Degalų kainos jau peržengė sveiko proto ribą: benzinas virš 2 eurų, dyzelinas artėja prie 2,50 – o žiemą gali būti dar skaudžiau
Dar visai neseniai 2 eurai už litrą degalų Lietuvoje atrodė kaip ta psichologinė riba, kurią pamačius degalinės švieslentėje norisi sustoti ir dar kartą patikrinti, ar tikrai gerai perskaitei. Dabar tokio tikrinimo nebereikia. Benzino kaina jau perkopė 2 eurus už litrą, o dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,40 euro. Vairuotojui, kuris pildosi pilną 50 ar 60 litrų baką, tai jau reiškia visai kitokią sumą nei buvome įpratę matyti dar visai neseniai.
Pateiktoje nuotraukoje vienoje „Neste“ degalinėje 95 benzino litras kainuoja 2,079 euro, o dyzelino – net 2,379 euro. Dar įspūdingiau atrodo „Neste MY“ dyzelino kaina – 2,678 euro už litrą. Tuo metu „Baltic Petroleum“ programėlėje Priekulėje rodoma speciali 2,324 euro dyzelino kaina. Tai jau nebe kelių centų svyravimas, kurį vairuotojas gali ignoruoti. Skirtumas tarp 1,50 ir 2,30 euro už litrą pilant didesnį baką virsta keliomis dešimtimis eurų per vieną sustojimą degalinėje.
Todėl klausimas dabar jau nebe „ar degalai brangūs?“. Jie akivaizdžiai brangūs. Daug įdomesnis klausimas – kur yra viršutinė riba ir kas nutiks, jei dabartinė kryptis išsilaikys iki žiemos?
60 litrų bakas – ir kasoje paliekate daugiau kaip 140 eurų
Kol žiūrime į vieno litro kainą, skirtumas kartais atrodo apgaulingai mažas. 2,37 euro – tiesiog skaičius švieslentėje. Tačiau įpilkite 60 litrų ir situacija iš karto pasikeičia.
Jeigu dyzelinas kainuoja 2,379 euro už litrą, 60 litrų kainuotų 142,74 euro. Benzino, kainuojančio 2,079 euro, toks pats kiekis atsieitų 124,74 euro. O jei būtų pilamas 2,678 euro kainuojantis brangesnis dyzelinas, 60 litrų bakas jau priartėtų prie 161 euro.
Tai ta vieta, kur degalų kainų augimas nustoja būti statistika.
Žmogus, kuris į darbą važiuoja kiekvieną dieną ir per mėnesį sudegina du bakus, vien degalams gali pradėti skirti 250–300 eurų ar dar daugiau. Šeimoje esant dviem automobiliams skaičiai dar nemalonesni. O jeigu žmogus gyvena užmiestyje ir alternatyvos automobiliui praktiškai nėra, pasirinkimas „važiuoti mažiau“ dažnai egzistuoja tik teoriškai.
Dėl to 2 eurų riba benzinui yra svarbi ne vien psichologiškai. Ji keičia ir kasdienius sprendimus. Dar prieš sustodamas degalinėje vairuotojas pradeda galvoti, kur pigiau, ar verta pilti pilną baką, ar užteks 30 eurų, ar savaitgalį tikrai reikia važiuoti dar vieną šimtą kilometrų.
Jei dyzelinas pasiektų 3 eurus, pilnas bakas taptų prabanga
3 eurai už litrą šiandien dar nėra įprasta standartinio dyzelino kaina, todėl tokio skaičiaus nereikėtų pateikti kaip neišvengiamo žiemos scenarijaus. Tačiau esant dabartinėms daugiau kaip 2,30 euro kainoms jis jau nebeatrodo taip fantastiškai, kaip būtų atrodęs anksčiau.
Jeigu litras kainuotų 3 eurus, 50 litrų degalų kainuotų 150 eurų, o 60 litrų – 180 eurų.
Štai kodėl net kalbos apie tokią ribą skamba grėsmingai. Automobilio bakas daugeliui šeimų taptų išlaida, prilygstančia nemažai daliai savaitinio maisto krepšelio.
Tačiau 3 eurų ribą žiemą kol kas reikėtų vertinti kaip blogesnio scenarijaus galimybę, o ne garantuotą prognozę. Degalų kainos priklauso nuo daugybės dalykų – naftos ir jos produktų kainų, tiekimo, geopolitinių įvykių, valiutų kurso, mokesčių bei pačių degalinių kainodaros. Vadinasi, dabartinės kainos nebūtinai tiesia tiesią liniją iki 3 eurų.
