Šunį prie parduotuvės paliko kelioms minutėms: Vilniuje nutikusi istorija išgąsdino augintinių šeimininkus

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai įprasta situacija. Žmogus vedžioja šunį, pakeliui prisimena, kad namuose baigėsi pienas, duona ar maistas vakarienei, ir trumpam užsuka į parduotuvę. Šuo paliekamas prie įėjimo, pririštas prie turėklo ar stulpo. „Tik kelioms minutėms“, – pagalvoja šeimininkas. Juk viskas bus greitai.

Tačiau būtent tos kelios minutės gali tapti baisiausiomis.

Vilniuje prie vienos „Norfa“ parduotuvės, kaip pasakojama gyventojų įspėjimuose, nutiko situacija, kuri privertė ne vieną šuns šeimininką susimąstyti. Prie įėjimo trumpam paliktas augintinis sulaukė ne tik praeivių dėmesio. Prie jo esą priėjo nepažįstamas žmogus, ėmė jį kalbinti, dairytis aplink, o tada bandė elgtis taip, tarsi šuo priklausytų jam.

Tokią akimirką viskas sprendžiasi labai greitai. Jei šeimininkas užtruktų ilgiau, jei niekas iš aplinkinių nesureaguotų, jei pavadėlis būtų lengvai atsegamas, šuo galėtų dingti dar iki tol, kol žmogus prie kasos spėtų susimokėti už pirkinius.

Ir tai yra ta vieta, kur paprastas apsipirkimas virsta siaubu.

Prie parduotuvės paliktas šuo nėra saugus

Daug žmonių vis dar mano, kad pririšti šunį prie parduotuvės trumpam yra normalu. Taip buvo daroma daugybę metų. Šuo palaukia, šeimininkas nuperka kelias prekes, visi grįžta namo. Tačiau šiandien situacija kitokia. Šunys kai kam yra ne tik gyvūnai, bet ir lengvai paimamas turtas.

Ypač rizikuoja mažų veislių, draugiški, brangūs ar veisliniai šunys. Tokį augintinį fiziškai nesunku paimti ant rankų, greitai įsodinti į automobilį ar nusivesti už kampo. Kol šeimininkas išeina iš parduotuvės, žmogaus jau gali nebebūti.

Dar pavojingiau tai, kad šuo negali paaiškinti, kas jį paėmė. Jei jis draugiškas, gali eiti paskui bet ką, kas pašaukia švelniu balsu ar pasiūlo skanėstą. Jei išsigandęs, gali muistytis, loti, bet praeiviai nebūtinai supras, kad vyksta vagystė. Kai kas pagalvos, jog žmogus tiesiog pasiima savo augintinį.

Būtent todėl prie parduotuvės pririštas šuo yra pažeidžiamas. Jis negali apsiginti taip, kaip žmogus. Jis priklauso nuo šeimininko sprendimo nepalikti jo ten, kur bet kas gali prieiti.

„Aš juk tik minutei“ – pavojingiausias pasiteisinimas

Beveik visos tokios istorijos prasideda nuo tos pačios frazės: „Aš tik trumpam.“ Tik duonos. Tik pieno. Tik vaistų. Tik į paštomatą. Tik pasiimti užsakymo. Bet parduotuvėje visada gali atsirasti eilė, neveikti kasa, prireikti ieškoti prekės, sustabdyti pažįstamas žmogus ar strigti mokėjimas.

Tuo metu šuo laukia lauke vienas.

Šeimininkui minutės viduje atrodo trumpos, bet lauke pririštam augintiniui jos gali būti ilgos. Jis mato svetimus žmones, automobilius, kitus šunis, vaikus, dviračius, vežimėlius. Vieni nori paglostyti, kiti šeria neaišku kuo, treti erzina, ketvirti tiesiog prieina per arti.

Net jei niekas nebando pavogti šuns, paliktas augintinis gali išsigąsti, susipainioti pavadėlyje, išsinerti iš petnešų, būti užpultas kito šuns ar patirti stresą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad šeimininkai turi užtikrinti, jog augintinis būtų vedžiojamas su pavadžiu ir viešosiose vietose nebūtų paliekamas be priežiūros.

Tai nėra tik formali taisyklė. Tai labai praktiškas saugumo klausimas.

Kodėl tokie šunys gali dominti vagis

Šunų vagystės motyvai gali būti skirtingi. Vienus gali dominti brangesni veisliniai augintiniai, kuriuos vėliau bandoma parduoti. Kitais atvejais gyvūnas gali būti paimtas dėl išpirkos, perpardavimo, nelegalaus veisimo ar tiesiog dėl žiauraus neatsakingumo. Maži šunys ypač pažeidžiami, nes juos lengva paimti fiziškai.

Kartais vagis nebūtinai atrodo kaip „vagis“. Tai gali būti tvarkingai apsirengęs žmogus, kuris prieina prie šuns ramiai, kalba su juo, paglosto, atsisega pavadėlį ir nueina. Iš šono tai gali atrodyti kaip visiškai normali situacija. Praeiviai gali net nesuprasti, kad mato svetimo augintinio paėmimą.

Todėl šeimininkui nereikėtų pasitikėti vien mintimi, kad „čia daug žmonių, niekas nedrįs“. Vieša vieta ne visada reiškia saugią vietą. Kartais kaip tik minioje lengviau susilieti su aplinka ir išnykti.

