Vasarą automobiliai genda dažniau, nei daugelis galvoja: 5 vietos, kurias karštis smogia pirmiausia

Atrodytų, kad automobilis labiausiai kenčia žiemą. Šaltis, druska, sniegas, užšalę langai, sunkus užvedimas rytais – visa tai vairuotojams puikiai pažįstama. Todėl vasara dažnai atrodo kaip lengvesnis sezonas: keliai sausi, variklis užsiveda be vargo, nereikia gramdyti stiklo, o kelionės tampa malonesnės.

Tačiau autoservisai vasarą be darbo nelieka. Priešingai – karštis išryškina visai kitokias automobilio silpnąsias vietas. Vienam pradeda kaisti variklis, kitam nebešaldo kondicionierius, trečiam po savaitgalio prie jūros išsikrauna akumuliatorius, dar kitam važiuojant greitkeliu ima kristi padangos slėgis arba užsidega įspėjamoji lemputė.

Lietuvoje vasaros nėra tokios ilgos kaip Pietų Europoje, bet kai temperatūra pakyla virš 25–30 laipsnių, automobilio sistemos gauna rimtą apkrovą. Ypač jei važinėjama mieste, stovint kamščiuose, su įjungtu kondicionieriumi, pilnu bagažu ir keleiviais. Tokiu metu smulkus gedimas, kuris pavasarį dar tylėjo, gali labai greitai tapti rimta problema.

Todėl vasarą svarbu ne tik pasikeisti padangas ir užsipilti langų skysčio. Yra kelios automobilio vietos, kurias karštis veikia pirmiausia.

Aušinimo sistema: kai variklis nebeatlaiko karščio

Variklio perkaitimas – viena nemaloniausių vasaros problemų. Dažniausiai ji išlenda pačiu blogiausiu metu: ilgesnėje kelionėje, kamštyje, važiuojant į pajūrį, stojant prie šviesoforų arba kylant į įkalnę su įjungtu kondicionieriumi.

Aušinimo sistema turi palaikyti variklio temperatūrą normaliame lygyje. Jei joje trūksta aušinimo skysčio, užsikimšęs radiatorius, neveikia ventiliatorius, stringa termostatas ar yra nuotėkis, karštą dieną problema pasimato labai greitai. Žiemą toks gedimas dar galėjo būti nepastebimas, bet vasarą sistema nebeturi atsargos.

Labai dažna bėda – nešvarus radiatorius. Per sezoną į jį prisirenka dulkių, žiedadulkių, vabzdžių, pūkų, smėlio ir kitų nešvarumų. Iš išorės automobilis gali atrodyti tvarkingas, bet radiatorius praranda gebėjimą gerai atiduoti šilumą. Tada variklis dirba vis sunkiau, o temperatūros rodyklė ima kilti.

Kita silpna vieta – plastikinės detalės ir guminės žarnos. Karštis spartina jų senėjimą. Atsiranda mikroįtrūkimų, žarnelės kietėja, jungtys pradeda leisti skystį. Iš pradžių tai gali būti vos keli lašai, bet vėliau aušinimo skysčio lygis krenta, ir perkaitimo rizika smarkiai padidėja.

Prieš ilgesnę vasaros kelionę verta patikrinti aušinimo skysčio lygį, pažiūrėti, ar po automobiliu nėra dėmių, ar žarnos neįtrūkusios, ar ventiliatorius įsijungia. Jei temperatūros rodyklė važiuojant pradeda kilti, negalima ignoruoti. Reikia saugiai sustoti, išjungti didelę apkrovą, o kai kuriais atvejais gali padėti salono šildymo įjungimas visu pajėgumu – jis trumpam veikia kaip papildomas šilumos išvedimas nuo variklio. Tai nemalonu karštą dieną, bet kartais padeda išvengti rimtesnės žalos.

Svarbiausia – neatidarinėti karšto aušinimo sistemos dangtelio. Sistema gali būti slėgyje, o karštas skystis gali išsiveržti ir nudeginti. Jei variklis perkaito stipriai, geriau kviesti pagalbą, o ne bandyti „dar truputį davažiuoti“.

Kondicionierius: vasarą jis dirba sunkiausiai

Automobilio kondicionierius dažnai prisimenamas tik tada, kai nustoja šaldyti. Žiemą ir pavasarį jis atrodo mažiau svarbus, bet pirmą karštesnę dieną tampa viena reikalingiausių sistemų. Ir būtent tada paaiškėja, kad kažkas ne taip.

