Mažą vonios kambarį daugelis nudažo baltai ir nusivilia: 5 spalvos, kurios vizualiai atitolina sienas

Mažame vonios kambaryje dažnai pasirenkamas saugiausias derinys: baltos sienos, baltos plytelės, baltas glaistas ir tokios pat spalvos santechnika. Tačiau baigus remontą erdvė nebūtinai atrodo didesnė. Ryškiai apšviestas baltas kambarys gali priminti sterilią dėžutę, kurioje aiškiai matomas kiekvienas kampas ir kiekviena siena.

Erdvės pojūtį kuria ne vien spalvos šviesumas. Ne mažiau svarbūs jos tonas, paviršiaus blizgumas, apšvietimas ir kontrastai. Tinkamai parinkti kreidos, molio, prislopintos mėlynos, vintažinės rožinės ar šiltos pilkšvai smėlinės spalvos tonai mažą vonios kambarį gali paversti jaukesniu ir vizualiai vientisesniu.

Kodėl balta spalva ne visada padidina erdvę

Balta spalva gerai atspindi šviesą, todėl natūralu manyti, kad ji yra geriausias pasirinkimas ankštai patalpai. Vis dėlto mažame vonios kambaryje, ypač neturinčiame lango, šaltas apšvietimas gali išryškinti sienų ribas ir sukurti atšiaurų įspūdį.

Problema dar labiau pastebima, kai vienoje patalpoje derinami keli skirtingi baltos spalvos atspalviai. Santechnika gali būti šaltesnė, plytelės – gelsvesnės, o dažytos sienos – pilkšvos. Vietoj vientisos erdvės gaunama daugybė aiškiai atskirtų paviršių.

Mažame kambaryje dažnai geriau veikia ne pati šviesiausia, o sienų ribas sušvelninanti spalva. Jei sienos ir lubos nudažomos panašiu tonu, kampai tampa mažiau ryškūs, todėl žvilgsnis nebesustoja ties kiekviena patalpos riba.

Penki atspalviai, kuriais galima pakeisti baltą

Švelni kreidos spalva yra saugiausias pasirinkimas tiems, kurie nenori stipriai nutolti nuo balto interjero. Ji išlieka šviesi, tačiau neturi ligoninės baltumui būdingo šaltumo. Ypač gerai atrodo visiškai matinis arba švelniai šilkinis paviršius, kuris nesukuria aštrių šviesos atspindžių.

Kreidos atspalviai tinka prie baltos santechnikos, šviesaus medžio ir neutralių plytelių. Jei norisi įdomesnės sienų tekstūros, panašų įspūdį galima sukurti drėgmei atspariu mikrocementu ar dekoratyviniais dažais. Vis dėlto mažoje patalpoje tekstūra turėtų būti subtili, kad sienos neatrodytų margos.

Molio ir švelnios terakotos tonai vonios kambariui suteikia šilumos. Dieną jie gali atrodyti lengvesni ir turėti rausvą atspalvį, o vakare, įjungus šiltą apšvietimą, tampa sodresni. Toks pasirinkimas ypač tinka patalpai, kurioje balta santechnika atrodo pernelyg šalta.

Terakotos nereikėtų automatiškai įsivaizduoti kaip tamsios oranžinės spalvos. Mažai erdvei geriau rinktis prislopintą, molį ar rausvą smėlį primenantį atspalvį. Jis suteikia charakterio, tačiau neužgožia viso kambario.

Mineralinė pilkšvai mėlyna sukuria gylį ir ramesnį foną nei ryški žydra. Geriausiai veikia prislopinti mėlyni tonai su trupučiu pilkos ar žalios spalvos. Nudažius sienas ir lubas tuo pačiu atspalviu, sumažėja ryški riba tarp plokštumų, todėl kambarys gali atrodyti vientisesnis.

Vintažinė rožinė nėra saldi ar vaikiška. Tai prislopintas rausvas tonas su rusvu, smėlio ar pilku atspalviu. Jis sušvelnina tamsius kampus ir gražiai dera su balta keramika, tamsiu medžiu, bronzinėmis ar žalvario spalvos detalėmis.

Penktasis pasirinkimas – šilta pilkšvai smėlinė spalva, dažnai vadinama pilkos ir smėlio deriniu. Ji ypač naudinga, kai norisi neutralaus interjero, bet gryna pilka atrodo per šalta. Kadangi šis tonas artimas baltai santechnikai, praustuvas, vonia ir klozetas nebeatrodo kaip atskiri ryškūs blokai.

Spalvą būtina patikrinti vonios kambaryje

Parduotuvėje patikęs atspalvis namuose gali atrodyti visiškai kitaip. Spalvą keičia lempučių temperatūra, plytelių tonas, veidrodis ir net santechnikos baltumas. Todėl prieš dažant visas sienas verta išbandyti kelis pavyzdžius ir stebėti juos ryte bei vakare.

Drėgnai patalpai reikia rinktis tam skirtus dažus. Paprasti sienų dažai neišspręs drėgmės problemos, ypač jei vonios kambaryje prastai veikia ventiliacija. Vietose, kurias nuolat pasiekia vanduo, praktiškiau naudoti plyteles, mikrocementą ar kitą tiesioginiam sąlyčiui su vandeniu tinkamą dangą.

Mažam vonios kambariui nebūtina likti visiškai baltam. Kartais būtent šiltas ir prislopintas atspalvis padaro tai, ko nepavyksta pasiekti sterilia balta spalva – paslepia griežtas kambario ribas ir ankštą patalpą paverčia jaukia, vientisa erdve.