Erkinis encefalitas gali prasidėti lyg paprastas peršalimas: svarbiausi simptomai, kurių nevalia ignoruoti

Ryte atrodo, kad tiesiog „kažkas kimba“: maudžia kūną, spaudžia galvą, krenta jėgos, pakyla temperatūra. Po savaitgalio sode, išvykos į mišką ar darbo kieme tai lengva nurašyti peršalimui, nuovargiui ar įprastam virusui. Juolab kad erkės įkandimo daugelis nė nepastebi.

Būtent todėl erkinis encefalitas gali būti klastingas. Jo pradžia dažnai neturi nieko išskirtinio – žmogus jaučiasi taip, kaip jaustųsi susirgęs gripu ar kita virusine infekcija. Tačiau kai kuriems žmonėms po trumpo pagerėjimo liga gali grįžti jau visai kitu, daug rimtesniu pavidalu.

Panikuoti dėl kiekvienos temperatūros tikrai nereikia. Vis dėlto po buvimo gamtoje verta atidžiau įsiklausyti į savijautą, ypač jei negalavimai stiprėja, nepraeina ar prie jų prisideda nervų sistemos požymiai. Čia svarbiausia ne spėlioti, o laiku kreiptis pagalbos.

Pirma fazė dažnai atrodo kaip paprastas virusas

Erkinio encefalito pradžia gali priminti peršalimą ar gripą: pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą, raumenis ir sąnarius, apima neįprastas silpnumas. Kai kuriuos žmones pykina, dingsta apetitas, atrodo, kad norisi tik atsigulti ir išmiegoti visą dieną. Tokie simptomai savaime nepasako, kad žmogus užsikrėtė būtent erkiniu encefalitu, tačiau jų nereikėtų nuvertinti.

Didžiausia painiava kyla todėl, kad įkandimo vieta nebūtinai lieka matoma, o pati erkė gali būti įsisiurbusi trumpai ir nepastebėtai. Žmogus prisimena, kad rinko uogas, vedžiojo šunį aukštoje žolėje ar tvarkė sodybos pakraštį, bet su tuo nesusieja vėliau prasidėjusio karščiavimo. Kartais aiškios išvykos į mišką net nebūna – erkės tyko ir miesto parkuose, soduose, pievose.

Šioje vietoje svarbi ne viena atskira detalė, o visas vaizdas: buvimas vietose, kur gali būti erkių, staiga pablogėjusi savijauta ir simptomų eiga. Jei karščiuojama, stipriai skauda galvą ar silpnumas neleidžia gyventi įprasto ritmo, saugiausia susisiekti su gydytoju. Ypač tuomet, kai žmogus žino radęs įsisiurbusią erkę arba įtaria, kad galėjo jos nepastebėti.

Pagerėjimas ne visada reiškia, kad pavojus praėjo

Erkiniam encefalitui būdinga tai, kad daliai susirgusiųjų pirmieji simptomai gali nurimti. Kelias dienas žmogus pasijunta geriau, grįžta į darbą, planuoja savaitgalį, gal net pagalvoja, kad tai buvo paprastas peršalimas. Toks atokvėpis suprantamai nuramina, bet kai kuriais atvejais po jo prasideda antroji ligos fazė.

Tuomet virusas gali paveikti centrinę nervų sistemą, o savijauta pasikeičia ryškiai. Galvos skausmas tampa stiprus ir neįprastas, vėl kyla aukšta temperatūra, gali pykinti ar vemti. Žmogus neretai sako, kad tai jau „nebe tas pats negalavimas“ – skauda ne tik galvą, bet ir sunku pakelti šviesą, judinti kaklą, susikaupti.

Čia slypi priežastis, kodėl negalima ramiai laukti, jei po pagerėjimo karščiavimas ir galvos skausmas grįžta su didesne jėga. Nereikia bandyti tokios būklės „pernešti“ darbe ar slopinti vien vaistais nuo skausmo. Pakartotinis ryškus pablogėjimas po į gripą panašių simptomų yra aiški priežastis kreiptis medicininio įvertinimo.

Erkinis encefalitas gali prasidėti lyg paprastas peršalimas: svarbiausi simptomai, kurių nevalia ignoruotiNuotrauka: Unsplash / FilterGrade

Šie požymiai reikalauja skubios reakcijos

Ypač rimtai reikia vertinti stiprų galvos skausmą kartu su karščiavimu, sprando rigidiškumu ar skausmu bandant palenkti galvą. Nerimą kelia nuolatinis vėmimas, ryški šviesos baimė, neįprastas mieguistumas, sumišimas ar sąmonės sutrikimas. Tai nėra simptomai, kuriuos reikėtų stebėti iki ryto tikintis, kad „gal praeis“.

Skubios pagalbos reikia ir tuomet, jei pasireiškia koordinacijos, pusiausvyros ar kalbos sutrikimai, galūnių silpnumas, drebulys, veido raumenų pakitimai ar traukuliai. Tokie ženklai gali rodyti nervų sistemos pažeidimą ir turi būti vertinami nedelsiant. Jei žmogaus būklė akivaizdžiai blogėja, jis sunkiai orientuojasi ar praranda sąmonę, reikia skambinti 112.

Senjorams, mažiems vaikams ir žmonėms, kurių sveikata jau nusilpusi dėl kitų ligų, artimieji turėtų būti dar atidesni. Kartais pats sergantysis savo būklę sumenkina, nenori trukdyti šeimai ar laukia suplanuoto vizito. Tačiau būtent aplinkiniai gali pirmi pastebėti, kad žmogus kalba neįprastai, tampa vangus, nerišliai atsako ar nebegali atlikti paprastų veiksmų.

Po erkės įkandimo svarbu ne gyventi baimėje, o stebėti save

Radus erkę pirmiausia ją reikia kuo greičiau ir atsargiai pašalinti, o vėliau stebėti savo savijautą. Vien pats įkandimas dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs, todėl kiekviena erkė neturi virsti kelių savaičių nerimu. Tačiau karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas po galimo kontakto su erkėmis yra informacija, kurią verta pasakyti gydytojui.

Tėvams tai dažnai tampa papildoma įtampa, nes vaikai vasarą daug laiko leidžia lauke ir ne visada pasako, kad kažkas įkando ar niežti. Grįžus iš pievos, miško ar sodybos naudinga apžiūrėti kūną, plaukuotą galvos dalį, užausius, pažastis, kirkšnis. Tai paprastas įprotis, kuris neužima daug laiko, bet leidžia erkę rasti anksčiau.

Darbuotojams, kurie daug būna gamtoje, ir šeimoms, savaitgaliais bėgančioms iš miesto, verta pagalvoti ir apie ilgalaikę apsaugą – skiepus nuo erkinio encefalito. Skiepai nepakeičia kūno apžiūros ar atsargumo gamtoje, tačiau mažina riziką susirgti šia sunkia liga. Sprendimą dėl skiepijimosi galima ramiai aptarti su savo šeimos gydytoju, o ne priimti tik tada, kai erkė jau rasta.

Erkinio encefalito pradžia gali būti labai paprasta – lyg tas nemalonus peršalimas, kurį norisi išgulėti su arbata ir grįžti prie darbų. Tačiau kūnas kartais siunčia signalus ne tam, kad juos ištvertume, o tam, kad sustotume ir sureaguotume. Po buvimo gamtoje stiprus ar grįžtantis karščiavimas, neįprastas galvos skausmas ir bet kokie nervų sistemos požymiai nėra smulkmena: laiku kreiptis pagalbos čia yra ne perdėtas atsargumas, o rūpestis savimi.