Ruoškitės jau dabar – šildymo sezonas bus brangesnis nei įprastai. Vokietijos dujų saugyklos tuštėja, o kainų šokas gali atsiristi iki Lietuvos

Ruduo dar tik artėja, bet Europos dujų rinkoje jau tvyro įtampa, kurią šį šildymo sezoną gali pajusti ir gyventojai. Didžiausias nerimo šaltinis – Vokietija. Šalyje, kurioje sutelkta daugiau nei penktadalis visų Europos Sąjungos dujų saugyklų pajėgumų, atsargų lygis šiuo metu yra neįprastai žemas.

Tai svarbu ne tik vokiečiams. Vokietija yra vienas didžiausių Europos energijos rinkos mazgų, todėl jos problemos labai greitai persiduoda į kainas visame regione. Jei šaliai nepavyks laiku papildyti saugyklų, o žiema bus šaltesnė, spaudimas gali išaugti ne tik dujų, bet ir šildymo bei elektros kainoms.

„Politico“ perspėja, kad dabartinėje situacijoje net nedideli tiekimo sutrikimai gali smarkiai kilstelėti dujų kainas visoje Europoje. Lietuvai tai nereiškia automatinio sąskaitų šuolio jau rytoj, tačiau signalas aiškus: rudenį ir žiemą energijos kainų tema vėl gali grįžti labai skaudžiai.

Europos saugyklos pildosi per lėtai

Rugpjūčio pradžioje Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai tik 58 proc. Tai yra 16 procentinių punktų mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Kitaip tariant, į rudenį Europa įžengia ne taip ramiai, kaip norėtųsi.

Dar svarbiau tai, kad šis rodiklis yra žemiausias nuo 2011 metų. Tokie skaičiai rinkoje iš karto kelia klausimą: ar iki žiemos pavyks sukaupti pakankamai atsargų, kad šaltesni mėnesiai nepavirstų brangiu išbandymu?

Didžiausią nerimą kelia Vokietija. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia tik apie 47 proc. Dujų saugojimo asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinemannas pabrėžia, kad tokiu metų laiku atsargos dar niekada nebuvo tokios mažos. Vokietijos mastas toks didelis, kad jos trūkumas nėra vien nacionalinė problema – tai visos Europos rinkos nervas.

Kodėl Vokietijos bėda gali tapti visų bėda

Energetikos rinkoje šalys nėra uždaros salos. Dujos perkamos, parduodamos, kaupiamos ir paskirstomos per bendrą infrastruktūrą, todėl didelio žaidėjo problemos greitai paveikia kitus. Jei Vokietija paskutinę minutę pradėtų agresyviai pirkti dujas, tai galėtų iškelti kainas visiems.

Čia ir slypi sudėtingas pasirinkimas. Viena vertus, atsargas reikia pildyti, nes tuščios saugyklos prieš žiemą – pavojingas scenarijus. Kita vertus, jei valstybės ar didžiosios bendrovės ims pirkti dujas bet kokia kaina, pati panika gali dar labiau pabranginti rinką.

Būtent todėl Europos Sąjunga jau sumažino žiemos dujų atsargų tikslą nuo 90 proc. iki 80 proc. Tai turėtų sumažinti spaudimą rinkai ir išvengti paniško pirkimo. Tačiau net ir naujas tikslas nėra lengvas. Energetikos analitikų bendrovė „Rapidan“ skaičiuoja, kad dabartiniu tempu iki lapkričio gali būti pasiekta tik apie 65 proc. saugyklų užpildymo riba.

Jei tikslą bus bandoma pasiekti bet kokia kaina, dujos gali būti perkamos labai brangiai. O už brangias dujas galiausiai moka ne tik energetikos bendrovės – jų kaina vienaip ar kitaip pasiekia vartotojus.

Vokietija kol kas neskuba kištis į rinką

Nepaisant nerimo, Vokietijos vyriausybė kol kas vengia tiesioginės intervencijos. Ji nenori nurodyti valstybės kontroliuojamoms energetikos bendrovėms SEFE ir „Uniper“ skubiai pirkti didelius dujų kiekius.

Vokietijos ekonomikos ministerijos logika paprasta: valstybės koordinuojami masiniai pirkimai gali sumažinti pasiūlą rinkoje ir dar labiau pakelti kainas. Kitaip tariant, bandymas apsidrausti nuo krizės gali pats tapti kainų augimo priežastimi.

