Pinigai dingsta ne per didelius pirkinius: 16 vokiškų taupymo taisyklių, kurios greitai parodo, kur išteka jūsų atlyginimas

Daugeliui žmonių mėnesio pradžia atrodo tvarkinga: atlyginimas įkrenta, sąskaitos dar nespaudžia, o sąskaitoje esanti suma leidžia trumpam atsikvėpti. Tačiau po kelių savaičių prasideda pažįstamas jausmas – pinigai kažkur dingo, nors nieko „rimto“ lyg ir nepirkote. Nebuvo naujo televizoriaus, nebuvo kelionės, nebuvo didelio remonto, bet likutis vis tiek atrodo įtartinai mažas.

Čia ir slypi didžiausia klaida. Pinigus dažniausiai suvalgo ne vienas didelis pirkinys, o daugybė mažų įpročių, kurių kasdien net nepastebime. Kava išsinešti, nereikalinga prenumerata, per brangus telefono planas, maistas, kuris sugenda šaldytuve, pirkimas išsimokėtinai ir dar vienas „tik šį kartą“ užsakymas internetu. Vokiškas požiūris į taupymą remiasi ne stebuklais, o labai paprasta logika: jei nori turėti daugiau pinigų, pirmiausia turi pamatyti, kur jie išeina.

Tai nėra kvietimas gyventi be džiaugsmo, atsisakyti visų malonumų ir skaičiuoti kiekvieną centą su kaltės jausmu. Priešingai – geras taupymas leidžia gyventi ramiau, nes pinigai nebėra chaosas. Jie tampa sistema.

Pirmas žingsnis – ne taupyti, o pagaliau pamatyti tiesą

Daugelis žmonių pradeda nuo pažado „nuo pirmadienio mažiau išleisiu“, bet tai beveik niekada neveikia, jei nežinote, kam iš tikrųjų leidžiate pinigus. Pirmoji taisyklė – nusistatyti aiškų taupymo tikslą. Tai gali būti finansinė pagalvė, kelionė, remontas, pradinė įmoka būstui ar tiesiog noras mėnesio pabaigoje nejausti panikos. Tikslas turi būti konkretus, nes abstraktus „reikia taupyti“ labai greitai pralaimi konkrečiam „užsisakysiu vakarienę“.

Antroji taisyklė – susirašyti pajamas ir išlaidas. Į vieną vietą turi patekti nuoma ar paskola, komunaliniai mokesčiai, internetas, telefonas, maistas, degalai, draudimai, pramogos ir visi smulkūs kasdieniai pirkiniai. Kai žmogus pirmą kartą pamato visą mėnesio vaizdą, dažnai nustemba ne dėl didelių sąskaitų, o dėl mažų sumų, kurios kartojasi kas kelias dienas.

Trečioji taisyklė – atlikti išlaidų auditą. Tam nebūtina pildyti storos lentelės ranka, galima naudoti banko programėlę, biudžeto programą ar paprastą užrašinę telefone. Svarbiausia ne tobula forma, o sąžiningumas. Jei kavinėms per mėnesį išeina ne 20, o 120 eurų, geriau tai pamatyti skaičiais, o ne raminti save, kad „čia tik smulkmenos“.

Didžiausios skylės dažnai slepiasi sutartyse ir prenumeratose

Ketvirtoji taisyklė – atsisakyti nereikalingų išlaidų, kurios atrodo nekaltos. Tai nebūtinai reiškia niekada neiti į restoraną ar kiną. Daug protingiau nusistatyti ribą: pavyzdžiui, valgymas mieste kartą per savaitę, o ne kiekvieną kartą, kai tingisi gaminti. Kai malonumas tampa planuotu pasirinkimu, jis nebevaldo biudžeto.

Penktoji taisyklė – peržiūrėti senas sutartis. Telefono, interneto, televizijos ar elektros planai dažnai lieka tokie patys metų metus, nors rinkoje jau seniai yra pigesnių pasiūlymų. Žmonės pripranta mokėti ir nebeklausia, ar ta kaina vis dar logiška. Vienas skambutis paslaugų tiekėjui kartais sutaupo daugiau nei savaitė atsisakytų kavų.

Šeštoji taisyklė – patikrinti prenumeratas. „Netflix“, „Spotify“, „Disney+“, „Amazon Prime“, sporto programėlės, debesų saugyklos, naujienų portalai – po vieną suma atrodo maža, bet kartu jos gali suvalgyti solidžią mėnesio dalį. Jei paslauga naudojama kasdien, ji gali būti verta pinigų. Bet jei mokate už tai, ko neatidarėte tris mėnesius, tai jau ne patogumas, o tylus pinigų nutekėjimas.

Parduotuvėje taupo ne tas, kuris perka pigiausiai, o tas, kuris perka sąmoningai

Septintoji taisyklė – eiti į parduotuvę su sąrašu. Tai skamba senamadiškai, bet veikia geriau nei bet kokia motyvacinė frazė. Parduotuvės sukurtos taip, kad pirktume daugiau: akcijos prie įėjimo, kvapai, spalvos, prekės akių lygyje, „tik šiandien“ pasiūlymai. Sąrašas padeda ne ginčytis su savimi prie kiekvienos lentynos, o laikytis plano.

Aštuntoji taisyklė – dažniau neštis maistą iš namų. Pietūs mieste kartą ar du per savaitę nėra tragedija, bet kasdienis valgymas kavinėse gali tapti viena didžiausių nematomų išlaidų. Net paprasti namuose paruošti pietūs dažnai kainuoja kelis kartus pigiau, o per mėnesį skirtumas tampa labai aiškus. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba biure ir kasdien perka „ką nors greito“.

