Užtenka kelių lašų: ką panaudoti šaldiklyje, kad ledas nesikauptų taip greitai

Storas ledo sluoksnis šaldiklyje dažniausiai atsiranda tyliai. Iš pradžių matyti tik keli balti šerkšno lopinėliai prie sienelės, paskui pradeda sunkiau trauktis stalčiai, o galiausiai paaiškėja, kad šaldiklyje vietos produktams liko mažiau nei ledui. Tada laukia nemaloniausias darbas – viską išimti, atitirpinti, valyti balas ir galvoti, kodėl tas pats kartojasi vėl.

Dalis žmonių mano, kad ledas šaldiklyje yra neišvengiamas dalykas. Tačiau labai dažnai jis kaupiasi ne dėl paties prietaiso gedimo, o dėl drėgmės, kuri nuolat patenka į vidų. Kiekvieną kartą atidarius dureles į šaldiklį įeina šiltesnis virtuvės oras. Jame esanti drėgmė akimirksniu nusėda ant šaltų paviršių ir virsta šerkšnu. Jei produktai laikomi praplėštuose maišeliuose, atviruose induose ar dar šilti, drėgmės viduje dar padaugėja.

Yra vienas paprastas būdas, kuris gali padėti šerkšnui taip lengvai neprilipti prie šaldiklio sienelių. Tam naudojamas paprastas glicerinas arba, jei jo nėra po ranka, labai nedidelis kiekis paprasto aliejaus. Svarbiausia suprasti vieną dalyką: tai nėra stebuklinga priemonė, kuri panaikins šaldiklio problemas visam laikui. Tačiau po tinkamo atitirpinimo ir išvalymo plonas apsauginis sluoksnis gali padėti ledui kauptis lėčiau.

Kodėl šaldiklyje taip greitai atsiranda šerkšnas

Pagrindinis ledo kaltininkas yra drėgmė. Ji patenka į šaldiklį kiekvieną kartą, kai durelės laikomos atidarytos ilgiau nei reikia. Kartais žmogus tiesiog ieško, kur padėjo mėsą, uogas ar daržoves, o per tą laiką į kamerą plūsta šiltas oras. Užtenka kelių tokių kartų per dieną, ir ant sienelių po truputį pradeda formuotis šerkšnas.

Antras šaltinis – patys produktai. Jei į šaldiklį dedama ne iki galo atvėsusi sriuba, šlapios uogos, prastai uždaryta mėsa ar atviras indas, drėgmė iš jų keliauja į orą ir galiausiai nusėda ant šalčiausių vietų. Iš pradžių tai atrodo kaip lengvas baltas sluoksnis, bet po kelių savaičių jis virsta kietu ledu.

Dėl tokio sluoksnio šaldiklis dirba sunkiau. Mažėja vietos, stalčiai stringa, produktai prišąla prie sienelių, o prietaisas gali sunaudoti daugiau elektros. Todėl atitirpinimas nėra tik tvarkos klausimas – tai ir būdas padėti šaldikliui veikti normaliai.

Kaip saugiai atitirpinti šaldiklį

Prieš naudojant bet kokią apsauginę priemonę, šaldiklį reikia visiškai atitirpinti. Pirmiausia išjunkite prietaisą iš elektros, išimkite visus produktus ir sudėkite juos į šaltkrepšį, dubenį su ledukais arba tiesiog kuo vėsesnėje vietoje. Jei lauke žiema, dalį produktų galima trumpam išnešti į balkoną ar lauką.

Ledo negalima kapoti peiliu, atsuktuvu ar kitu aštriu daiktu. Taip labai lengva pažeisti plastikinį paviršių arba net sugadinti šaldymo sistemą. Saugiau naudoti dubenį su karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Pastatykite jį į šaldiklio vidų, uždarykite dureles kelioms minutėms ir leiskite garams suminkštinti šerkšną. Kai ledas pradeda atsiskirti, jį galima nuimti rankomis arba plastikine mentele.

Jei ledas laikosi labai stipriai, galima pasigaminti švelnų druskos tirpalą: stiklinėje šilto vandens ištirpinti kelis šaukštus valgomosios druskos ir užpurkšti ant storesnio šerkšno sluoksnio. Tai padeda ledui greičiau atsileisti, tačiau po to paviršius būtina labai gerai nuplauti švariu vandeniu, kad neliktų druskos likučių.

Kodėl paviršius reikia kruopščiai nusausinti

Kai ledas pašalintas, šaldiklio vidų reikia išplauti. Tam tinka šiltas vanduo su trupučiu sodos. Soda padeda pašalinti nemalonius kvapus ir nuvalo paviršius be stipraus cheminio kvapo. Ypač verta pravalyti kampus, lentynėles, stalčių kraštus ir durelių gumą, nes ten dažnai kaupiasi ne tik drėgmė, bet ir maisto likučiai.

