Kodėl variklis ima deginti tepalus: 5 dažniausios priežastys ir nuo ko pradėti patikrą

Ryte po automobiliu sausa, variklis dirba lyg ir įprastai, o vis dėlto, atidarius kapotą, tepalo matuoklis vėl rodo mažiau nei prieš kelias savaites. Vairuotojas dapila truputį tepalo, pažada sau „stebėti“, ir važiuoja toliau. Tačiau kai tas pats kartojasi po kiekvienos ilgesnės kelionės, nerimas jau visai pagrįstas.

Tepalo sąnaudos ne visada reiškia, kad varikliui liko nedaug gyventi. Kartais problemą galima pastebėti ir pradėti spręsti dar iki brangaus remonto. Svarbiausia – nesupainioti tikro tepalo deginimo su paprastu nuotėkiu ir nepradėti keisti dalių iš akies.

Dažnas vairuotojas pyksta ne vien dėl išlaidų tepalui. Labiausiai erzina nežinomybė: ar galima dar ramiai važinėti, ar kiekvienas papildytas litras tik atitolina didesnę bėdą? Atsakymą dažniausiai duoda ne viena detalė, o keli aiškūs požymiai, kuriuos verta patikrinti nuosekliai.

Pirmiausia reikia įsitikinti, kur tas tepalas dingsta

Posakis „variklis degina tepalą“ dažnai vartojamas vos pamačius krentantį lygį matuoklyje. Tačiau tepalas gali ir ištekėti: pro vožtuvų dangtelio tarpinę, alyvos filtro vietą, karterį, sandariklius ar kitus sujungimus. Ant senesnio automobilio variklio šiek tiek dulkių ir riebalų dar nereiškia katastrofos, bet švieži šlapi tepalo pėdsakai yra signalas, kurio ignoruoti nereikėtų.

Patikrą verta pradėti paprastai: automobilį statyti toje pačioje lygioje vietoje, tepalo lygį matuoti panašiomis sąlygomis ir užsirašyti ridą. Vienas atsitiktinis matavimas mažai ką pasako, o keli matavimai po skirtingų maršrutų jau leidžia pamatyti tendenciją. Jei po varikliu atsiranda dėmių, tepalo kvapas jaučiamas po kelionės arba matosi aprasoję variklio kraštai, pirmas įtarimas turėtų kristi būtent ant nuotėkio.

Čia svarbi ir dirbtuvių perspektyva. Meistrui daug lengviau rasti gedimą, kai vairuotojas gali pasakyti, kiek tepalo papildė ir per kokią ridą, o ne tik pasakyti „lyg greitai mažėja“. Kartais pakanka pašalinti nesudėtingą pratekėjimą, ir baimė dėl variklio kapitalinio remonto išnyksta.

Mėlynas dūmas dažnai veda prie cilindrų ir stūmoklių žiedų

Jeigu tepalo išorėje nesimato, jis gali patekti į degimo kamerą ir būti sudegintas kartu su kuru. Viena dažniausių to priežasčių – susidėvėję arba užsikimšę stūmoklių žiedai. Jie turi padėti atskirti degimo kamerą nuo tepalo, esančio ant cilindro sienelių, tačiau laikui bėgant nebe taip gerai atlieka savo darbą.

Tuomet iš išmetimo gali pasirodyti melsvas ar pilkšvai melsvas dūmas, ypač stipriau paspaudus akceleratorių. Kartais automobilis gali prasčiau traukti, o žvakės ar išmetimo sistemos dalys ilgainiui pasidengia degimo likučiais. Vis dėlto vien dūmo spalvos diagnozei nepakanka: panašiai gali pasireikšti ir kitos bėdos, todėl sprendimą turėtų patvirtinti patikra servise.

Ši problema dažniau gąsdina senesnių automobilių savininkus, bet ji nėra vien amžiaus klausimas. Trumpi maršrutai, ilgas važiavimas neįšilusiu varikliu, per reti alyvos keitimai ar nuolatinis didelis apkrovimas gali prisidėti prie nepalankių sąlygų variklio viduje. Šeimai, kuri automobiliu daugiausia veža vaikus kelis kilometrus iki darželio ar parduotuvės, toks naudojimas gali būti visai kitoks nei žmogui, kasdien įveikiančiam ilgą užmiesčio kelią.

