Daugelį metų be reikalo išmesdavote maistą: pagrindinis galiojimo termino mitas, kuriuo vis dar tiki milijonai žmonių

Šaldytuvo durys dar neužsidarė, o rankoje jau laikomas jogurto indelis. Ant dangtelio – vakarykštė data, todėl sprendimas atrodo savaime suprantamas: į šiukšliadėžę. Taip vienu judesiu iškeliauja ir sūris, kurio kampas dar nė nepradėjo džiūti, ir pusė pakuotės sviesto, nors jis kvepia taip, kaip sviestas ir turi kvepėti.

Daugelis taip elgiasi ne iš išlaidumo, o iš noro apsaugoti save ir šeimą. Data ant pakuotės atrodo kaip griežtas įsakymas, su kuriuo geriau nesiginčyti. Tačiau perskaičius iki galo paaiškės, kodėl dalis maisto išmetama ne todėl, kad jis blogas, o todėl, kad du visiškai skirtingi užrašai ant pakuočių mūsų virtuvėje vis dar laikomi tuo pačiu dalyku.

Problema prasideda tada, kai pilnesnis šaldytuvas ima kelti ne ramybę, o lengvą paniką: ką pirmiausia suvalgyti, kas jau „ant ribos“, o kas bus gėda pasiūlyti namiškiams. Ir kartais tas mažas užrašas prie datos praverčia labiau nei dar vienas didelis apsipirkimo krepšys.

Vienas žodis ant pakuotės pakeičia viską

Didžiausias mitas paprastas: esą bet kuri data ant maisto reiškia, kad jai praėjus produktas automatiškai tampa netinkamas. Iš tiesų svarbu perskaityti ne tik skaičius, bet ir žodžius prieš juos. Užrašas „tinka vartoti iki“ kalba apie saugą, o „geriausias iki“ – apie produkto kokybę.

Jeigu ant pakuotės nurodyta „tinka vartoti iki“, į datą reikia žiūrėti rimtai. Toks ženklinimas dažniausiai taikomas greitai gendantiems produktams, kuriuose po nurodyto termino gali padidėti rizika sveikatai, net jei iš pirmo žvilgsnio maistas atrodo visai padoriai. Čia vien kvapo ar išvaizdos patikros nepakanka, nes ne kiekvienas pavojus ateina su įtartinu aromatu.

„Geriausias iki“ reiškia ką kita: gamintojas nurodo laiką, iki kada produktas turėtų išlaikyti geriausias skonio, kvapo, tekstūros ar traškumo savybes. Praėjus šiai datai, sausainis gali būti nebe toks traškus, arbata – ne tokia kvapni, o makaronai tikrai nepradeda rengti atsisveikinimo ceremonijos. Tinkamai laikytas produktas dažnai dar gali būti vartojamas, tik prieš tai verta jį įvertinti savo pojūčiais.

Šaldytuvas nėra laiko mašina, bet jis daug ką lemia

Čia atsiranda svarbus „bet“: data ant pakuotės nėra atskirta nuo to, kas vyko jūsų virtuvėje. Jei pieno produktas kelias valandas stovėjo šiltame automobilyje, o paskui buvo grąžintas į šaldytuvą, jis nebebus toks pat, kaip ramiai laikytas tinkamoje temperatūroje. Pakuotėje nurodytas terminas galioja tada, kai laikomasi laikymo sąlygų.

Dar viena dažna situacija – produktas jau atidarytas. Neatidarytas padažo indelis ir tas pats indelis, iš kurio kelias dienas kabinta šaukštu, gyvena skirtingą gyvenimą. Atidarius maistą veikia oras, drėgmė, šaldytuvo temperatūros svyravimai ir mūsų pačių virtuvės įpročiai, todėl verta paisyti nurodymų, kiek laiko produktą vartoti po atidarymo.