Po plovimo svarbiausias žingsnis – labai kruopščiai viską nusausinti. Jei ant sienelių liks vandens lašelių, įjungus šaldiklį jie iš karto virs nauju ledu. Todėl paviršius reikėtų perbraukti sausu mikropluošto skudurėliu arba popieriniais rankšluosčiais. Šaldiklis turi būti ne tiesiog švarus, o visiškai sausas.

Tik tada galima naudoti glicerino triuką. Jei paviršius bus drėgnas, jokio gero rezultato nebus – drėgmė tiesiog užšals po apsauginiu sluoksniu.

Keli lašai glicerino gali padėti

Glicerinas – tiršta, skaidri priemonė, kurios galima rasti vaistinėse ar buities skyriuose. Jo reikia labai nedaug. Užlašinkite kelis lašus ant vatos diskelio, minkšto skudurėlio ar popierinio rankšluosčio ir labai plonu sluoksniu perbraukite sausas šaldiklio sieneles.

Tikslas nėra ištepti paviršiaus taip, kad jis blizgėtų ar būtų lipnus. Sluoksnis turi būti beveik nematomas. Toks paviršius tampa slidesnis, todėl drėgmės lašeliams sunkiau prikibti ir iš karto suformuoti kietą šerkšną. Dėl to ledas gali kauptis lėčiau, o kitą kartą atitirpinti šaldiklį bus lengviau.

Svarbu glicerino netepti ant vietų, kurios tiesiogiai liečiasi su atviru maistu. Produktai šaldiklyje ir taip turėtų būti laikomi sandariuose maišeliuose arba dėžutėse. Jei neramu dėl kvapo ar paviršiaus, pirmiausia išbandykite šį būdą mažame kampe.

Jei nėra glicerino, galima naudoti labai mažai aliejaus

Kai kurie žmonės vietoj glicerino naudoja paprastą saulėgrąžų ar kitą bekvapį maistinį aliejų. Principas panašus: labai plonas riebalinis sluoksnis neleidžia drėgmei taip lengvai prilipti prie plastiko. Tačiau su aliejumi reikia būti dar atsargesniems, nes jo padauginus paviršius gali tapti riebus, rinkti nešvarumus ir skleisti nemalonų kvapą.

Užtenka vos kelių lašų ant popierinio rankšluosčio. Paviršių reikia ne „ištepti“, o tik lengvai perbraukti. Jei po to pirštas jaučia riebumą, vadinasi, aliejaus per daug – paviršių reikėtų dar kartą pervalyti sausa servetėle.

Šis būdas labiau tinka kaip laikinas sprendimas, kai po ranka nėra glicerino. Jei šaldiklį norite prižiūrėti reguliariau, glicerinas paprastai patogesnis ir švaresnis pasirinkimas.

Kasdieniai įpročiai svarbesni už bet kokį triuką

Net ir geriausias apsauginis sluoksnis nepadės, jei šaldiklis nuolat bus atidaromas ilgam, o produktai bus laikomi bet kaip. Kad šerkšnas nesikauptų greitai, visus produktus reikia gerai supakuoti. Mėsa, daržovės, uogos, žuvis ir likučiai turėtų būti sandariuose maišeliuose ar dėžutėse. Į šaldiklį negalima dėti šilto maisto – jis turi būti visiškai atvėsęs.

Taip pat verta neleisti šaldikliui būti perpildytam. Kai stalčiai užgrūsti iki kraštų, oras blogiau cirkuliuoja, o produktų paieška trunka ilgiau. Kuo ilgiau atidarytos durelės, tuo daugiau drėgmės patenka į vidų. Geras įprotis – produktus sudėti tvarkingai ir grupėmis: mėsa vienoje vietoje, daržovės kitoje, uogos ar pusgaminiai atskirai. Tada nereikia ilgai raustis.

Jei šaldiklyje ledas kaupiasi labai greitai net po atitirpinimo, verta patikrinti durelių gumą. Ji turi gerai priglusti prie korpuso. Jei tarpinė susidėvėjusi, įtrūkusi ar praleidžia orą, šerkšnas formuosis nuolat, ir joks glicerinas problemos neišspręs.

Paprastas kelių lašų triukas gali padėti, bet jis veikia tik kartu su tvarka. Švarus, sausas šaldiklis, sandariai supakuoti produktai ir trumpai atidaromos durelės yra pagrindas. O plonas glicerino arba labai saikingas aliejaus sluoksnis – tik papildomas žingsnis, kuris gali padėti ledui negrįžti taip greitai.