Vasarą kondicionierius dirba padidinta apkrova. Jis turi atvėsinti įkaitusį saloną, kuris saulėje gali įkaisti gerokai labiau nei lauko oras. Jei automobilis stovėjo aikštelėje be šešėlio, viduje gali būti sunku net įsėsti. Tokiu metu sistema gauna didelį krūvį nuo pirmų minučių.

Dažna problema – šaltnešio nuotėkis. Guminės tarpinės, vamzdeliai ir jungtys sensta, praranda elastingumą, o temperatūrų skirtumai šį procesą dar pagreitina. Kartais nuotėkis būna toks nedidelis, kad sistema dar kurį laiką veikia, bet šaldo vis silpniau. Vairuotojas pripranta, kad „nebe taip gerai kaip anksčiau“, kol vieną dieną iš ortakių pradeda pūsti tiesiog šiltas oras.

Kita bėda – užsiteršęs kondicionieriaus radiatorius. Į jį patenka dulkės, vabzdžiai, pūkai, kelio nešvarumai. Kai radiatorius nebegali gerai atiduoti šilumos, kondicionierius pradeda veikti prasčiau, gali dažniau išsijungti arba visai sustoti dėl apsaugos.

Salono filtras taip pat labai svarbus. Jei jis seniai nekeistas, oro srautas silpnėja, salone atsiranda nemalonus kvapas, langai gali labiau rasoti, o sistema dirba neefektyviai. Kartais žmonės galvoja, kad sugedo kondicionierius, nors problema prasideda nuo paprasto užsikimšusio filtro.

Jei iš ventiliacijos angų sklinda drėgmės, pelėsio ar rūgštus kvapas, verta išvalyti garintuvą ir dezinfekuoti sistemą. Tai ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas, nes drėgnoje aplinkoje gali daugintis mikroorganizmai.

Akumuliatorius: karštis jį alina tyliau nei šaltis

Daug vairuotojų mano, kad akumuliatorius pavojingiausiai silpsta žiemą. Iš dalies tai tiesa – šaltyje jis sunkiau suka starterį, o problemos pasimato iš karto. Tačiau vasaros karštis akumuliatoriui taip pat labai kenkia, tik žala dažnai vyksta tyliai.

Aukšta temperatūra spartina elektrocheminius procesus akumuliatoriaus viduje. Greičiau garuoja elektrolitas, didėja plokštelių korozija, akumuliatorius sparčiau sensta ir gali greičiau išsikrauti. Jei jis jau silpnas, vasara gali būti tas metas, kai problemos pagaliau išlenda.

Be to, vasarą elektros apkrova automobilyje tikrai nemaža. Veikia kondicionierius, ventiliatoriai, multimedija, telefono įkrovikliai, navigacija, šviesos, kartais šaldymo dėžė kelionėje. Generatorius ir akumuliatorius turi dirbti stabiliai, o jei sistema jau pavargusi, užtenka kelių trumpų kelionių mieste ir automobilis gali nebeužsivesti.

Ypač verta pasitikrinti akumuliatorių, jei jam penkeri metai ar daugiau. Tai nereiškia, kad jis būtinai blogas, bet rizika jau didesnė. Prieš ilgesnę kelionę naudinga pamatuoti įtampą. Išjungus variklį tvarkingas akumuliatorius dažnai rodo apie 12,5–12,7 V, o veikiant varikliui įkrovimo įtampa turėtų būti maždaug 13,8–14,5 V. Jei rodmenys stipriai skiriasi, verta kreiptis į servisą.

Taip pat reikėtų patikrinti gnybtus. Jei jie oksidavęsi, apsinešę ar laisvi, gali kilti užvedimo problemų. Kartais akumuliatorius dar geras, bet dėl prasto kontakto automobilis elgiasi taip, lyg energijos nebūtų.

Ilgesnei kelionei protinga turėti užvedimo laidus arba kompaktišką paleidimo įrenginį. Tai neužkerta kelio gedimui, bet gali išgelbėti nuo labai nemalonios situacijos aikštelėje, prie ežero ar degalinėje.

Elektronika ir laidai: salonas saulėje tampa maža orkaitė

Šiuolaikiniuose automobiliuose elektronikos labai daug. Valdymo blokai, jutikliai, ekranai, kameros, parkavimo sistemos, multimedija, generatorius, laidų jungtys – viskas jautru temperatūrai ir drėgmei. Vasarą po variklio dangčiu temperatūra gali būti itin aukšta, o salone, palikus automobilį saulėje, plastikas, ekranai ir elektroniniai moduliai įkaista dar labiau.

