba neseniai buvo stipriai pataikyta į duobę. Taip pat nereikėtų delsti, jei sukeitus ratus vietomis traukimo kryptis nepasikeičia.

Prieš reguliuojant būtina patikrinti važiuoklę. Susidėvėję šarnyrai, įvorės, vairo traukės ar pažeistos spyruoklės neleidžia tiksliai nustatyti kampų. Tokiu atveju stendo skaičiai gali būti sureguliuoti, bet pradėjus važiuoti jie vėl keisis.

Kartais kaltas stabdys arba pats kelias

Jeigu vienos pusės stabdžių suportas nevisiškai atleidžia, automobilis gali būti traukiamas į tą pusę. Po padangų keitimo toks gedimas kartais pastebimas atsitiktinai ir klaidingai susiejamas su nauju komplektu.

Po trumpos kelionės vienas ratlankis gali būti akivaizdžiai šiltesnis už kitus, atsirasti svilėsių kvapas ar automobilis prasčiau riedėti atleidus akceleratorių. Įkaitusio rato plikomis rankomis liesti nereikėtų. Pastebėjus tokius požymius būtina patikrinti stabdžius, nes užstrigęs suportas gali perkaitinti diską ir pabloginti stabdymą.

Traukimą gali sukelti ir važiuoklės pažeidimas, silpnesnė vienos pusės spyruoklė, nevienodas automobilio aukštis arba vairo stiprintuvo gedimas. Jei nukrypimas ypač sustiprėja stabdant, priežasties reikia ieškoti ne vien padangose.

Reikia nepamiršti ir kelio nuolydžio. Dauguma kelių suformuoti taip, kad lietaus vanduo nubėgtų į kelkraštį, todėl automobilis gali nežymiai krypti į dešinę. Patikrinimas prasmingas tik saugiame, kuo lygesniame ruože, o ne bandant ilgai važiuoti paleidus vairą intensyviame eisme.

Normalu, jei automobilis po truputį seka kelio nuolydį. Nenormalu, kai vairą reikia nuolat stipriai laikyti priešingoje padėtyje arba transporto priemonė per kelias sekundes palieka savo juostos centrą.

Kokia tvarka ieškoti priežasties

Pirmiausia reikia pamatuoti ir suvienodinti šaltų padangų slėgį. Tada patikrinti, ar visos padangos tinkamo dydžio, teisingai sumontuota kryptis ir išorinė pusė, nėra guzų, deformacijų ar aiškaus netolygaus dėvėjimosi.

Jeigu viskas atrodo tvarkingai, servisas gali sukeisti ratus arba atlikti kitą bandymą, padedantį nustatyti konkrečios padangos šoninę jėgą. Jei traukimo kryptis pasikeičia kartu su ratais, geometrijos reguliavimas problemos neišspręs.

Jei nukrypimas lieka toje pačioje pusėje, reikėtų tikrinti važiuoklę, stabdžius ir ratų kampus. Tik nustačius, kad detalės neturi laisvumo ar pažeidimų, prasminga atlikti tikslų geometrijos reguliavimą.

Po padangų keitimo atsiradusio traukimo nereikėtų ignoruoti vien todėl, kad automobilis vis dar važiuoja. Netolygiai riedanti padanga gali greitai nudilti, užstrigęs stabdys – perkaisti, o išsiderinusi važiuoklė – pabloginti automobilio stabilumą avarinėje situacijoje.

Svarbiausia nepulti keisti dalių spėliojant. Jei automobilis iki serviso važiavo tiesiai, o po padangų montavimo iškart pradėjo krypti, pirmiausia verta tikrinti tai, kas buvo pakeista. Kartais visą problemą išsprendžia keli oro pompos paspaudimai ar vienos padangos perkėlimas, o ne dar viena brangi eilutė serviso sąskaitoje.