Tualetinis popierius gali tapti antru pasirinkimu: vonios kambariuose populiarėja vienas geras sprendimas

Tualetinis popierius daugeliui atrodo toks įprastas daiktas, kad apie jį net nesusimąstome. Jo yra namuose, darbovietėse, degalinėse, viešbučiuose, mokyklose ir beveik kiekviename viešajame tualete. Tačiau vis daugiau žmonių atranda, kad vien popierius nėra vienintelis ir nebūtinai patogiausias higienos būdas.

Pasaulyje pamažu populiarėja sprendimai, kurie po apsilankymo tualete naudoja vandenį: bidė, higieniniai dušeliai, bidė dangčiai ir vadinamieji japoniški išmanieji tualetai. Kai kuriose šalyse tai jau seniai kasdienybė, o Lietuvoje tokie sprendimai vis dar dažnai laikomi prabanga, keistenybe arba viešbučiuose matytu dalyku.

Tačiau situacija keičiasi. Naujuose butuose, renovuojamuose vonios kambariuose ir individualiuose namuose žmonės vis dažniau svarsto ne tik apie plyteles, dušo kabiną ar skalbimo mašiną, bet ir apie higieninį dušą prie unitazo. Priežastis paprasta: vanduo gali suteikti didesnį švaros jausmą, sumažinti popieriaus sunaudojimą ir kai kuriems žmonėms būti kur kas patogesnis kasdien.

Kodėl vien popieriaus ne visada pakanka

Tualetinis popierius nešvarumus pašalina mechaniškai. Jis nuvalo, bet neplauna. Būtent todėl daugelyje kultūrų po tualeto įprasta naudoti vandenį. Logika paprasta: jei ranka ar kita kūno vieta išsiteptų, dauguma žmonių jos vien sausu popieriumi nevalytų – plautų vandeniu.

Dėl šios priežasties vandens sistemos laikomos higieniškesniu sprendimu. Jos ne tik sumažina trynimą, bet ir gali būti švelnesnės jautriai odai. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi odos sudirgimų, hemorojaus problemų, po gimdymo ar po operacijų, kai šiurkštesnis valymas popieriumi gali kelti diskomfortą.

Žinoma, tai nereiškia, kad tualetinis popierius rytoj dings iš parduotuvių lentynų. Greičiau jis taps ne pagrindine, o papildoma priemone. Pavyzdžiui, žmogus nusiprausia vandeniu, o popierių naudoja tik nusausinimui. Kai kurie renkasi ir mažus asmeninius rankšluosčius, tačiau juos reikia skalbti higieniškai ir naudoti tik individualiai.

Bidė – senas sprendimas, kuris grįžta nauju pavidalu

Bidė daugeliui lietuvių vis dar asocijuojasi su didesniu vonios kambariu ir atskiru santechnikos įrenginiu šalia unitazo. Tokį variantą dažniau pamatysi viešbučiuose ar erdvesniuose namuose, bet mažuose daugiabučių vonios kambariuose jam paprasčiausiai trūksta vietos.

Šiuolaikiniai sprendimai šią problemą sprendžia kitaip. Dabar bidė gali būti ne atskiras įrenginys, o į unitazą integruota sistema arba specialus dangtis. Tokie dangčiai montuojami vietoje įprasto unitazo dangčio ir turi purkštuką, kuris po naudojimo nuprausia vandeniu.

Brangesni modeliai leidžia reguliuoti vandens temperatūrą, srovės stiprumą, purkštuko padėtį, turi šildomą sėdynę, šilto oro džiovinimą ir automatinį purkštukų apsiplovimą. Tokie sprendimai ypač paplitę Japonijoje, bet pamažu atrandami ir Europoje.

Lietuvoje didžiausias stabdis dažniausiai yra kaina ir elektros bei vandens pajungimas. Paprastas bidė dangtis gali būti prieinamesnis, bet išmanesni modeliai kainuoja daugiau ir reikalauja tvarkingo montavimo. Vis dėlto žmonės, kurie planuoja kapitalinį vonios kambario remontą, tokį sprendimą vis dažniau įtraukia iš anksto.

Higieninis dušas – realiausias pasirinkimas mažam vonios kambariui

Lietuvoje praktiškiausia alternatyva tualetiniam popieriui dažnai yra higieninis dušas. Tai nedidelis dušelis prie unitazo, prijungtas prie vandens sistemos. Jis užima labai mažai vietos, kainuoja pigiau nei bidė ir gali būti sumontuotas net mažame daugiabučio vonios kambaryje.

Būtent dėl to higieninis dušas tampa populiariausiu sprendimu tiems, kurie nori daugiau švaros, bet neturi vietos atskirai bidė. Jį patogu naudoti ne tik asmeninei higienai. Jis praverčia ir valant unitazą, pripildant kibirą, plaunant kraiko dėžę, vaikišką puoduką ar vonios grindis.