Devintoji taisyklė – nebijoti pigesnių alternatyvų. Brangiausias prekės ženklas ne visada reiškia geriausią kokybę, o parduotuvės puikiai žino, kaip išdėlioti prekes taip, kad ranka pirmiausia siektų brangesnio varianto. Verta pažiūrėti į žemesnes lentynas, palyginti kilogramo ar litro kainą ir pabandyti privačių prekių ženklų produktus. Kartais permokame ne už skonį ar kokybę, o už pakuotę ir įprotį.

Sutaupė įspūdingą pinigų sumą

Taupymas prasideda ne nuo draudimų, o nuo įpročių pakeitimo

Dešimtoji taisyklė – atsisakyti brangių įpročių arba bent jau juos sumažinti. Rūkymas, dažnas alkoholis, spontaniški užkandžiai, lošimai, nuolatiniai pirkiniai „nuotaikai pasikelti“ kainuoja ne tik pinigus. Jie dažnai sukuria jausmą, kad atlyginimas tiesiog tirpsta rankose. Jei visiškai atsisakyti sunku, verta pradėti nuo skaičių: kiek tai kainuoja per savaitę, per mėnesį ir per metus.

Vienuoliktoji taisyklė – parduoti arba keistis, o ne viską išmesti. Spintoje kabantis nenešiojamas paltas, vaikų išaugti daiktai, sena technika, knygos, indai ar baldai gali būti ne šiukšlės, o pinigai. Interneto prekyvietės leidžia atsikratyti pertekliaus ir kartu susigrąžinti dalį sumos. Lygiai taip pat verta pirkti naudotus daiktus, kai naujas pirkinys nėra būtinas.

Dvyliktoji taisyklė – dažniau palikti automobilį stovėti. Jei atstumą galima nueiti pėsčiomis, nuvažiuoti dviračiu ar viešuoju transportu, tai taupo ne tik degalus, bet ir parkavimo išlaidas, automobilio dėvėjimąsi bei nervus. Žinoma, ne visiems tai įmanoma kasdien, bet net kelios tokios dienos per savaitę gali sumažinti išlaidas.

Tryliktoji taisyklė – dalytis kelione su kitais. Jei į darbą kasdien važiuoja keli kolegos iš to paties rajono, vienas automobilis vietoj trijų gali tapti labai praktišku sprendimu. Degalai, parkavimas ir kelionės nuovargis pasidalija, o mėnesio pabaigoje skirtumas jaučiamas ne teoriškai, o piniginėje.

Maži automatiniai sprendimai padeda tada, kai valios pritrūksta

Keturioliktoji taisyklė – pasidaryti pačiam tai, už ką nebūtina mokėti kitiems. Ne kiekvienas turi remontuoti elektros instaliaciją ar taisyti santechniką, jei tam reikia specialisto, bet daug smulkių darbų galima išmokti: susitvarkyti spintą, perdažyti lentyną, pasigaminti paprastą dekorą, susiūti drabužį, paruošti dovanos pakuotę. „Pasidaryk pats“ nėra tik mada – tai būdas pamatyti, kad daliai paslaugų mokame iš patogumo, o ne iš būtinybės.

Penkioliktoji taisyklė – apvalinti pirkinius ir skirtumą atsidėti. Kai kurie bankai leidžia kiekvieną atsiskaitymą kortele suapvalinti iki artimiausio euro, o likutį automatiškai pervesti į taupymo sąskaitą. Jei tokios funkcijos nėra, galima daryti panašiai savarankiškai – kas savaitę pervesti mažą fiksuotą sumą į atskirą sąskaitą. Šis metodas veikia todėl, kad pinigai iškeliauja taupymui anksčiau, nei spėjate juos išleisti.

Šešioliktoji taisyklė – labai atsargiai žiūrėti į pirkimą išsimokėtinai. „Pirk dabar, mokėk vėliau“ atrodo patogu, ypač kai norimo daikto reikia čia ir dabar. Tačiau tokie sprendimai lengvai sukuria iliuziją, kad galite sau leisti daugiau, nei iš tikrųjų leidžia biudžetas. Vokiška taisyklė čia labai paprasta: jei daiktas nėra būtinas, jo geriau nepirkti tol, kol negalite sumokėti be skolos.

Viena diena be išlaidų gali pakeisti požiūrį į visą mėnesį

Dar viena stipri taisyklė, kuri verta atskiro dėmesio, – diena be išlaidų. Iš pradžių pakanka vienos dienos per mėnesį, kai sąmoningai nieko neperkate: nei kavos, nei užkandžio, nei smulkmenos internetu, nei „akcijinės“ prekės. Tokia diena parodo, kiek daug pirkimų atsiranda ne iš poreikio, o iš automatinio impulso.

Vėliau tokių dienų galima turėti daugiau. Jos ne tik padeda sutaupyti, bet ir grąžina kontrolės jausmą. Žmogus pamato, kad ne kiekvienas noras privalo virsti pirkiniu, o ne kiekviena nuotaika turi būti gydoma pinigais.

Taupymas neturi būti bausmė. Jis tampa sunkus tik tada, kai pradedamas nuo draudimų, o ne nuo aiškumo. Jei žinote, kur išeina pinigai, galite rinktis: ką palikti, ką sumažinti, ko atsisakyti, o kam sąmoningai skirti daugiau. Ir tada mėnesio pabaigoje nebereikia stebėtis, kur dingo atlyginimas – jūs pagaliau matote visą kelią, kuriuo jis nuėjo.