Rugpjūčio 1-ąją pažiūrėkite į dangų ir savo katę: gamtos stebėtojas iš Latvijos Vilis Bukšs sako, kad taip galima nuspėti rudenį

Rugpjūčio pradžioje vasara dar atrodo tvirta. Dar šilta, dar žydi gėlės, dar norisi planuoti savaitgalius prie vandens ar miške. Tačiau gamtoje tuo metu jau prasideda visai kitas pokalbis. Rytai tampa drėgnesni, vakarais greičiau leidžiasi vėsa, paukščiai elgiasi kitaip, o miške po lietaus vis dažniau žmonės pradeda dairytis ne uogų, o grybų.

Būtent rugpjūčio 1-oji nuo seno laikyta viena tų dienų, kai verta stabtelėti ir atidžiau pažiūrėti į dangų, kiemą, gyvūnus ir mišką. Latvijos gamtos stebėtojas Vilis Bukšs primena, kad pirmoji rugpjūčio diena liaudies orų stebėjimuose laikoma ženklu, pagal kurį galima spėti, kokios bus artimiausios savaitės ir koks ruduo beldžiasi į duris.

Tai nėra šiuolaikinė meteorologinė prognozė, kuri skaičiuojama kompiuteriniais modeliais. Tai senas gamtos skaitymo būdas, kai žmonės stebėjo ne tik termometrą, bet ir paukščius, bites, vorus, medžius, grybus ir net naminius gyvūnus. Senoliai tikėjo, kad gamta apie artėjantį rudenį pradeda kalbėti gerokai anksčiau, nei žmogus tai pajunta pats.

Todėl rugpjūčio 1-ąją verta ne tik pasitikrinti orų programėlę telefone. Kartais daug įdomiau atsiverti langą, pažiūrėti, koks dangus, ar ore tvyro drėgmė, kaip elgiasi katė, ar paukščiai neramūs, ar po lietaus miške jau kyla pirmosios rudens užuominos.

Jei rugpjūčio 1-oji sausa, ruduo gali vėluoti su lietumi

Pagal liaudies pastebėjimus, rugpjūčio 1-osios oras turi ypatingą reikšmę artimiausioms savaitėms. Jei ši diena saulėta, sausa ir rami, tikima, kad panašių orų gali būti ir daugiau – artimiausias laikotarpis gali būti sausesnis, šiltesnis, su mažiau ilgalaikio lietaus.

Toks ženklas ypač rūpėjo tiems, kurie gyveno iš žemės. Sausa rugpjūčio pradžia reiškė, kad galima tikėtis palankesnio derliaus nuėmimo, lengvesnių darbų laukuose ir mažiau šlapios, sunkios rudens pradžios. Tačiau kartu tai ne visada buvo vien gera žinia. Jei sausra užsitęsia, ima kentėti daržai, šuliniai, pievos ir vėlyvesni augalai.

Jei rugpjūčio 1-ąją lyja, dangus apsiniaukęs, ore daug drėgmės, o lietus tęsiasi ilgiau, senieji stebėtojai tai laikė drėgnesnio rudens ženklu. Tokiu atveju buvo sakoma, kad lietaus gali netrūkti ir vėliau, o rudens pradžia gali būti šlapia, debesuota ir vėsesnė.

Žinoma, vienos dienos nereikėtų laikyti absoliučiu nuosprendžiu visam sezonui. Tačiau tokie pastebėjimai įdomūs tuo, kad moko stebėti gamtą kaip visumą. Ne tik „lyja ar nelyja“, bet ir kaip keičiasi oras, kokia drėgmė, koks vėjas, kaip elgiasi augalai ir gyvūnai.

Grybautojams rugpjūtis prasideda nuo pirmųjų ženklų miške

Rugpjūtis daugeliui lietuvių ir latvių reiškia vieną labai aiškų dalyką – grybų laukimą. Dar žmogus gali apsimesti, kad tiesiog eina pasivaikščioti, bet akys vis tiek krypsta į samanas, miško takus ir senas vietas, kur pernai kilo baravykai ar raudonviršiai.

Pagal senus gamtos ženklus, grybų sezoną galima atpažinti ne tik pagal kitų žmonių nuotraukas socialiniuose tinkluose. Gamta pati duoda užuominų. Jei keičiasi medžių būklė, ima žydėti viržiai, po lietaus ore laikosi šiluma, o saulė vėl pasirodo tarp debesų, tai gali būti geras metas dairytis pirmųjų rimtesnių radinių.

Ypač svarbu, kad lietus nebūtų vien ilgas ir šaltas. Grybams dažnai palankesnės tokios dienos, kai lietų keičia šiltesni saulės tarpai. Tada miško paklotė gauna drėgmės, bet neperšąla ir nepaskęsta. Ilgas, be pertraukos krintantis lietus ne visada reiškia gausų grybų derlių. Kartais jis kaip tik sulėtina sezoną arba padaro mišką per šlapią.

Jei kai kurios rudens grybų rūšys pasirodo neįprastai anksti, liaudyje tai laikyta ženklu, kad sezonas gali būti trumpesnis. Kitaip tariant, gamta tarsi paskuba, bet vėliau nebeduoda ilgo ir dosnaus laikotarpio. Tokie pastebėjimai ypač įdomūs tiems, kurie kasmet turi savo patikrintas vietas ir pastebi, kaip miškas keičiasi ne iš kalendoriaus, o iš kvapo, drėgmės ir pirmųjų kepurėlių po lapais.

Prasideda grybų sezonas

Dangus rugpjūtį gali išduoti, ar ruduo bus ilgas

Rugpjūčio dangus dažnai būna labai iškalbingas. Vieną dieną jis dar vasariškai mėlynas, kitą jau pilnas sunkių debesų, trečią vakare virš horizonto matyti grėsmingi perkūnijos bokštai. Senoliai tokius vaizdus stebėjo ne dėl grožio, o dėl praktinės naudos.

Jei rugpjūtį dažnai formuojasi sunkūs debesys, griaudi perkūnija, lyja su pertraukomis, o oras tampa drėgnas ir sunkus, tai buvo siejama su ilgesniu, vėsesniu rudeniu. Toks ruduo ateina ne staiga, bet pamažu: daug debesų, daugiau drėgmės, mažiau sausų dienų, vėsesni rytai ir lėtas vasaros pasitraukimas.

Jei rugpjūtis išlieka saulėtas, šiltas, bet ne alinantis, dažnai tikėtasi gražesnės bobų vasaros. Tokiu atveju ruduo gali prasidėti švelniau, su šiltesnėmis dienomis, giedresniais rytais ir mažiau skubiu šaltuko artėjimu.

Dar vienas įdomus ženklas – paukščiai. Jei gandrai ar kiti migruojantys paukščiai anksti pradeda būriuotis ir ruoštis išskristi, liaudyje tai laikyta ankstyvo rudens ir greitesnio atvėsimo ženklu. Žmogus dar gali vaikščioti su marškinėliais trumpomis rankovėmis, bet paukščiai jau gyvena pagal kitą laikrodį.