Kodėl vieni žmonės knarkia kasnakt, o kiti miega tyliai: priežastys, kurios dažnai nustebina

Ilgai buvo įprasta į knarkimą numoti ranka: vienas žmogus užmiega per minutę, kitas šalia visą naktį vartosi, stumdo pagalvę ar išeina miegoti į kitą kambarį. Ryte knarkęs dažnai nuoširdžiai nustemba – juk jis pats nieko negirdėjo. Tačiau tai, kas vieniems atrodo tik garsus ir erzinantis miego palydovas, kitiems tampa nuolatiniu šeimos nuovargio šaltiniu.

Ne visi knarkia dėl tų pačių priežasčių, ir ne kiekvienas garsus miegas reiškia tą patį. Perskaičius tampa aiškiau, kodėl vienas žmogus knarkia beveik kiekvieną naktį, o kitas gali miegoti tame pačiame kambaryje visiškai tyliai – kartais skirtumą lemia ne vien amžius ar kūno sudėjimas.

Dažniausiai problema prasideda ne nuo paties garso, o nuo oro kelio. Miegant atsipalaiduoja burnos, gerklės ir liežuvio audiniai, o orui tenka prasibrauti pro siauresnę vietą. Tuomet audiniai ima vibruoti, ir atsiranda tas pažįstamas garsas, kurį ypač sunku ignoruoti trečią nakties.

Vienam užtenka atsigulti ant nugaros, kitam – ir to nereikia

Labai dažna scena: vakaro pradžioje žmogus miega ramiai, tačiau naktį apsiverčia ant nugaros ir kambaryje pasigirsta knarkimas. Gulint tokia poza liežuvis ir minkštieji gerklės audiniai lengviau pasislenka atgal, todėl oro takas susiaurėja. Dėl to kai kurie žmonės knarkia tik tam tikra poza, o ant šono miega kur kas tyliau.

Kitiems padėties pakeitimas beveik nieko neišsprendžia. Jų kvėpavimo takai gali būti siauresni dėl individualios nosies, žandikaulio, gomurio ar gerklės sandaros. Tai nereiškia, kad žmogus kažką daro neteisingai – dalis skirtumų tiesiog yra anatominiai, todėl du vienodo amžiaus ir panašaus gyvenimo būdo žmonės naktimis gali skambėti visiškai skirtingai.

Knarkimą taip pat sustiprina užgulta nosis. Sloga, alergija, sausas patalpų oras ar nosies gleivinės sudirginimas priverčia kvėpuoti per burną, o tuomet gerklės audiniai vibruoja dar lengviau. Todėl žmogus, kuris paprastai miega tyliai, per peršalimą gali pradėti knarkti taip, kad išsigąsta net jo partneris.

Mažų vaikų tėvai šią situaciją dažnai supranta ypač greitai: kai namuose kelios blogai išmiegotos naktys iš eilės, svarbu ne vien tai, kas garsiai kvėpuoja, bet ir kas ryte turės keltis į darbą, vežti vaikus ar išlaikyti kantrybę. Knarkimas paliečia ne tik miegantį žmogų. Jis tyliai persikelia į visos šeimos dienotvarkę.

Vakaro įpročiai kartais nulemia daugiau, nei atrodo

Žmogus gali ilgai teigti, kad jis „visada knarkė“, nors garsiausios naktys dažnai turi gana aiškų foną. Alkoholis vakare dar labiau atpalaiduoja gerklės raumenis, todėl oro keliui lieka mažiau vietos. Tas pats gali nutikti po labai sunkaus, neišmiegoto laikotarpio, kai organizmas miegodamas atsipalaiduoja giliau nei įprastai.

Kūno svoris irgi gali turėti reikšmės, nes papildomi audiniai kaklo srityje kai kuriems žmonėms labiau spaudžia kvėpavimo takus. Tačiau būtų klaida manyti, kad knarkia tik stambesni ar vyresni žmonės. Knarkti gali ir lieknas, fiziškai aktyvus žmogus, ypač jei jis turi nosies kvėpavimo problemų, rūko, vartoja raminamuosius vaistus ar tiesiog dažniau miega ant nugaros.

Rūkymas gali dirginti ir tinti kvėpavimo takų gleivinę, todėl naktį orui vėl lieka mažiau erdvės. O sausame, perkaitintame miegamajame nosis ir gerklė neretai sudirginamos dar labiau. Kartais šeima ieško stebuklingos pagalvės, nors pirmas paprastas žingsnis būtų pažiūrėti, ar kambaryje nėra tvanku, ar žmogus nėra pervargęs ir ar vakaras nesibaigė keliais gėrimais.

