Vairuotojams – nemalonus smūgis: dyzelinas Lietuvoje vėl skaudžiai kerta per kišenę

Degalinėse pastarosiomis dienomis vairuotojai pastebi tai, ką pajunta ne iš lentelių, o tiesiog stovėdami prie kolonėlės. Bako pripildymas vėl kainuoja daugiau, o ypač nemaloniai ši žinia atrodo tiems, kurie važinėja dyzeliniais automobiliais. Dar visai neseniai dyzelinas daugeliui atrodė kaip ekonomiškesnis pasirinkimas, tačiau dabar kai kuriose vietose būtent jis tampa brangiausiu kasdieniu smūgiu vairuotojo piniginei.

Naujausi Baltijos sostinių duomenys rodo aiškią kryptį: degalai brango visose trijose sostinėse, tačiau Vilnius išsiskyrė dyzelino kaina. Penktadienį „Circle K“ degalinėje Savanorių prospekte Vilniuje 95 markės benzinas kainavo 1,739 euro už litrą, o dyzelinas – 1,979 euro už litrą. Tai reiškia, kad dyzelinas Vilniuje buvo brangiausias tarp trijų Baltijos šalių sostinių. Rygoje dyzelino litras kainavo 1,944 euro, Taline – 1,789 euro.

Iš pirmo žvilgsnio keli ar keliolika centų gali atrodyti nedaug. Tačiau vairuotojui, kuris pila pilną baką, skirtumas greitai tampa labai konkretus. Jeigu automobilio bakas talpina apie 50 litrų, vien dyzelino pabrangimas keliais ar keliolika centų už litrą reiškia papildomus eurus kiekvieną kartą sustojus degalinėje. O tiems, kurie kasdien važinėja į darbą iš priemiesčio, vežioja vaikus, dirba su automobiliu ar turi didesnį dyzelinį visureigį, tokie pokyčiai per mėnesį jau nebeatrodo smulkmena.

Vilniuje dyzelinas – skaudžiausia vieta

Baltijos šalių sostinių palyginimas šį kartą lietuviams nėra labai malonus. Benzinas brangiausias buvo Rygoje, kur 95 markės benzino litras kainavo 1,894 euro. Vilnius pagal benziną liko per vidurį, o Taline benzinas buvo pigiausias – 1,729 euro už litrą. Tačiau dyzelino segmente vaizdas pasikeičia: būtent Vilnius atsidūrė brangiausioje pozicijoje.

Per savaitę Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,6 proc., o dyzelinas – net 4,8 proc. Tai nėra tik kosmetinis pokytis. Dyzelino kainos šuolis ypač skaudus todėl, kad šį kurą renkasi ne vien miestų gyventojai, važiuojantys trumpais atstumais. Dyzeliniai automobiliai vis dar populiarūs tarp tų, kurie daug keliauja tarp miestų, gyvena užmiestyje, turi didesnius automobilius arba dirba darbus, kuriuose transportas yra kasdienis įrankis.

Lietuvos kainų stebėjimo duomenys taip pat rodo, kad dyzelino lygis šalyje išlieka aukštas. Liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinė 95 benzino kaina siekė 1,758 euro už litrą, dyzelino – 1,972 euro, o SND – 0,763 euro. Šie duomenys apima 108 Vilniaus degalines.

Dar platesnis Lietuvos vaizdas panašus: pagal Lietuvos energetikos agentūros duomenimis paremtas kainų suvestines, liepos 24 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė apie 1,979 euro už litrą, 95 benzino – apie 1,779–1,780 euro, o SND – apie 0,759 euro.

Vairuotojams – nemalonus smūgis: dyzelinas Lietuvoje vėl skaudžiai kerta per kišenę

Kodėl dyzelinas kyla jautriau

Vairuotojams dažnai atrodo neteisinga: nafta biržoje gali vieną dieną kristi, bet degalinėje kaina taip greitai nenukrenta. O kai tik rinkoje pasirodo nerimą kelianti žinia, kainos degalinėse šokteli daug greičiau. Taip susidaro jausmas, kad vairuotojas visada moka už blogiausią scenarijų, net jei rinkos vėliau nusiramina.

