Ąžuolai šiemet beria gilių dvigubai daugiau: senoliai turi paaiškinimą – ar laukia šaltesnė žiema?

Po ąžuolu kieme žemė šiemet atrodo tarsi nusėta mažais rudais akmenukais. Einant takeliu gilės traška po batais, vaikai jas renka į kišenes, o šuo vieną kitą smalsiai paridena nosimi. Tokiomis dienomis dažnas prisimena seną posakį: jei ąžuolai dosniai beria giles, žiema esą ruošiasi būti rimta.

Mintis skamba įtikinamai, ypač kai vienais metais po medžiu randi vos kelias giles, o kitais jų tiek, kad tenka šluoti nuo kiemo, terasos ar automobilio įvažiavimo. Senoliai tokį gausų derlių siejo su gamtos iš anksto sukauptomis atsargomis miško gyvūnams. Vadinasi, laukia ilgas šaltis, daug sniego ir sunkesnis metas rasti maisto.

Tačiau gilės turi savą ritmą, o žmogui labai norisi tame rudame kilime perskaityti aiškų ateities ženklą. Ar tikrai po gausaus gilių rudens reikia ieškoti storesnių pirštinių ir ruoštis išskirtinai šaltai žiemai?

Gilių po kojomis daug, todėl ir klausimų daugiau

Gausiai derantys ąžuolai visada patraukia dėmesį, nes tai nėra toks vaisius, kurį tiesiog praeini nepastebėjęs. Gilės krenta garsiai, kaupiasi prie šaligatvių, užpildo kiemų kampus, o miške jų prirenka voverės, kėkštai ir kiti gyvūnai. Žmogus mato akivaizdų perteklių ir natūraliai klausia, kam gamtai jo tiek reikia.

Tautosakos atsakymas paprastas ir jaukus: miškas neva ruošia sandėlius prieš atšiaurų laiką. Toks aiškinimas gimė ne iš tuščios vietos. Kai žmonės neturėjo orų programėlių, ilgalaikių prognozių ir galimybės vienu mygtuku patikrinti meteorologinius duomenis, gamta buvo kasdienė stebėjimų knyga.

Buvo žiūrima ne tik į giles. Pastebėdavo storą gyvūnų kailį, ankstyvą paukščių išskridimą, gausų šermukšnių ar riešutų derlių, vėlyvus rūkų rytus. Kai kurie sutapimai įsimindavo ypač stipriai: po vieno dosnaus rudens išties užklupdavo speigas, ir pasakojimas keliaudavo toliau.

Ąžuolas ne žiemą spėja, o gyvena savo ritmu

Vis dėlto vien gilių gausa nėra patikimas ateinančios žiemos termometras. Ąžuolų derėjimą lemia daugybė aplinkybių: ankstesnių sezonų orai, medžio būklė, žydėjimo sėkmė, drėgmė, šiluma ir tai, kaip pats medis paskirsto sukauptą energiją. Kai kuriais metais ąžuolai dera itin gausiai, o kitais tarsi pailsi.

Toks bangavimas gamtoje nėra keistas. Medis negali kasmet vienodai dosniai skirti jėgų vaisiams, todėl gausesni derliaus metai gali keistis su kuklesniais. Be to, skirtingi ąžuolai net tame pačiame miestelyje ar miško pakraštyje gali atrodyti visai nevienodai: vienas lūžta nuo gilių, kitas jų užaugina nedaug.

Žmones dažnai suklaidina ir atmintis. Šaltą žiemą po gilių metų prisimename puikiai, nes ryšys atrodo prasmingas. Tačiau jei žiema būna švelni, drėgna ar permaininga, gausus rudeninis derlius greitai nustoja atrodyti kaip pranašystė. Senolių pastebėjimą verta priimti kaip gražią gamtos stebėjimo tradiciją, bet ne kaip tikslią prognozę.

Ąžuolai šiemet beria gilių dvigubai daugiau: senoliai turi paaiškinimą - ar laukia šaltesnė žiema?Nuotrauka: Pixabay / kasiaczernik

Vieniems tai ženklas, kitiems – papildomas darbas

Vaikams gausios gilės dažnai reiškia rudens žaidimą: galima prisirinkti pilną kibirėlį, daryti darbelius ar tiesiog varžytis, kas ras didžiausią. Miško gyvūnams tai svarbus maisto šaltinis, todėl prie ąžuolų daugiau judesio ir triukšmo. O gamtą mėgstančiam žmogui tai proga sustoti ir pamatyti, kad net pažįstamas parkas kasmet atrodo kitaip.

Tačiau namų savininkui po dideliu ąžuolu romantikos kartais mažiau. Šlapios gilės gali būti slidžios, jas tenka rinkti nuo takų ir latakų, o automobilį palikus po šakomis rytą pasitinka ne tik lapai. Tėvams su mažais vaikais tenka priminti, kad surinkti miško vaisiai nėra žaislas mažylio burnai, o augintinių šeimininkai stebi, kad šie neprisirinktų jų per daug.

Miesto tvarkytojams toks ruduo irgi reiškia daugiau darbo, ypač ten, kur senos alėjos ribojasi su intensyviai naudojamais takais. Tačiau vien tik piktintis gilių sluoksniu būtų keista. Jis primena, kad miestas nėra vien trinkelės, stovėjimo vietos ir tvarkingi vejos plotai – jame vis dar veikia gyvas, ne visuomet žmogui patogus gamtos ciklas.

Kaip į gilių metus pažvelgti be bereikalingos panikos

Jei kieme ar sodyboje gilių tikrai neįprastai daug, pirmiausia verta pasirūpinti paprastais dalykais. Nuo laiptų, takų ir įvažiavimo jas geriau reguliariai nušluoti, ypač po lietaus, kai paviršius tampa slidus. O surinktas giles galima palikti ne bet kur ant šaligatvio, bet tvarkingai sutvarkyti kartu su kitomis žaliosiomis atliekomis, jei tai leidžia vietos tvarka.

Miške ar parke nebūtina prisikrauti maišų vien todėl, kad derlius atrodo rekordinis. Dalis gilių reikalinga tiems, kurie jų negali nusipirkti parduotuvėje: paukščiams, graužikams ir kitiems miško gyventojams. Jei renkate vaikų darbeliams ar sėjai, pakanka nedidelio kiekio, o likusi gausa tegul lieka ten, kur nukrito.

O dėl žiemos praktiškiausia remtis ne pranašystėmis, bet įprastu pasiruošimu. Prieš šaltąjį sezoną vis tiek verta patikrinti šildymą, turėti tinkamą avalynę, pasirūpinti automobiliu ir nepamiršti vienišesnių artimųjų. Tai naudinga ir tada, kai sausį spaudžia šaltis, ir tada, kai žiema pasirodo esanti pilka, šlapia bei visai neprimenanti senųjų pasakojimų.

Gausios gilės gal ir nepasako, kiek laipsnių rodys termometras sausį, tačiau jos pasako kai ką kitą: ruduo vėl privertė mus pakelti akis į medžius. Kartais to ir pakanka – ne tam, kad išgirstume neklystančią ateities prognozę, o kad prisimintume, jog gamta turi savo laiką, kurio ne visada reikia skubėti išversti į žmogaus baimes.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!