Rugpjūčio 1-ąją pažiūrėkite į dangų ir savo katę: gamtos stebėtojas iš Latvijos Vilis Bukšs sako, kad taip galima nuspėti rudenį

Bitės, vorai ir paukščiai apie orus kartais pasako daugiau nei telefonas

Gyvūnų ir vabzdžių elgesys nuo seno buvo laikomas vienu geriausių gamtos ženklų. Žmonės stebėjo, kaip elgiasi bitės, vorai, paukščiai, naminiai gyvuliai ir net katės. Ne todėl, kad jie „spėja ateitį“, o todėl, kad dažnai jautriau reaguoja į slėgio, drėgmės, vėjo ir temperatūros pokyčius.

Jei miške beveik nesimato voratinklių, tai buvo siejama su artėjančiu lietumi. O jei lietaus metu voras ima aktyviai megzti naują tinklą, senoliai tai laikė ženklu, kad orai netrukus gali gerėti. Tokie pastebėjimai atrodo smulkūs, bet žmogui, kuris gyvena arti gamtos, jie gali būti labai aiškūs.

Paukščiai taip pat daug ką išduoda. Jei vandens paukščiai ilgai maudosi, triukšmauja, neramiai laikosi prie vandens, tai gali būti siejama su artėjančiu lietumi ar orų permaina. Naminiai paukščiai prieš lietų kartais elgiasi kitaip – ieško aukštesnės vietos, tampa neramesni arba keičia įprastą ritmą.

Bitės irgi buvo laikomos svarbiomis orų stebėtojomis. Jei jos anksti pradeda sandarinti avilio plyšius vašku, liaudyje tai siejama su šaltesnės žiemos ženklu. Žinoma, bitininkai tokius dalykus vertina ir praktiškai, bet senieji stebėjimai dažnai persipina su kasdiene patirtimi.

Net katė kambario viduryje gali tapti mažu orų ženklu

Įdomiausia tai, kad kai kuriuos ženklus galima stebėti net neišėjus iš namų. Pavyzdžiui, katės elgesys liaudies pastebėjimuose dažnai siejamas su orų kaita. Jei katė ramiai išsitiesia kambario viduryje, miega giliai, nesigūžia ir neieško šilčiausio kampo, tai laikyta gero ir ramesnio oro ženklu.

Žinoma, katė nėra meteorologinė stotis. Ji gali miegoti todėl, kad tiesiog pavargo, jai patogu arba ji nusprendė, jog žmogaus planai jai visiškai neįdomūs. Tačiau kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų elgesys iš tiesų kartais keičiasi prieš orų permainas. Vieni tampa neramesni, kiti ieško užuovėjos, treti labiau glaudžiasi prie žmogaus ar keičia įprastą miego vietą.

Būtent dėl to rugpjūčio 1-oji gali tapti smagia diena stebėjimui. Ne vien rimtai prognozuoti rudenį, bet ir tiesiog pamatyti, kiek daug ženklų yra šalia. Dangus, gyvūnai, miškas, sodo augalai, vabzdžiai, rytinė rasa – visa tai sukuria vasaros pabaigos paveikslą.

Ir galbūt čia svarbiausia ne tai, ar kiekvienas ženklas išsipildys tiksliai. Svarbiausia, kad žmogus bent trumpam pakeltų akis nuo telefono ir pamatytų, kas vyksta aplink.

Katė žiūri į jus iš tolo

Rugpjūtis jau pradeda kalbėti rudens kalba

Rugpjūčio 1-oji yra tarsi slenkstis. Kalendoriuje dar vasara, bet gamtoje jau matyti pirmieji pokyčiai. Miške bręsta grybų sezonas, laukuose aiškėja derliaus ženklai, paukščiai pamažu keičia elgesį, o vakarais ore atsiranda kitoks kvapas.

Vilis Bukšs primena tai, ką senoliai žinojo labai gerai: gamtą reikia stebėti ne tada, kai ji jau pasikeitė, o tada, kai ji tik pradeda siųsti pirmus signalus. Rugpjūčio pradžia būtent tokia ir yra. Dar galima džiaugtis vasara, bet jau verta klausti, koks ruduo laukia už kampo.

Jei šiandien dangus giedras, sausa ir ramu, galima tikėtis, kad vasara dar neskubės trauktis. Jei diena šlapia, debesuota, su lietumi ir sunkia drėgme, ruduo gali ateiti greičiau ir būti šlapesnis. Jei paukščiai neramūs, bitės skuba tvarkyti avilius, o miške grybai pasirodo neįprastai anksti, verta į tai atkreipti dėmesį.

Kartais ruduo prasideda ne tada, kai nukrenta pirmas lapas. Kartais jis prasideda tada, kai rugpjūčio 1-osios rytą žmogus pažvelgia į dangų ir pajunta: vasara dar čia, bet gamta jau tyliai ruošiasi kitam etapui.