Vienas kilometras į dangų: Saudo Arabijoje kylantis bokštas netrukus pakeis pasaulio rekordų lentelę

Džidos panorama keičiasi tiesiog akyse. Saudo Arabijos uostamiestyje statomas JEC bokštas, dar vadinamas Džidos bokštu, jau pasiekė maždaug 430 metrų aukštį ir iškilo iki 107 aukštų. Tačiau tai dar nėra nė pusė visos projekto ambicijos – baigtas pastatas turėtų siekti apie vieną kilometrą ir tapti pirmuoju tokio aukščio dangoraižiu pasaulyje.

Jeigu planai bus įgyvendinti, Džidos bokštas gerokai pranoks dabartinį rekordininką – Dubajuje stovintį „Burj Khalifa“. Šio aukštis siekia 828 metrus, todėl Saudo Arabijoje kylantis statinys pasaulio rekordą pagerintų daugiau nei 170 metrų. Tai būtų ne tik dar vienas aukštas pastatas, bet ir visiškai nauja riba architektūroje: iki šiol nė vienas žmogaus pastatytas dangoraižis nėra pasiekęs vieno kilometro aukščio.

Konstrukcija, kurios didžioji dalis slepiasi po žeme

Kylant į tokį aukštį neužtenka tiesiog pridėti daugiau aukštų. Pastatas turi atlaikyti milžiniškas vėjo apkrovas, temperatūrų svyravimus ir natūralų konstrukcijos judėjimą. Kuo aukščiau kyla dangoraižis, tuo stipriau jį veikia vėjas, todėl net nedidelės projektavimo klaidos viršutinėje dalyje gali tapti rimta problema.

Dėl šios priežasties įspūdinga yra ne tik matoma bokšto dalis. Jo pamatų plokštė yra maždaug penkių metrų storio, o visą konstrukciją laiko 270 gręžtinių polių. Kiekvieno jų skersmuo siekia apie 1,8 metro, o giliausi poliai į žemę įleisti net iki 105 metrų. Tokia požeminė atrama būtina tam, kad milžiniškas pastato svoris būtų paskirstytas ir bokštas išliktų stabilus.

Bendras numatomas Džidos bokšto naudingasis plotas sieks apie 530 tūkst. kvadratinių metrų. Pastato viduje žmones gabens dviaukščiai liftai, kurių greitis turėtų viršyti dešimt metrų per sekundę. Liftų sistema tokiame dangoraižyje yra vienas sudėtingiausių projekto elementų, nes keleivius reikės greitai ir saugiai paskirstyti tarp daugiau nei pusantro šimto aukštų.

Miestas viename bokšte: nuo biurų iki prabangaus viešbučio

Pagal dabartinius planus JEC bokštas turės mažiausiai 157 aukštus. Apatinėje jo dalyje numatytos biurų erdvės, aukščiau turėtų įsikurti maždaug 200 kambarių prabangus viešbutis, aptarnaujami apartamentai ir gyvenamosios patalpos. Bokšte taip pat planuojamos apžvalgos erdvės bei sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Vienu ryškiausių statinio akcentų turėtų tapti aukščiausia pasaulyje apžvalgos aikštelė. Iš tokio aukščio atsivertų ne tik Džidos miesto, bet ir Raudonosios jūros pakrantės vaizdai. Vis dėlto tokiai erdvei keliami gerokai griežtesni saugumo ir konstrukcinio stabilumo reikalavimai nei įprastam dangoraižio aukštui.

Bokšto formą sukūrė JAV architektūros bendrovė „Adrian Smith + Gordon Gill“. Smailėjantis, aerodinaminis pastato siluetas pasirinktas ne vien dėl išvaizdos. Tokia forma padeda sumažinti vėjo poveikį ir neleidžia vienodoms oro srovėms stipriai siūbuoti konstrukcijos. Energiją taupantis fasadas taip pat turėtų padėti valdyti didžiulį karštį, kuris Saudo Arabijoje ypač svarbus projektuojant pastatus su šimtais tūkstančių kvadratinių metrų vidaus erdvės.

Po ilgos pauzės rekordą tikimasi pasiekti 2028 metais

Džidos bokšto istorija nebuvo sklandi. Projektas pradėtas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau 2018 metais statybos sustojo dėl ekonominių ir politinių problemų. Vėliau darbus apsunkino COVID-19 pandemija, todėl ilgą laiką kilo abejonių, ar ambicingas statinys apskritai bus užbaigtas.

Dabar statybos vėl juda į priekį, o pasiekta 107 aukštų riba rodo, kad bokštas jau gerokai peržengė simbolinę 100 aukštų žymą. Pagal dabartinį grafiką statybas planuojama užbaigti 2028 metais, tačiau tokio masto projektų terminai gali keistis. Kiekvienas naujas aukštas reikalauja vis sudėtingesnių inžinerinių sprendimų, nes didėjant aukščiui keičiasi vėjo apkrovos, pastato judėjimas ir darbų sąlygos.

Džidos bokštas kuriamas ne vien kaip pasaulio rekordas. Jis turėtų tapti Saudo Arabijos ekonominių ambicijų, modernėjančių miestų ir siekio pritraukti tarptautinį dėmesį simboliu. Jeigu statybos bus užbaigtos pagal planą, 2028 metais žmonija gali pirmą kartą turėti pastatą, kurio aukštis bus matuojamas nebe šimtais metrų, o visu kilometru.