Karštis gali išryškinti prastus kontaktus, senstančias jungtis, laidų izoliacijos pažeidimus. Kartais atsiranda keistos klaidos: tai neveikia vienas jutiklis, tai užsidega įspėjimas, tai multimedija pradeda strigti, tai sistema atsigauna tik automobiliui atvėsus.

Generatorius taip pat kenčia nuo karščio. Jo diodų tiltelis, apvijos, šepetėliai ir kiti komponentai dirba sudėtingomis sąlygomis. Jei generatorius pradeda krauti netinkamai, akumuliatorius negauna pakankamai energijos, o tai vėliau virsta užvedimo problemomis.

Norint sumažinti riziką, verta neignoruoti net ir mažų elektros sistemos ženklų. Mirksinčios lemputės, silpniau veikiantis ventiliatorius, keisti pranešimai skydelyje, pasikartojančios klaidos ar sunkesnis užvedimas po stovėjimo karštyje – visa tai signalai, kad verta pasitikrinti.

Taip pat padeda paprastas dalykas – nepalikti automobilio tiesioginėje saulėje, jei yra galimybė rinktis šešėlį. Priekinio stiklo saulės uždanga nėra prabanga. Ji sumažina salono įkaitimą, saugo plastikus, vairą, ekranus ir padeda kondicionieriui vėliau dirbti lengviau.

Padangos: karštas asfaltas klaidų neatleidžia

Vasarą padangos turi atlaikyti karštą asfaltą, didesnį greitį, ilgesnes keliones ir dažnai didesnį automobilio svorį. Šeima važiuoja atostogų, bagažinė pilna, ant stogo gal dar dėžė, salone keleiviai, o greitkelyje greitis stabiliai didesnis nei mieste. Tai padangoms rimtas išbandymas.

Karštis didina slėgį padangose. Važiuojant jos šyla nuo trinties, o įkaitęs asfaltas šį procesą dar sustiprina. Slėgis gali padidėti 0,2–0,3 baro ar daugiau. Jei padanga sveika, tai dažniausiai nėra problema, bet jei ji pažeista, sena, su išsipūtimu, įpjovimu ar per mažu protektoriumi, rizika smarkiai auga.

Ypač pavojingos senos padangos. Net jei protektoriaus dar likę, guma su metais kietėja, trūkinėja ir praranda savybes. Vasarą tokia padanga gali atrodyti padoriai, bet karštame greitkelyje ji patiria didelę apkrovą.

Slėgį reikia tikrinti tada, kai padangos šaltos – ryte arba po ilgesnio stovėjimo. Jei tikrinate po ilgos kelionės, rodmenys bus didesni dėl įšilimo. Slėgį verta tikrinti bent kas kelias savaites, prieš ilgesnes keliones ir tada, kai automobilis ilgiau stovėjo.

Nepamirškite ir atsarginio rato, jei automobilis tokį turi. Dažnai jis guli bagažinėje metų metus, o prireikus paaiškėja, kad slėgio beveik nėra. Jei vietoje atsarginio rato yra remonto komplektas, verta patikrinti jo galiojimą ir ar kompresorius veikia.

Vasaros gedimų galima išvengti, jei patikra atliekama ne paskutinę minutę

Dauguma vasaros gedimų neprasideda staiga. Jie bręsta pamažu: šiek tiek mažėja aušinimo skysčio, užsiteršia radiatorius, silpsta akumuliatorius, sensta kondicionieriaus tarpinės, dėvisi padangos, oksiduojasi kontaktai. Karštis tiesiog pagreitina momentą, kai sistema nebeatlaiko.

Todėl geriausias vasaros pasiruošimas yra paprastas. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, akumuliatoriaus būklę, padangų slėgį ir protektorių, kondicionieriaus veikimą, salono filtrą, žarneles ir matomus nuotėkius. Tai ypač svarbu prieš važiuojant į pajūrį, į Lenkiją, Latviją ar kitą ilgesnę kelionę.

Jei automobilis jau rodo keistus simptomus, neverta laukti, kol jie „praeis“. Vasarą maža problema gali labai greitai išaugti. Silpnai šaldantis kondicionierius gali reikšti nuotėkį, kylanti temperatūros rodyklė – aušinimo sistemos bėdą, sunkesnis užvedimas – akumuliatoriaus arba generatoriaus problemą, o vibruojantis automobilis ar krentantis slėgis – padangos pavojų.

Automobilis vasarą negenda todėl, kad jam „per geras oras“. Jis genda todėl, kad karštis ištraukia į paviršių silpnas vietas. O vairuotojo užduotis paprasta – pastebėti jas anksčiau, nei kelionė baigsis ne poilsiu, o evakuatoriumi.