Kodėl variklis ima deginti tepalus: 5 dažniausios priežastys ir nuo ko pradėti patikrąNuotrauka: Pexels / Gustavo Fring

Vožtuvų sandarikliai ir turbina gali slėpti problemą ilgiau

Antroji dažna vidinė priežastis – sukietėję ar susidėvėję vožtuvų kotelių sandarikliai. Per juos tepalas gali patekti ten, kur jam būti nereikia, o dūmas kartais labiau pasimato po ilgesnio stovėjimo, užvedus variklį arba vėl spustelėjus akceleratorių po riedėjimo varikliu. Vairuotojui tai gali atrodyti kaip nereguliarus, todėl ne toks pavojingas reiškinys, bet tepalo lygis ir tokiu atveju gali mažėti nuolat.

Turbokompresoriumi aprūpintuose automobiliuose būtina įvertinti ir turbiną bei su ja susijusius oro įsiurbimo kanalus. Turbina dirba sudėtingomis sąlygomis, o jos gedimas ar tepalo pratekėjimas gali leisti alyvai patekti į įsiurbimo ar išmetimo pusę. Tai nėra gedimas, kurį verta bandyti nustatyti vien iš forumų nuotraukų ar pažįstamo spėjimo.

Žmogui, kuris automobilį naudoja darbui ir negali jo ilgam palikti servise, natūraliai norisi tik dapilti tepalo ir važiuoti. Tačiau su turbina susijusių požymių ignoravimas gali kainuoti daugiau nei ankstyva apžiūra. Kita vertus, ir servisas neturėtų skubėti siūlyti brangiausio varianto, kol nepatikrinti paprastesni paaiškinimai: nuotėkiai, ventiliacija, įsiurbimo sistema ir realios sąnaudos.

Kartais kaltas ne variklio „amžius“, o ventiliacija ir netinkama alyva

Penkta dažna priežastis – sutrikusi karterio ventiliacijos sistema. Paprastai tariant, variklio viduje susidarančios dujos turi būti tinkamai nukreipiamos, o kai ventiliacija neveikia taip, kaip turėtų, gali didėti slėgis ir alyva gali būti įtraukiama į įsiurbimą. Iš šalies tai kartais atrodo kaip rimtas mechaninis nusidėvėjimas, nors pradėti reikia nuo gerokai paprastesnės sistemos patikros.

Prie tepalo sąnaudų gali prisidėti ir netinkamai parinkta alyva, jos klampa ar pernelyg ilgi keitimo intervalai. Tai nereiškia, kad tirštesnis tepalas automatiškai išspręs bet kokią bėdą. Savavališkai keičiant alyvos rūšį galima tik užmaskuoti požymį, o ne suprasti jo priežastį, todėl saugiausia remtis automobilio gamintojo reikalavimais ir patikimo meistro rekomendacija.

Vairuotojas gali padaryti kelis naudingus dalykus dar prieš vizitą į servisą: reguliariai tikrinti lygį, neforsuoti variklio, kai alyvos mažai, ir neuždelsti, jei ima rastis dūmas, kvapas ar įspėjamosios lemputės. Tepalo taip pat nereikia pilti „su atsarga“ virš maksimalios žymos – per didelis kiekis varikliui nėra saugesnis. Aiškiai surinkta informacija apie sąnaudas, maršrutus ir pastebėtus simptomus leis išvengti spėlionių.

Mažėjantis tepalo lygis nėra smulkmena, kurią verta pamiršti iki kito techninės apžiūros termino. Kartais jis reiškia tik sutvarkomą sandarumą ar ventiliacijos mazgą, o kartais – pirmą rimtesnio dėvėjimosi ženklą. Skirtumą lemia ne panika ir ne atsitiktinai pakeistos detalės, bet paprastas įprotis pastebėti problemą tada, kai ji dar neprivertė automobilio sustoti pakelėje.