Daugelis nežino, kam iš tikrųjų skirta bidė: viešbučiuose žmonės daro vieną juokingą klaidą

Vonios kambaryje pamatai mažą „kriauklę“ šalia klozeto ir sekundei sustingi. Lyg ir aišku, kad daiktas ne šiaip sau pastatytas, bet ką su juo daryti – ne visi žino. Vieni pagalvoja, kad čia kojoms nusiplauti, kiti naudoja kaip papildomą praustuvę, treti tiesiog apsimeta, kad viskas aišku, nors mintyse sukasi vienas klausimas: „O kaip tuo naudotis?“

Bidė Lietuvoje dar nėra toks įprastas dalykas kaip kai kuriose Pietų Europos šalyse. Todėl visai normalu, kad žmogus, pirmą kartą ją pamatęs viešbutyje, svečiuose ar naujame bute, pasimeta. Apie tai kažkaip nepatogu klausti, nes atrodo, kad „visi turėtų žinoti“. Bet iš tikrųjų nežino daugelis.

O bidė paskirtis labai paprasta – ji skirta intymiai higienai po tualeto. Ne rankoms, ne dantims, ne veidui, ne skalbiniams pamirkyti. Tai papildoma higienos priemonė, kuri gali būti patogesnė ir švelnesnė nei vien tualetinis popierius.

Bidė nepakeičia tualeto, bet labai palengvina higieną

Pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką: bidė nėra klozetas. Ja nesinaudojama kaip tualetu. Ji dažniausiai įrengiama šalia klozeto tam, kad po apsilankymo tualete žmogus galėtų nusiprausti vandeniu. Kai kur tai yra atskiras keraminis įrenginys, panašus į mažą praustuvę. Kitur – specialus dušelis prie klozeto arba išmanus klozeto dangtis su vandens srove.

Ir čia nėra jokios gėdos. Vanduo tiesiog geriau nuplauna, ypač kai žmogui svarbus švaros jausmas, kai oda jautri, kai vargina sudirgimas, po gimdymo, nėštumo metu, vyresniame amžiuje ar po tam tikrų sveikatos problemų. Tualetinis popierius dažnai tik nuvalo paviršių, o kartais dar ir dirgina odą. Vanduo šiuo atveju yra švelnesnis.

Kai kurie žmonės bidė naudoja kartu su nedideliu kiekiu švelnaus prausiklio, bet kasdienai dažnai užtenka ir paprasto vandens. Svarbiausia – neperlenkti su agresyviais muilais, kvapikliais ar stipriais prausikliais, nes jautrios vietos tokių eksperimentų nemėgsta.

Kaip ja naudotis, kad nebūtų nejauku

Jeigu bidė yra atskira, dažniausiai po tualeto žmogus persėda ant jos. Kaip tiksliai atsisėsti – veidu į maišytuvą ar nugara į jį – priklauso nuo pačios bidė formos ir nuo to, kaip patogiau. Nėra vienos „vienintelės teisingos“ pozos, dėl kurios reikėtų jaustis kvailai. Svarbiausia patogiai pasiekti vandens srovę ir nenusiplikyti.

Prieš naudojant visada verta pirmiausia ranka patikrinti vandens temperatūrą ir srovės stiprumą. Čia labai paprasta, bet svarbi taisyklė. Niekas nenori staiga gauti per karšto ar per stipraus vandens ten, kur mažiausiai norisi netikėtumų.

Po apsiplovimo reikėtų nusausinti odą. Tam galima naudoti tualetinį popierių, atskirą mažą rankšluostį, jei tai jūsų namai, arba vienkartinę servetėlę. Viešbutyje geriau nesugalvoti naudoti bet kokio kabančio rankšluosčio, jei neaišku, kam jis skirtas.

Jeigu vietoje atskiros bidė yra higieninis dušelis prie klozeto, viskas dar paprasčiau. Sėdite ant klozeto, atsargiai paleidžiate vandenį, nusiprausiate ir nusausinate. Tik svarbu nelaikyti dušelio taip, kad vanduo ištrykštų per visą vonios kambarį. Pirmi kartai gali būti kiek komiški, bet prie to greitai priprantama.

Kaip naudoti bidė?

Kodėl žmonės dažnai ją naudoja ne pagal paskirtį

Dalis žmonių bidė painioja su maža kriaukle, nes ji iš tiesų panaši. Ypač jei žmogus niekada anksčiau jos nematė. Todėl viešbučiuose pasitaiko visko: kažkas plauna kojas, kažkas skalauja kojines, kažkas padeda kosmetiką, o kažkas tiesiog apeina ją ratu ir apsimeta, kad čia interjero detalė.

Kojas nusiplauti bidėje techniškai įmanoma, ir kai kas taip daro namuose, ypač jei bidė patogi ir švari. Bet pagrindinė jos paskirtis vis tiek yra intymi higiena. Todėl viešoje ar svečių erdvėje geriau nesielgti su ja kaip su universalia skalbykle ar kibiru.

Jeigu planuojate vonios remontą ir turite vietos, bidė arba bent higieninis dušelis gali būti labai praktiškas sprendimas. Ypač mažuose būstuose dažniau pasirenkamas dušelis prie klozeto, nes jis neužima papildomos vietos, bet suteikia beveik tą patį patogumą.

Kam bidė ypač praverčia

Bidė gali būti labai patogi ne tik dėl švaros jausmo. Ji ypač praverčia žmonėms, kuriems tualetinis popierius dirgina odą, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su judėjimo sunkumais, moterims nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, taip pat tiems, kurie tiesiog nori švelnesnės higienos.

Aišku, ji nėra būtina kiekvienuose namuose. Žmonės daugybę metų gyveno be jos ir gyvens toliau. Bet kartą pripratus prie bidė ar higieninio dušelio, daug kam grįžti prie vien tualetinio popieriaus atrodo nebe taip patogu.

Svarbiausia – suprasti, kad čia nėra nieko gėdingo ar keisto. Tai toks pat higienos daiktas kaip dušas, praustuvas ar dantų šepetėlis. Tiesiog apie bidė žmonės kalba tyliau, todėl ir atsiranda daug juokingų nesusipratimų.

Jeigu kada nors vonios kambaryje pamatysite tą mažą „kriauklę“ prie klozeto, jau žinosite: ji ten ne dėl grožio. Ir tikrai ne tam, kad žmogus spėliotų, ar čia plauti rankas, kojas, ar tiesiog mandagiai ignoruoti.