Priežasčių yra kelios. Degalų kainą lemia ne tik žalios naftos kaina, bet ir perdirbimo maržos, logistika, mokesčiai, atsargos, konkurencija ir tiekimo grandinių įtampa. Dyzelinas Europoje yra ypač jautrus produktas, nes jis svarbus ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir sunkiajam transportui, žemės ūkiui, logistikai, statyboms bei daliai pramonės. Kai kyla įtampa dėl tiekimo ar perdirbtų naftos produktų pasiūlos, dyzelino kaina dažnai sureaguoja skaudžiau nei benzino.

Tarptautinė energetikos agentūra liepos mėnesio naftos rinkos apžvalgoje pažymėjo, kad nors žalios naftos rinka gali atrodyti pakankamai aprūpinta, perdirbtų produktų rinkose situacija įtemptesnė: dyzelino ir benzino rinkos susispaudė, o perdirbimo maržos kilo iki aukštų lygių.

Kitaip tariant, problema ne visada yra vien barelio kaina. Net jei naftos tiekimas pasaulyje nėra kritinis, vairuotojo mokama kaina priklauso nuo to, kiek rinkoje yra paruošto benzino ir dyzelino, kiek kainuoja jų perdirbimas, transportavimas ir kaip greitai prekybininkai reaguoja į pokyčius.

Baltijos šalyse kainos juda skirtingai

Rygoje per savaitę 95 markės benzinas pabrango 2,7 proc. ir pasiekė 1,894 euro už litrą. Dyzelino kaina ten padidėjo 6,6 proc. iki 1,944 euro. Taline pokyčiai buvo dar aštresni procentais: benzinas brango 9,5 proc. iki 1,729 euro, o dyzelinas – net 21 proc. iki 1,789 euro. Vis dėlto net po tokio šuolio dyzelinas Taline liko pigesnis nei Rygoje ir Vilniuje.

Autodujų segmente vaizdas ramesnis. Vilniuje SND kaina, lyginant su ankstesne savaite, nesikeitė ir siekė 0,759 euro už litrą. Rygoje autodujos net atpigo iki 0,955 euro, o Taline šiek tiek pabrango iki 0,978 euro.

Dėl to daliai vairuotojų, ypač turinčių senesnius automobilius su dujų įranga, SND vis dar atrodo kaip pigesnė alternatyva. Tačiau toks pasirinkimas tinka ne visiems, o naujesnių automobilių rinkoje dyzelinas ir benzinas išlieka pagrindiniai kasdienio transporto degalai.

Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis

Artimiausiu metu stabilumo degalinėse tikėtis sunku. Kainas gali judinti geopolitinė įtampa, naftos gavybos sprendimai, perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa ir net pavienės žinios apie tiekimo trikdžius. Vasarą degalų paklausa paprastai išauga dėl kelionių, atostogų ir intensyvesnio judėjimo, todėl kainos tampa jautresnės.

Vairuotojams tai reiškia ne vieną didelį šuolį, o greičiau nuolatinius svyravimus. Vieną savaitę kaina gali kilti, kitą – šiek tiek atsitraukti, tačiau grįžimo prie senų, daug žemesnių dyzelino kainų artimiausiu metu tikėtis sunku. Ypač tada, kai dyzelino litras Lietuvoje jau sukasi apie 2 eurus, o net nedidelis pabrangimas tampa psichologiškai labai juntamas.

Praktiškiausias patarimas dabar paprastas: neignoruoti kainų skirtumų tarp degalinių. Net tame pačiame mieste litras gali kainuoti skirtingai, o pilant pilną baką kelių centų skirtumas už litrą virsta realia suma. Taip pat verta planuoti keliones, vengti nereikalingų trumpų važiavimų, tikrinti padangų slėgį ir nevažinėti su papildomu svoriu bagažinėje. Tai neišspręs degalų kainų problemos, bet bent jau sumažins smūgį, kurį vairuotojai šiuo metu jaučia kiekvieną kartą sustoję prie kolonėlės.

Kol kas aišku viena: degalų rinka vėl primena amerikietiškus kalnelius. Kainos gali trumpam nusileisti, bet vairuotojai neturėtų tikėtis, kad artimiausiu metu degalinėse grįš ramūs laikai. O dyzelino savininkams ši vasara gali tapti viena brangesnių per pastaruosius metus.