Nafta krito žemiau 100 dolerių: vienas Trumpo sakinys rinkoms davė vilties, bet degalinėse stebuklo dar nelaukite

Naftos rinka trečiadienį sureagavo taip, kaip dažnai sureaguoja į menkiausią užuominą apie taiką Artimuosiuose Rytuose – kainos smuko. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinėse Tautose įvyko „labai geros“ JAV ir Irano atstovų derybos, „Brent“ rūšies nafta Azijos prekyboje krito iki 98,91 JAV dolerio už barelį, o amerikietiška WTI – iki 89,93 JAV dolerio. Tai svarbus psichologinis lygis, nes nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios nafta ne kartą buvo perkopusi 100 dolerių ribą.

Rinkoms užteko ne galutinio susitarimo, o vien ženklo, kad visiška aklavietė galbūt pradeda judėti. D. Trumpas sakė, kad susitikimas truko apie tris valandas, buvo produktyvus, o dar vienas pokalbis numatomas artimiausiu metu. Vis dėlto situacija išlieka labai trapi: Iranas tebekontroliuoja Hormuzo sąsiaurio blokadą, o JAV tęsia atsakomąją Irano uostų blokadą, todėl bet kokia diplomatinė pažanga čia iš karto virsta ne tik politine, bet ir finansų rinkų naujiena.

Kodėl nafta taip greitai sureagavo?

Naftos kaina kyla ne tik tada, kai fizinių barelių rinkoje realiai trūksta. Ji labai jautriai reaguoja ir į riziką. Jeigu investuotojai mato grėsmę, kad vienas svarbiausių pasaulio energetikos kelių – Hormuzo sąsiauris – gali likti uždarytas ar dar labiau sutrikdytas, į kainą iš karto įskaičiuojama baimė. Kai atsiranda bent menka viltis, kad derybos gali sumažinti įtampą, ta baimės priemoka pradeda trauktis.

Šįkart papildomą spaudimą kainoms žemyn sukėlė ir žinios iš Saudo Arabijos. Pranešama, kad Rijadas pradėjo atkurti naftos tiekimą svarbiu vamzdynu į Raudonąją jūrą, kuris leidžia dalį srautų nukreipti aplenkiant Hormuzo sąsiaurį. „Reuters“ duomenimis, šiuo maršrutu Saudo Arabija siekė perkelti apie 4 mln. barelių per dieną – maždaug 4 proc. pasaulinės pasiūlos.

Tačiau pigesnių degalų iškart tikėtis neverta

Nors naftos kainos kritimas skamba kaip gera žinia vairuotojams, degalinėse pokytis paprastai neatsiranda tą pačią dieną. Degalų kainą sudaro ne vien žaliavinė nafta: į ją įeina perdirbimas, logistika, mokesčiai, valiutų kursas, prekybininkų maržos ir ankstesnėmis kainomis įsigytų atsargų ciklas. Todėl pasaulinės naftos kainos kritimas dažniausiai pirmiausia matomas biržose, o tik vėliau – didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje.

Kitas svarbus dalykas – šiandieninis kritimas remiasi viltimi, o ne pasirašytu susitarimu. D. Trumpas Jungtinėse Tautose kalbėjo gana griežtai ir tuo pat metu užsiminė apie galimą diplomatinį kelią. Būtent toks dvigubas signalas rinkoms reiškia vieną dalyką: kainos gali kristi, jei derybos tęsis, bet jos taip pat greitai gali vėl šokti aukštyn, jei pokalbiai subyrės arba regione įvyks naujas smūgis.

Rinkos dabar laukia ne pažadų, o veiksmų

Analitikų vertinimu, pats JAV ir Irano susitikimo faktas svarbus todėl, kad naftos rinka bent trumpam pasitraukė nuo scenarijaus „tik eskalacija“ prie scenarijaus „galbūt prasideda tikras procesas“. Tačiau tai dar nėra lūžis. Kol Hormuzo sąsiauris nėra visiškai atvertas, o JAV ir Iranas nepasiekė konkrečių susitarimų, naftos kaina liks labai jautri kiekvienam pareiškimui, kiekvienai atakai ir kiekvienai žiniai apie tiekimo maršrutus.

Todėl trečiadienio kainų smukimas yra gera žinia, bet ne garantija. Ji parodo, kiek daug naftos kainoje šiuo metu sudaro ne vien faktinis trūkumas, o baimė. Kai baimė bent trumpam sumažėja, barelio kaina leidžiasi žemyn. Kai ji sugrįžta – degalų rinkos vėl pradeda nervingai skaičiuoti.

Kol kas vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: pasaulinėje rinkoje atsirado pirmas rimtesnis palengvėjimo signalas, tačiau iki aiškiai pigesnių degalų kasdienėse kolonėlėse dar gali būti ilgas kelias. Nafta jau sureagavo į viltį. Dabar reikės pažiūrėti, ar politika tą viltį pavers realiu susitarimu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!