Šeštadienį Dituvos turguje nusipirkau „šviežių“ vyšnių: namuose pamačiau tai, nuo ko dingo visas noras jas valgyti

Šeštadienį važiavau į Dituvos turgų Dercekliuose kaip ir daugelis žmonių – tikėdamasi nusipirkti šviežių produktų savaitgaliui. Oras tą dieną tikrai nelepino: lijo, buvo drėgna, žmonės skubėjo tarp prekystalių, bet pats turgus vis tiek buvo gyvas. Kas pirko daržoves, kas gėles, kas mėsą, o aš sustojau prie uogų.

Akys užkliuvo už vyšnių. Jos atrodė gražios, tamsios, prinokusios, tokios, kokias vasarą norisi parsivežti namo ir padėti ant stalo. Dituvos turgus žinomas visoje Lietuvoje, todėl, tiesą sakant, net nepagalvojau, kad reikėtų labai įtariai žiūrėti į kiekvieną uogą. Kai perki turguje, vis tiek tikiesi, kad gauni šviežią, normalų produktą.

Nusipirkau vyšnių ir parsivežiau namo. Galvojau – nuplausiu, sudėsiu į dubenį, bus šeimai. Tačiau vos pradėjau jas plauti, visa nuotaika pasikeitė.

Iš išorės vyšnios atrodė gražios, bet viduje laukė visai kitas vaizdas

Iš pradžių nieko blogo nepastebėjau. Uogos atrodė kaip paprastos vyšnios – gal viena kita minkštesnė, bet nieko tokio, kas iš karto sukeltų įtarimą. Pradėjau jas plauti po vandeniu ir po kelių minučių pamačiau mažą judesį.

Iš vienos vyšnios pradėjo lįsti mažytė kirmėlė. Tada pastebėjau dar vieną. Pasižiūrėjau atidžiau – gyvių buvo ne vienoje uogoje. Atrodė, kad jie slėpėsi pačioje uogos viduje, kažkur prie kauliuko. Iš išorės uoga dar gali atrodyti graži, bet kai ją pradedi plauti arba perlauži, pamatai tai, ko visai nenori matyti maiste.

Bandžiau save raminti, kad gal čia tik kelios tokios pasitaikė. Vis dėlto patikrinus daugiau vyšnių vaizdas kartojosi. Vienoje kažkas judėjo, kitoje matėsi pažeidimai, trečioje kilo toks pats įtarimas. Po kelių minučių supratau, kad tokių uogų nei pati valgysiu, nei šeimai duosiu.

Viską teko išmesti.

Vyšnios su kirmėlėmisNuotrauka: Asociatyvi nuotr.

Pikta ne tik dėl pinigų – labiausiai nemalonu dėl paties principo

Žinoma, gaila ir sumokėtų pinigų. Bet šioje situacijoje labiausiai supykdė ne keli eurai. Labiausiai nemalonu dėl paties jausmo, kai žmogus važiuoja į turgų, perka produktą, pasitiki pardavėju, o namuose pamato tokį vaizdą.

Juk pirkėjas prie prekystalio negali kiekvienos vyšnios perlaužti ir tikrinti, kas yra viduje. Iš išorės jos gali atrodyti normaliai. Pardavėjas jas sudeda, žmogus sumoka pinigus, parsiveža namo, o tada paaiškėja, kad visas pirkinys tinkamas tik šiukšliadėžei.

Man kilo labai paprastas klausimas: kodėl tokios uogos apskritai patenka ant prekystalio? Aš suprantu, kad vyšnios yra sezoninis produktas, kad gamtoje visko pasitaiko, kad uogos nėra sterilios kaip fabrike supakuotas daiktas. Bet kai iš jų pradeda lįsti kirmėlės ir kiti gyviai, normalu klausti – ar tokia produkcija tikrai turėtų būti pardavinėjama kaip šviežia ir gera?

Kur žiūri tie, kurie turėtų tikrinti maistą turguose?

Po tokios patirties natūraliai kyla klausimas ir dėl kontrolės. Kur žiūri institucijos? Ar tokiose vietose realiai tikrinama, kokios kokybės uogos parduodamos? Ar viskas paliekama tik pirkėjo akiai ir pardavėjo sąžinei?

Dituvos turgus nėra mažas, niekam nežinomas turgelis. Tai vieta, į kurią žmonės važiuoja iš įvairių miestų ir rajonų. Būtent todėl norėtųsi, kad maisto kokybė čia būtų vertinama rimčiau. Žmonės perka uogas vaikams, šeimai, vyresniems artimiesiems. Tai nėra daiktas, kurį padėjai į lentyną ir pamiršai – tai maistas.

Nenoriu sakyti, kad visi pardavėjai blogi. Tikrai ne. Turguose yra daug sąžiningų žmonių, kurie dirba atsakingai ir parduoda gerą produkciją. Tačiau tokie atvejai verčia susimąstyti, ar pirkėjas nėra paliekamas vienas pats. Jei uogos gražiai atrodo tik iš viršaus, o viduje pilna nemalonių staigmenų, kažkur grandinėje vis tiek yra problema.

Po šios patirties uogas turguje tikrinsiu visai kitaip

Ši istorija man tapo nemalonia pamoka. Nuo šiol turguje į uogas žiūrėsiu daug atidžiau. Nepasitikėsiu vien gražia spalva, gražiai sukrauta dėžute ar pardavėjo žodžiais. Jei reikės, paprašysiu paragauti, apžiūrėsiu atidžiau, o gal net kelias uogas perlaušiu vietoje. Nes parsivežus namo jau būna per vėlu.

Manau, kad taip turėtų elgtis kiekvienas pirkėjas. Ypač perkant vyšnias, trešnes, slyvas ar kitas uogas ir vaisius, kuriuose problema gali slėptis viduje. Gražus paviršius dar nereiškia, kad viskas gerai.

Nenoriu nieko gąsdinti, bet noriu perspėti. Jei perkate uogas turguje, nežiūrėkite tik į tai, kaip jos atrodo iš viršaus. Atidžiau patikrinkite, paklauskite, iš kur jos, kada skintos, ar galima paragauti. Nes mano atveju „šviežios“ vyšnios baigėsi tuo, kad visas pirkinys iškeliavo į šiukšliadėžę.

Po tokio vaizdo noras dar kartą aklai pasitikėti dingo. Ir, manau, ne aš viena po tokios patirties pradėčiau klausti: ar tikrai turguje visada perkame tai, ką manome perkantys?