Vis dėlto vairuotojui nuo to šiandien ne ką lengviau. Jis moka ne už būsimą prognozę, o už skaičių, kuris jau šviečia šalia kolonėlės.
Skaudžiausia dalis gali pasirodyti ne degalinėje
Didelės degalų kainos paprastai paliečia ne tik tuos, kurie patys vairuoja automobilį.
Dyzelinu važiuoja krovininis transportas, kuris veža maistą, gėrimus, statybines medžiagas, buitinę techniką ir praktiškai viską, ką vėliau randame parduotuvėse. Kai transportavimas brangsta ilgiau, dalį išaugusių sąnaudų verslas gali būti priverstas perkelti į galutinę produkto kainą.
Todėl vairuotojas gali pajusti brangesnius degalus du kartus – pirmą kartą pildamas baką, o antrą kartą eidamas į parduotuvę.
Ypač jautrus laikotarpis yra artėjanti žiema. Šaltuoju sezonu didėja energijos poreikis, žmonės daugiau priklausomi nuo transporto, o įmonėms prisideda šildymo ir kitos sezoninės sąnaudos. Jei tuo pačiu metu aukštos liktų ir degalų kainos, bendras spaudimas namų ūkių biudžetams tik didėtų.
Todėl šiandieninė degalinės švieslentė svarbi ne vien automobilio savininkui.
Ji gali būti vienas iš pirmųjų signalų, kiek brangiai kainuos ateinantis sezonas apskritai.
Vairuotojams dabar verta daryti tai, kas anksčiau atrodė smulkmena
Kai litras kainuoja 1,40 euro, kelių centų skirtumas tarp degalinių neatrodo labai svarbus. Kai kainos sukasi apie 2,30–2,40 euro, situacija keičiasi.
Jeigu viena degalinė siūlo degalus 10 centų pigiau, pilant 60 litrų sutaupomi 6 eurai. Jeigu skirtumas 20 centų – jau 12 eurų. Per metus žmogui, kuris degalus pila dažnai, tai gali virsti gana apčiuopiama suma.
Todėl dabar verta naudotis degalinių programėlėmis, lojalumo nuolaidomis ir prieš važiuojant pilti pilną baką pasižiūrėti bent kelių aplinkinių degalinių kainas. Tačiau nėra prasmės dėl 2 centų pigesnio litro važiuoti 20 kilometrų į kitą miesto galą – dalį sutaupymo tiesiog sudeginsite pakeliui.
Dar daugiau galima sutaupyti ne medžiojant centus švieslentėse, o mažinant paties automobilio sąnaudas. Netinkamas padangų slėgis, agresyvus greitėjimas ir stabdymas, nereikalingas didelis greitis magistralėje ar ilgai veikiantis variklis stovint – visi šie įpročiai, kai degalai tokie brangūs, pradeda kainuoti daug labiau.
Jeigu automobilis vietoje 6 litrų pradeda naudoti 7 litrus šimtui kilometrų, prie 2,40 euro kainos tas papildomas litras jau yra 2,40 euro kas 100 kilometrų. Nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų per metus skirtumas gali būti šimtai eurų.
2 eurų psichologinė riba jau pralaužta
Ilgą laiką vairuotojų galvose būtent 2 eurai buvo ta riba, po kurios degalų kaina atrodo nenormali. Dabar bent dalyje degalinių benzinas ją jau peržengė, o dyzelinas juda gerokai aukščiau.
Pateiktose kainose matome 2,079 euro už benziną, 2,379 euro už dyzeliną ir net 2,678 euro už brangesnį dyzelino produktą. Tai jau tokie skaičiai, kuriuos prieš keletą metų daugelis būtų palaikę blogiausio scenarijaus prognoze.
Šiandien jie šviečia degalinės švieslentėje.
Ar žiemą iš tikrųjų pamatysime 3 eurus už litrą, šiandien niekas negali užtikrintai pasakyti. Tam reikėtų, kad kainų augimą palaikytų ir kitos nepalankios aplinkybės. Tačiau viena jau aišku – 2 eurų riba nebėra teorinė, o dyzelino kaina pavojingai priartėjo prie dar vienos psichologinės 2,50 euro ribos.
Jeigu ši kryptis nesikeis, vairuotojams teks perskaičiuoti ne tik kelionių biudžetą.
Teks perskaičiuoti visą mėnesį.
Nes kai 60 litrų degalų pradeda kainuoti 140–160 eurų, klausimas jau nebe tas, ar pabrango kuras.
Klausimas – kiek dar šeimos biudžetas gali tai atlaikyti.
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?