Tačiau čia labai svarbus kokybiškas montavimas. Higieninis dušas turi būti prijungtas saugiai, su tinkamais ventiliais ir apsauga nuo pratekėjimo. Blogai sumontuotas dušelis gali baigtis ne patogumu, o užlietu vonios kambariu. Todėl tokio darbo geriau nepalikti atsitiktinumui, ypač daugiabutyje, kur vandens avarija gali paliesti ir kaimynus.

Dar vienas praktinis dalykas – vandens temperatūra. Jei higieninis dušas prijungtas tik prie šalto vandens, žiemą jo naudojimas gali būti nemalonus. Patogesnis variantas – maišytuvas su šiltu vandeniu, bet tai jau priklauso nuo vonios kambario išplanavimo ir remonto galimybių.

Bidė tualete

Japoniški tualetai – patogumas, kuris atrodo kaip prabanga

Išmanieji tualetai Japonijoje jau seniai nėra keistenybė. Jie gali automatiškai nuprausti vandeniu, reguliuoti srovę, pašildyti sėdynę, džiovinti šiltu oru, pašalinti kvapus ir po naudojimo išvalyti purkštukus. Kai kurie modeliai turi net judesio jutiklius ar naktinį apšvietimą.

Tokios sistemos beveik visiškai sumažina poreikį naudoti didelius tualetinio popieriaus kiekius. Žmogus gauna vandens prausimą ir džiovinimą viename įrenginyje. Tai labai patogu vyresnio amžiaus žmonėms, judėjimo sunkumų turintiems asmenims ar tiems, kurie tiesiog nori aukštesnio komforto.

Vis dėlto Lietuvoje toks sprendimas kol kas nėra masinis. Pagrindinės priežastys – kaina, montavimo reikalavimai, elektros lizdo poreikis prie unitazo ir įprotis. Daugelyje senesnių butų vonios kambariai nebuvo projektuoti tokiems įrenginiams, todėl norint įsirengti išmanųjį tualetą kartais reikia rimtesnio remonto.

Bet naujos statybos būstuose ar individualiuose namuose tai jau nebėra fantastika. Žmonės, investuojantys į patogesnį vonios kambarį, vis dažniau domisi ne tik gražiu dizainu, bet ir funkcijomis, kurios realiai keičia kasdienį naudojimą.

Ekologija: mažiau popieriaus, bet daugiau sąmoningo pasirinkimo

Vienas dažniausių argumentų prieš tualetinį popierių – jo gamyba. Popieriui reikia medienos, vandens, elektros, transportavimo ir pakuočių. Kuo daugiau žmonių naudoja popierių, tuo didesni gamybos ir atliekų mastai.

Vandens sistemos gali sumažinti tualetinio popieriaus sunaudojimą, ypač jei popierius naudojamas tik nusausinimui. Tačiau nereikėtų apsimesti, kad kiekvienas modernus sprendimas automatiškai yra visiškai „žalias“. Išmanieji tualetai naudoja elektrą, jų gamybai reikia elektronikos, plastiko ir kitų medžiagų. Higieninis dušas naudoja vandenį.

Todėl svarbiausia yra ne reklaminis pažadas, o realus naudojimas. Jei žmogus dėl vandens sistemos sunaudoja kelis kartus mažiau popieriaus, įrenginį naudoja ilgai ir neperka perteklinių vienkartinių priemonių, poveikis gali būti teigiamas. Bet jei brangus prietaisas įsigyjamas tik kaip madingas žaislas ir greitai keičiamas nauju, ekologinė nauda tampa mažiau aiški.

Ar verta pereiti prie vandens sistemos šiandien?

Jeigu vonios kambarys mažas ir remontas artimiausiu metu neplanuojamas, realiausias pirmas žingsnis yra higieninis dušas. Jis pigesnis, paprastesnis ir praktiškesnis už atskirą bidė. Jei remontas tik planuojamas, verta iš anksto numatyti vandens pajungimą prie unitazo ir galbūt elektros lizdą, jei ateityje norėtumėte bidė dangčio ar išmaniojo tualeto.

Jeigu namuose yra vyresnių žmonių, mažų vaikų, odos jautrumo problemų ar tiesiog norisi daugiau komforto, vandens sistema gali būti labai naudinga. Ji leidžia jaustis švariau ir sumažina priklausomybę nuo popieriaus. Ypač tai pasijunta tada, kai tualetinio popieriaus kainos kyla arba namuose jo sunaudojama labai daug.

Tačiau nereikia galvoti, kad tualetinis popierius išnyks per vieną naktį. Greičiausiai artimiausiais metais daugelyje namų bus mišrus variantas: vanduo pagrindinei higienai ir mažesnis popieriaus kiekis nusausinimui. Tai natūralus perėjimas, o ne staigi revoliucija.

Tualetinis popierius dar ilgai liks parduotuvių lentynose, bet jo vaidmuo gali keistis. Kaip kadaise indaplovė ne iš karto pakeitė plovimą rankomis, taip ir bidė, higieniniai dušeliai bei išmanieji tualetai pamažu tampa ne keistenybe, o normaliu vonios kambario pasirinkimu.

Galbūt po keliolikos metų klausimas bus ne „kam tau bidė?“, o „kodėl vonios kambaryje nėra jokio vandens higienos sprendimo?“