JAV strateginės naftos atsargos – žemiausios nuo 1983-iųjų: kokių pasekmių gali sulaukti pasaulis?

Jungtinių Valstijų strateginės naftos atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio per daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai dar nereiškia, kad pasauliui gresia naftos stygius, tačiau JAV lieka vis mažiau galimybių sušvelninti naujus tiekimo sutrikimus ir staigius kainų šuolius.

JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, liepos 31 dieną pasibaigusią savaitę Strateginiame naftos rezerve buvo likę apie 304,8 mln. barelių žaliavos. Per savaitę atsargos sumažėjo 2,8 mln., o per metus – daugiau kaip 98 mln. barelių.

Tai mažiausias JAV strateginio rezervo lygis nuo 1983 metų.

Kodėl atsargos taip sparčiai mažėja?

Pagrindinė priežastis – pasaulinę naftos rinką sukrėtę tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose ir laivybos apribojimai Hormūzo sąsiauryje.

Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių energetikos transporto kelių pasaulyje. Iki konflikto juo kasdien būdavo gabenama apie 20 mln. barelių naftos ir jos produktų – maždaug ketvirtadalis visos jūra transportuojamos pasaulio naftos.

Siekdamos stabilizuoti rinką, Tarptautinės energetikos agentūros narės nutarė į ją išleisti 400 mln. barelių avarinių atsargų. JAV dalis sudaro 172 mln. barelių, kuriuos planuota pateikti rinkai maždaug per 120 dienų, skelbia JAV Energetikos departamentas.

Strateginės atsargos buvo naudojamos tam, kad naftos perdirbimo įmonės nepritrūktų žaliavos, o degalų kainų augimas būtų bent iš dalies pristabdytas.

Ar JAV gali pritrūkti naftos?

Dabartinė padėtis nereiškia, kad JAV netrukus liks be naftos. Šalis tebėra viena didžiausių jos gamintojų pasaulyje, be to, turi daugiau kaip 400 mln. barelių komercinių žalios naftos atsargų.

Tačiau strateginis rezervas skirtas ne kasdieniam vartojimui, o ekstremalioms situacijoms – karams, stichinėms nelaimėms ir dideliems tiekimo sutrikimams.

Kuo mažiau naftos jame lieka, tuo silpnesnė tampa apsauga nuo kitos krizės. Jeigu tuo pat metu būtų pažeista svarbi energetikos infrastruktūra, sumažėtų gavyba arba sutriktų kitas transporto maršrutas, Vašingtonui būtų sudėtingiau greitai pateikti rinkai didelį papildomą kiekį žaliavos.

Pasauliui gresia didesni kainų svyravimai

Mažėjančios JAV atsargos pirmiausia yra signalas finansų ir žaliavų rinkoms. Prekybininkai vertina ne tik tai, kiek naftos išgaunama šiuo metu, bet ir kokias galimybes didžiosios valstybės turi reaguoti į naują krizę.

Silpnesnė strateginė „pagalvė“ gali sustiprinti kainų svyravimus. Net žinia apie naujas atakas, tanklaivių judėjimo ribojimą ar nesėkmingas derybas gali paskatinti staigesnį naftos brangimą.

Labiausiai pažeidžiamos būtų valstybės, kurios beveik visą naftą importuoja ir neturi didelių avarinių atsargų. Ypač didelę riziką patiria Azijos ekonomikos, priklausomos nuo Persijos įlankos tiekėjų.

Brangtų ne tik benzinas ir dyzelinas

Naftos kainų šuolis pirmiausia pasirodo degalinių švieslentėse, tačiau tuo poveikis nesibaigia. Brangesnis kuras didina krovinių gabenimo, žemės ūkio, statybų, aviacijos ir pramonės sąnaudas.

Vėliau šios išlaidos perkeliamos į prekių ir paslaugų kainas. Dėl to gali brangti maistas, siuntų pristatymas, lėktuvų bilietai ir įvairios kasdienės paslaugos.

Kartu didėja infliacijos rizika. Jeigu energijos kainos ilgą laiką išliktų aukštos, centriniams bankams galėtų būti sunkiau mažinti palūkanų normas. Tokiu atveju energetikos krizė stabdytų ne tik vartojimą, bet ir investicijas bei visos pasaulio ekonomikos augimą.

Padėtį lems Hormūzo sąsiauris

Svarbiausias veiksnys artimiausiais mėnesiais bus laivybos per Hormūzo sąsiaurį atkūrimas. Alternatyvūs vamzdynai gali pakeisti tik dalį įprastai šiuo maršrutu gabenamos naftos, todėl ilgalaikio sąsiaurio uždarymo poveikį kompensuoti būtų itin sunku.

Jeigu tanklaivių eismas normalizuosis, o Artimųjų Rytų gamintojai atkurs gavybą, naftos rinkos įtampa galėtų palaipsniui mažėti. Tačiau nauja konflikto eskalacija reikštų papildomą spaudimą kainoms ir dar spartesnį strateginių atsargų naudojimą.

Taigi svarbiausia naujiena yra ne vien tai, kad JAV rezervuaruose liko mažiau naftos. Kur kas reikšmingiau tai, kad pasaulio energetikos rinka praranda vieną svarbiausių priemonių, iki šiol padėjusių sušvelninti didelius tiekimo sukrėtimus.