Pačios bendrovės situaciją vertina atsargiai. SEFE atstovai mano, kad iki žiemos dar įmanoma pasiekti maždaug 70 proc. užpildymo lygį. „Uniper“ laikosi santūresnio tono ir pripažįsta, kad su kiekviena savaite ši užduotis darosi vis sunkesnė.

Toks laukimas gali pasiteisinti, jei ruduo bus šiltas, tiekimas stabilus, o paklausa nešoktels. Tačiau jei rinka gaus bent vieną blogą žinią – šaltą orų prognozę, tiekimo sutrikimą ar geopolitinę įtampą – kainos gali sureaguoti labai greitai.

Radiatorių priežiūra

Šalta žiema būtų blogiausias scenarijus

Dabar daug kas priklausys nuo orų. Jei ruduo ir žiema bus šiltesni nei įprasta, dujų poreikis mažės, saugyklų lygis bus mažiau kritiškas, o rinka galės išvengti didesnės panikos. Tokiu atveju skubotas valstybės įsikišimas dabar net galėtų be reikalo pabranginti energiją vartotojams.

Tačiau šalta žiema būtų visai kita istorija. Jei temperatūra kris, o dujų tiekimas strigs, įmonėms gali tekti pirkti dujas paskutinę minutę už labai dideles sumas. Tokie pirkimai paprastai smogia kainoms plačiai – nuo pramonės iki šildymo sistemų.

Ypač jautri situacija gali būti šalims, kurios susijusios su Vokietijos tiekimo grandinėmis. Ekstremalių situacijų atveju Vokietija teisiškai įpareigota užtikrinti dujų tiekimą kelioms kaimyninėms šalims, tarp jų Austrijai, Šveicarijai, Italijai ir Danijai. Tai reiškia, kad Vokietijos atsargų trūkumas gali tapti ne vietiniu, o regioniniu klausimu.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuva nėra Vokietija ir jos šildymo sistema turi savų ypatumų. Tačiau bendra Europos dujų kaina vis tiek svarbi. Ji veikia energijos rinkos lūkesčius, dalį šilumos gamybos, elektros kainas ir bendrą kainodaros nervingumą regione.

Tai nereiškia, kad kiekvienas gyventojas rudenį automatiškai gaus didesnę sąskaitą vien dėl Vokietijos saugyklų. Galutinė šildymo kaina priklausys nuo konkretaus miesto kuro struktūros, savivaldybės sprendimų, šilumos tiekėjo pirkimų, biokuro kainų, oro sąlygų ir valstybės reguliavimo. Tačiau europinė dujų rinka yra vienas iš tų veiksnių, kurie gali pabloginti bendrą foną.

Gyventojams verta iš anksto pasiruošti ne panikai, o praktiškam sezonui. Jei būstas senas, verta patikrinti langų sandarumą, radiatorius, termostatus, bendrijos sprendimus dėl šildymo sistemos balansavimo. Kartais keliais procentais mažesnis šilumos vartojimas yra realesnė pagalba piniginei nei laukimas, kad rinka pati taps palanki.

Kai kurios šalys jau veikia ryžtingiau

Ne visos valstybės renkasi laukimo taktiką. Nyderlandai jau nusprendė įsikišti ir skyrė 1,2 mlrd. eurų valstybinei bendrovei EBN, kad būtų paspartintas dujų atsargų papildymas. Tai rodo, kad dalis Europos politikų nenori laukti paskutinės akimirkos.

Vokietijoje INES asociacija taip pat ragina ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, laikinai mažinti tinklo naudojimo mokesčius, kad įmonėms būtų patraukliau greičiau pumpuoti dujas į saugyklas. Tokie sprendimai nėra tokie dramatiški kaip masiniai valstybės pirkimai, bet jie gali padėti rinkai judėti greičiau.

Artimiausi mėnesiai parodys, kuris kelias buvo teisingesnis: atsargus laukimas ar ankstesnis įsikišimas. Tačiau vienas dalykas jau aiškus – Europa šį šildymo sezoną pasitiks ne taip ramiai, kaip norėtųsi. Vokietijos dujų saugyklos tapo perspėjimo ženklu visam regionui, o šilumos sąskaitų tema rudenį vėl gali tapti viena jautriausių.