Bandyta pavogti šunį

Kaip apsaugoti augintinį

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė labai paprasta: nepalikite šuns vieno prie parduotuvės. Net trumpam. Net jei jis ramus. Net jei parduotuvė matosi pro langą. Net jei gyvenate rajone, kur visi vieni kitus pažįsta. Užtenka vieno nepažįstamo žmogaus ir kelių sekundžių.

Jei reikia apsipirkti, geriau grįžti namo su šunimi ir tik tada eiti į parduotuvę. Jei esate dviese, vienas žmogus gali likti lauke su augintiniu. Jei parduotuvė leidžia įeiti su šunimi, galima pasinaudoti ta galimybe, bet prieš tai būtina įsitikinti taisyklėmis. Kai kurie prekybos centrai ar atskiros parduotuvės leidžia lankytis su augintiniais bendrose erdvėse ar pažymėtose vietose, tačiau sąlygos gali skirtis.

Antra taisyklė – šuo turi būti paženklintas mikroschema ir registruotas. Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei registravimas Gyvūnų augintinių registre yra privalomas nuo 2021 m. gegužės 1 d. Tai neapsaugo nuo paties pagrobimo, bet labai padeda įrodyti nuosavybę ir atpažinti gyvūną, jei jis randamas.

Trečia – ant antkaklio verta turėti pakabuką su telefono numeriu. Mikroschema svarbi oficialiai, bet paprastas telefono numeris gali padėti greičiau, jei šuo pabėga ar jį randa sąžiningas žmogus.

Ketvirta – venkite lengvai atsegamų pavadėlių ir petnešų. Kai kurie karabinai atsisega labai greitai. Jei šuo mažas ir brangus, geriau rinktis patikimesnę įrangą, o ne gražiausią.

Ką daryti, jei šuo dingo

Jei augintinis dingo prie parduotuvės, pirmosios minutės yra labai svarbios. Reikia nedelsiant apžiūrėti teritoriją aplink parduotuvę, aikštelę, išvažiavimus, netoliese esančius kiemus. Būtina kreiptis į parduotuvės administraciją ir prašyti išsaugoti vaizdo kamerų įrašus. Net jei jų iš karto neparodys, svarbu, kad jie nebūtų ištrinti.

Taip pat reikia skambinti policijai, ypač jei yra pagrindo manyti, kad gyvūnas buvo paimtas svetimo žmogaus. Augintinis nėra „tik šuo“ – tai šeimos narys, bet teisiškai jis taip pat yra savininkui priklausantis turtas. Vagystė turi būti fiksuojama.

Reikia kuo greičiau paskelbti informaciją vietos grupėse, augintinių paieškos bendruomenėse, nurodyti vietą, laiką, šuns nuotraukas, ypatingus požymius, mikroschemos faktą, bet viešai neskelbti visų dokumentų ar per daug detalių, kurias galėtų panaudoti nesąžiningi žmonės.

Jei šuo registruotas, verta susisiekti su registru ar veterinarijos gydytoju ir pasitikslinti, ar duomenys aktualūs, ar nurodytas teisingas telefono numeris.

Praeiviai taip pat gali išgelbėti šunį

Jei prie parduotuvės matote žmogų, kuris akivaizdžiai bando nusivesti pririštą šunį, verta sureaguoti. Nebūtina pulti į konfliktą. Kartais pakanka garsiai paklausti: „Ar čia jūsų šuo?“ arba „Palaukite, aš pakviesiu parduotuvės apsaugą.“ Vagis dažnai tikisi, kad niekas nesikiš.

Jei situacija kelia įtarimą, galima nufotografuoti aplinką, automobilio numerį, žmogaus kryptį, bet pirmiausia reikia galvoti apie savo saugumą. Geriausia kviesti parduotuvės darbuotojus, apsaugą ar policiją.

Kartais vienas praeivio klausimas gali sustabdyti nelaimę. Daug tokių situacijų įvyksta ne todėl, kad aplink nieko nėra, o todėl, kad žmonės nenori kištis. O augintiniui tas „nenoriu kištis“ gali kainuoti namus.

Šuo prie parduotuvės laukia ne pirkinių, o šeimininko

Ši istorija prie „Norfos“ Vilniuje išgąsdino žmones ne todėl, kad tai būtų pirmas kartas, kai šuo paliekamas prie parduotuvės. Priešingai – būtent todėl, kad tai taip įprasta. Tokį vaizdą galima pamatyti daugelyje Lietuvos miestų: pririštas šuo laukia prie durų, o šeimininkas kažkur viduje renka prekes.

Tačiau įprastas dalykas nebūtinai yra saugus. Šiandien, kai gyvūnai kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų, kai perpardavimas vyksta internete, o svetimą šunį galima išsivesti per kelias sekundes, senas įprotis tampa rizika.

Šuo nesupranta, kad šeimininkas išėjo tik trumpam. Jis laukia. Žiūri į duris. Reaguoja į kiekvieną praeivį. Jam visas pasaulis tuo metu susitraukia iki vieno klausimo: kada grįš žmogus?

Todėl geriausia apsauga yra labai paprasta – neleisti, kad tas klausimas kada nors virstų panika. Nepalikite augintinio prie parduotuvės vieno. Net jei labai skubate. Net jei tik kelioms minutėms. Net jei atrodo, kad nieko nenutiks.

Nes kartais nelaimei užtenka mažiau laiko, nei prireikia nusipirkti duonos.