Ypač apgaulinga pasitikėti vien data, kai šaldytuvas prikrautas taip, kad jo gale produktai galėtų įkurti atskirą mikrorajoną. Ten dažnai šilčiau, durų lentynose temperatūra taip pat kinta dažniau, o karšti patiekalai, įdėti atvėsti „tik trumpam“, pakelia temperatūrą aplinkiniams produktams. Tvarka šaldytuve nėra pedantiškas užsiėmimas – ji padeda ir ilgiau išsaugoti maistą, ir laiku pamatyti, ką jau reikia sunaudoti.

Daugelį metų be reikalo išmesdavote maistą: pagrindinis galiojimo termino mitas, kuriuo vis dar tiki milijonai žmoniųNuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Kodėl vieni išmeta atsargiai, o kiti rizikuoja per daug

Šeimai su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmogui atsargumas dėl greitai gendančio maisto yra visiškai suprantamas. Kai kalbama apie mėsą, žuvį, paruoštus patiekalus ar produktus su užrašu „tinka vartoti iki“, noras neeksperimentuoti nėra perdėtas. Sveikata nekainuoja tiek mažai, kad ją verta statyti ant vieno likusio varškės indelio.

Kita vertus, daugybėje namų išmetami ilgai galiojantys produktai vien todėl, kad jų „geriausias iki“ data prabėgo prieš kelias dienas ar savaites. Kava, kruopos, miltai, konservai, prieskoniai, saldumynai ar ilgai laikomi gėrimai dažnai pirmiausia praranda dalį savo geriausių savybių, o ne tampa netinkami tą pačią vidurnakčio minutę. Žmogus pyksta ne vien dėl išmesto pakelio – jis pyksta dėl jausmo, kad vėl nusipirko daugiau, nei spėjo suvartoti.

Verslui datos būtinos, nes jos padeda valdyti kokybę, saugą ir atsakomybę. Parduotuvės darbuotojui taip pat neįmanoma kiekvienos pakuotės vertinti pagal individualią jos istoriją: ar ji buvo laikyta tinkamai, ar nepažeista, ar nebuvo palikta šiltoje vietoje. Todėl aiškus ženklinimas yra reikalingas, tik namuose pirkėjas gali ir turėtų perskaityti jį iki galo, o ne matyti vien skaičių eilutę.

Prieš metant verta sustoti kelioms sekundėms

Su produktais, pažymėtais „geriausias iki“, naudinga įprasti atlikti paprastą patikrą. Pažiūrėkite, ar nepažeista pakuotė, ar nėra pelėsio, neįprastos spalvos, vabzdžių, drėgmės ar kitų aiškių gedimo ženklų. Jei vaizdas normalus, užuoskite, o tuomet, kai tai saugu ir produktas laikytas tinkamai, paragaukite mažą kiekį.

Su užrašu „tinka vartoti iki“ taisyklė kita: pasibaigus terminui geriau nerizikuoti, ypač jei produktas greitai gendantis. Taip pat atsargumas būtinas, jei neaišku, kaip maistas buvo laikytas, pakuotė išsipūtusi ar pažeista, o kvapas ar išvaizda kelia įtarimų. Šaldymas gali pristabdyti gedimą, bet jis nepanaikina jau įvykusių pokyčių.

Mažiau išmesti padeda ne herojiškas produktų gelbėjimas paskutinę minutę, o paprastesni įpročiai. Naujesnius pirkinius verta dėti už senesnių, likučius laikyti matomoje vietoje, o prieš einant į parduotuvę trumpai pažvelgti į lentynas. Kartais vakarienei pakanka ne naujo recepto iš telefono, o to sūrio, daržovių ir ryžių, kurie jau kelias dienas tyliai laukia savo eilės.

Galiojimo data neturi būti nei ignoruojama, nei laikoma bausme, kurią paskelbia pakuotės dangtelis. Ji yra informacija, o ne vienas universalus nuosprendis visam maistui. Išmesti tai, kas iš tiesų nesaugu, yra protinga – bet išmesti gerą maistą vien todėl, kad neperskaitėme dviejų žodžių prieš datą, jau nebėra atsargumas.