Lietuvoje daugeliui vis dar atrodo, kad tualetinis popierius yra vienintelis normalus ir įprastas pasirinkimas. Tačiau didelėje dalyje Europos jau seniai vis daugiau žmonių renkasi bidė arba bent jau bidė funkciją atliekančius sprendimus. Tai nėra nei prabanga, nei kaprizas, kaip kai kam vis dar gali pasirodyti. Daugeliui tai tiesiog patogesnis, švaresnis ir kasdienybėje malonesnis būdas pasirūpinti higiena. Ir nors Lietuvoje toks sprendimas dar nėra taip paplitęs, požiūris po truputį keičiasi, nes žmonės vis dažniau ieško ne tik įprastų, bet ir patogesnių variantų.
Kodėl vien tualetinio popieriaus daugeliui jau nebeužtenka
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad čia nėra apie ką daug kalbėti. Tualetinis popierius naudojamas dešimtmečius, visi prie jo pripratę, todėl poreikio kažką keisti lyg ir nėra. Tačiau vos tik žmogus pripranta prie vandens suteikiamo švaros jausmo, jis labai greitai supranta skirtumą. Būtent dėl to daugeliui bidė ar higieninis dušelis pradeda atrodyti ne kaip papildoma detalė, o kaip dalykas, kurio iš tiesų norėtųsi kasdien.
Pagrindinė priežastis labai paprasta — vanduo suteikia didesnį švaros ir gaivos pojūtį nei vien popierius. Tai ypač svarbu jautresnę odą turintiems žmonėms, vyresniems asmenims, po tam tikrų sveikatos procedūrų ar tiesiog tiems, kurie nori daugiau komforto kasdienybėje. Neatsitiktinai žmonės, kurie pirmą kartą su tuo susiduria kelionėse, viešbučiuose ar gyvenant svetur, vėliau gana dažnai sako tą patį: pripratus prie tokio patogumo, grįžti vien prie seno įpročio jau nebe taip norisi.
Kodėl daugelyje Europos šalių bidė jau seniai tapo įprastu dalyku
Europoje požiūris į vonios kambario higieną daugelyje vietų pasikeitė gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Kai kur bidė jau seniai laikoma visiškai normaliu įrenginiu, panašiai kaip kriauklė ar dušas. Tai susiję ne tik su tradicijomis, bet ir su pačiu požiūriu į patogumą namuose. Daug žmonių paprasčiausiai nenori apsiriboti tik tuo, kas „taip buvo visada“, jei yra patogesnis sprendimas.
Svarbu ir tai, kad šiandien bidė nebūtinai reiškia atskirą didelį keraminį įrenginį. Būtent šitas dalykas Lietuvoje dar dažnai suprantamas per siaurai. Daugelis įsivaizduoja, kad bidė yra tik papildomas „baldas“ dideliam vonios kambariui, bet realybėje viskas jau seniai pasikeitė. Dabar labai populiarūs kompaktiški sprendimai: higieniniai dušeliai šalia klozeto, bidė funkciją turintys dangčiai, net paprastesnės sistemos, kurios užima mažai vietos ir nereikalauja milžiniško remonto. Kitaip tariant, daugelyje Europos šalių žmonės priprato ne prie konkretaus daikto, o prie pačios idėjos, kad higiena gali būti tiesiog patogesnė.
Kodėl Lietuvoje apie tai vis dar galvojama kaip apie keistenybę
Lietuvoje pagrindinė priežastis labai aiški — įprotis. Jei namuose nuo vaikystės niekada nebuvo nei bidė, nei higieninio dušelio, žmogui tai atrodo ne savaime suprantama buities dalis, o kažkas papildomo ir nebūtino. Būtent todėl daugelis apie tokius sprendimus net nesusimąsto tol, kol jų nepamato kitur.
Prie to prisideda ir praktiniai dalykai. Dalis senesnių butų turi nedidelius vonios kambarius, todėl atskiras bidė įrengimas ilgą laiką tikrai atrodė sudėtingas. Dėl to susiformavo gana stiprus įspūdis, kad tai yra ne kiekvieniems namams tinkamas sprendimas. Tačiau šiandien tai jau nebe taip aktualu, nes yra daug mažų, paprastų ir lengviau pritaikomų variantų.
Dar viena priežastis — Lietuvoje vis dar gana retai apie tai kalbama paprastai ir be išankstinio nusistatymo. Dažnai bidė tema pateikiama arba kaip prabangos detalė, arba kaip kažkas pernelyg „svetimo“. O iš tikrųjų čia kalbama tik apie vieną labai žemišką dalyką — kasdienį patogumą ir švarą. Kai į tai pažiūrima be išankstinio nusistatymo, tampa aišku, kad tai nėra jokia keistenybė.
Kodėl šis sprendimas ilgainiui gali tapti įprastas ir Lietuvoje
Man labai panašu, kad Lietuvoje požiūris į tai po truputį keisis taip pat, kaip keitėsi požiūris į daugelį kitų buities dalykų. Iš pradžių žmonėms kažkas atrodo nereikalinga, o vėliau paaiškėja, kad tai tiesiog patogiau. Taip jau buvo su indaplovėmis, džiovyklėmis, robotais siurbliais ir kitais dalykais, kurie iš pradžių daug kam atrodė kaip nebūtina prabanga.
Su bidė ar panašiais sprendimais situacija labai panaši. Kuo daugiau žmonių juos išbando, tuo mažiau tai atrodo keista. Galų gale čia nekalbama apie jokį ištaigingą komfortą. Kalbama apie normalesnį, švaresnį ir malonesnį kasdienį įprotį. O kai žmonės pradeda labiau vertinti patogumą namuose, tokie sprendimai natūraliai tampa vis labiau pageidaujami.
Todėl sakyti, kad Europa visiškai atsisakė tualetinio popieriaus, būtų per stipru. Tačiau pasakyti, kad daug europiečių jau seniai atrado patogesnį papildymą už vien popierių, būtų labai tikslu. Lietuvoje mes apie tai dar kalbame mažiau, bet akivaizdu viena — tai jau seniai nebėra keistenybė. Tai tiesiog dar vienas patogesnis kasdienybės sprendimas, kurį vis daugiau žmonių pradeda vertinti rimtai.