Senjorams garsesnis miegas gali dažnėti, nes su amžiumi audiniai praranda dalį stangrumo. Vis dėlto amžiaus nereikėtų laikyti patogiu paaiškinimu viskam. Jei knarkimas atsirado staiga, smarkiai pasikeitė arba kartu atsirado ryškus mieguistumas dieną, vien frazės „čia nuo metų“ gali nepakakti.

Kodėl vieni žmonės knarkia kasnakt, o kiti miega tyliai: priežastys, kurios dažnai nustebinaNuotrauka: Pexels / Kampus Production

Kada tai jau ne vien žmogaus, miegančio šalia, problema

Didžiausias konfliktas namuose dažnai kyla ne dėl paties knarkimo, o dėl nesusikalbėjimo. Knarkiantis žmogus jaučiasi kaltinamas dėl to, ko nekontroliuoja, o šalia miegantis žmogus jaučiasi paliktas be poilsio. Po kelių tokių naktų net menkas garsas gali kelti susierzinimą, nes abu ateina į vakarą jau pavargę.

Vis dėlto yra požymių, kurių nereikėtų nurašyti vien nepatogiam garsui. Nerimą kelti gali kvėpavimo pauzės miegant, springčiojimas ar gaudymas oro, labai neramus miegas, rytiniai galvos skausmai, nuolatinis mieguistumas dieną. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju, nes kartais knarkimas susijęs su miego kvėpavimo sutrikimais, kuriuos svarbu įvertinti.

Ypač keblu dirbantiems pamainomis, vairuojantiems ar žmonėms, kurių darbe reikia nuolatinio budrumo. Kai naktinis poilsis prastas, žmogus gali manyti, kad tiesiog per daug dirba ar prastai toleruoja stresą. Tačiau nuovargis, kurio nepavyksta atsikratyti net ilgiau pamiegojus, nusipelno rimtesnio dėmesio.

Čia svarbi ir kita pusė: partneris neturėtų bandyti diagnozuoti ar gėdinti, o knarkiantis žmogus neturėtų atmesti visko vien todėl, kad pats garso negirdi. Paprastas pokalbis apie tai, kas vyksta naktį, kartais tampa pirmu žingsniu į normalesnį abiejų miegą.

Ne kiekvienam reikia to paties sprendimo

Jei knarkimas pasitaiko retai, pirmiausia galima pasižiūrėti į paprastus dalykus: miego pozą, nosies užgulimą, vakaro įpročius ir miegamojo orą. Daliai žmonių padeda įprotis užmigti ant šono, reguliarus miego ritmas, mažiau alkoholio vakare ar geresnis nosies priežiūros sprendimas, kai ją vargina alergija ar sloga. Svarbu neskubėti tikėti, kad vienas pirkinys išspręs tai, kam priežasčių gali būti kelios.

Partneriui dažnai norisi greito palengvėjimo, todėl poros kartais laikinai renkasi atskirą kambarį ar ausų kamštukus. Tai nėra santykių pralaimėjimas, jei abiem reikia išsimiegoti prieš svarbią darbo dieną. Tačiau jei toks sprendimas tampa nuolatine rutina, verta grįžti prie klausimo, kas iš tiesų sukelia garsų miegą.

Verslui ir paslaugų teikėjams lengva parduoti pažadą apie tylą per vieną naktį, nes pavargęs žmogus nori bet ko, kas veiktų. Tačiau atsakingesnis kelias prasideda nuo priežasties, ne nuo stebuklingo daikto. Vienam svarbiausia bus atlaisvinti nosies kvėpavimą, kitam – pakeisti įpročius, trečiam – kreiptis profesionalaus įvertinimo.

Knarkimas nėra charakterio bruožas ir tikrai ne priežastis juoktis iš žmogaus, kuris ryte ir taip jaučiasi neišsimiegojęs. Kartais tai tik laikinas peršalimo palydovas, kartais – ženklas, kad kūnas naktį nepailsi taip, kaip turėtų. Tikras sprendimas prasideda tada, kai namuose nebesiginčijama, kas kaltas dėl bemiegės nakties, o bandoma suprasti, kodėl oras miegant nebeteka taip laisvai, kaip turėtų.