Vėl tas pats laiko cirkas: spalio 25-ąją laikrodžius suksime atgal, bet žmonėms kantrybė jau seniai baigėsi

Rudenį vėl laukia tas pats visus erzinantis ritualas – laikrodžių sukimas. Šiemet Lietuvoje laikrodžius suksime spalio 25 dieną, sekmadienį. Naktį, kai vasaros laikas baigsis, 4 valandą ryto laikrodžiai bus atsukti viena valanda atgal – į 3 valandą. Kitaip tariant, formaliai gausime viena valanda ilgesnę naktį, bet vakarai nuo tos dienos taps tamsesni gerokai anksčiau.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba beveik kaip gera žinia: sekmadienį bus galima pamiegoti ilgiau. Tačiau realybėje daugeliui žmonių šis „dovanotas“ laikas labiau primena ne dovaną, o dar vieną smūgį kasdieniam ritmui. Vieniems kelias dienas išsiderina miegas, kitiems sunkiau prisitaiko vaikai, treti pyksta, kad po darbo namo vėl teks grįžti visiškoje tamsoje. Ir kasmet kyla tas pats klausimas: kodėl mes vis dar tai darome?

Kada tiksliai suksime laikrodžius?

Laikrodžius šiemet reikės sukti naktį iš spalio 24-osios į spalio 25-ąją. Oficialus pokytis įvyks sekmadienį 4.00 val. ryto – tuo metu laiką reikės atsukti viena valanda atgal, į 3.00 val. Tai reiškia, kad Lietuva iš vasaros laiko grįš prie standartinio, dažnai buitiškai vadinamo žiemos laiko.

Daugumai žmonių nieko rankomis daryti nereikės. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetės, dalis televizorių ir išmaniųjų laikrodžių laiką paprastai pakeičia automatiškai, jeigu įjungti tinkami laiko zonos nustatymai. Tačiau sieninius laikrodžius, senesnius žadintuvus, orkaites, mikrobangų krosneles, kai kurių automobilių sistemas ar kitus buitinius prietaisus vis dar gali tekti persukti ranka.

Patogiausia tai padaryti šeštadienio vakarą prieš einant miegoti arba sekmadienio rytą atsikėlus. Svarbiausia – nepamiršti tų prietaisų, pagal kuriuos planuojate laiką pirmadienį. Nes nors pats pokytis įvyksta savaitgalį, tikroji painiava dažnai prasideda pirmą darbo dieną: vienas laikrodis rodo naują laiką, kitas – seną, o žmogus dar pusę ryto bando suprasti, ar jis vėluoja, ar tiesiog gyvena pagal orkaitę.

Kodėl laikrodžiai apskritai sukiojami?

Pagrindinė laikrodžių sukiojimo idėja – geriau išnaudoti šviesųjį paros laiką. Pavasarį laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį, kad šviesos daugiau liktų vakarui. Rudenį, kai dienos trumpėja, grįžtama prie standartinio laiko, todėl rytais kurį laiką būna šviesiau, tačiau vakarai aptemsta anksčiau.

Europos Sąjungoje vasaros laiko tvarka buvo suvienodinta tam, kad valstybės narės laikrodžius suktų vienodu principu ir nesukurtų dar didesnės painiavos transportui, verslui, tvarkaraščiams ir vidaus rinkai. Pagal galiojančią tvarką valstybės į vasaros laiką pereina paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio laiko grįžta paskutinį spalio sekmadienį.

Teoriškai viskas atrodo logiška: pavasarį laimime šviesesnius vakarus, rudenį susigrąžiname šviesesnius rytus. Tačiau žmonės jau seniai ginčijasi, ar tokia sistema vis dar turi tiek prasmės, kiek turėjo anksčiau. Šiuolaikinis gyvenimas nebėra toks priklausomas nuo dienos šviesos kaip prieš dešimtmečius, o elektros, darbo grafikų, nuotolinio darbo ir paslaugų ritmas pasikeitė neatpažįstamai.

Kada suksime laikrodžius?

Kodėl tai taip erzina žmones?

Laikrodžių sukimas erzina ne dėl pačios rodyklės. Erzina tai, kad vieną savaitgalį valstybė tarsi oficialiai pareiškia: nuo šiol jūsų kūnas, vaikai, augintiniai, darbai ir miego ritmas turi persijungti per vieną naktį. Ant popieriaus tai tik viena valanda, bet kas yra auginęs mažą vaiką, dirbęs pamainomis ar kovojęs su prastu miegu, puikiai žino, kad viena valanda gali jaustis kaip visas sugadintas režimas.

Rudeninis laiko atsukimas daugeliui atrodo švelnesnis nei pavasarinis, nes teoriškai gauname daugiau miego. Tačiau ir jis turi savo kainą. Vakarai staiga sutrumpėja, po darbo ar paskaitų greičiau sutemsta, o žmonėms, kurie ir taip sunkiau pakelia tamsųjį sezoną, toks perėjimas gali atrodyti kaip nemalonus priminimas, kad šviesos dabar bus vis mažiau.

Labiausiai kenčia tie, kurių dienotvarkė nėra lanksti. Vaikai ne visada supranta, kad „dabar galima miegoti ilgiau“, augintiniai prašo maisto pagal seną ritmą, o pamainomis dirbantys žmonės susiduria su dar daugiau praktinės painiavos. Transporto, kelionių, skrydžių, nuotolinių susitikimų ir tarptautinių skambučių laikai tokiomis savaitėmis taip pat tampa vieta, kur lengva suklysti.

Ar ilgai dar suksime laikrodžius?

Čia ir prasideda labiausiai erzinanti dalis: apie laikrodžių sukimo pabaigą Europoje kalbama jau ne pirmus metus, bet pats sukimas niekur nedingo. Europos Komisija dar 2018 metais pateikė siūlymą atsisakyti sezoninio laiko keitimo, o Europos Parlamento dokumentuose nurodoma, kad viešoje konsultacijoje 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už tai, jog du kartus per metus laikrodžių nebereikėtų sukioti.

Europos Parlamentas 2019 metais pritarė minčiai nutraukti laiko keitimą, tačiau galutinis sprendimas įstrigo. Valstybės turėtų susitarti ne tik dėl to, kad laikrodžių nebesukiojame, bet ir dėl to, kokį laiką pasiliekame – vasaros ar standartinį. Būtent čia atsiranda didžiausia problema, nes skirtingoms šalims ir regionams patogesni skirtingi sprendimai.

Kol politinio susitarimo nėra, sistema veikia toliau. Europos Komisijos paskelbtame grafike numatyti vasaros laiko pradžios ir pabaigos sekmadieniai net 2027–2031 metams, todėl bent jau pagal dabartinį planavimą laikrodžių sukimas Europoje dar nėra išnykęs iš darbotvarkės.

Kaip lengviau išgyventi šį perėjimą?

Nors rudenį laikrodžiai sukami „palankesne“ kryptimi, kūnui vis tiek gali reikėti kelių dienų. Paprasčiausias būdas sumažinti nemalonų poveikį – nesielgti taip, lyg ta valanda nieko nereiškia. Kelios dienos prieš laiko keitimą verta po truputį tvarkyti miego režimą, ypač vaikams: vakarienę, maudynes, ekranus ir miegą galima pastumti šiek tiek anksčiau arba bent jau stengtis neišderinti savaitgalio iki galo.

Sekmadienį po laiko keitimo naudinga kuo daugiau būti dienos šviesoje. Rytinė šviesa padeda kūnui greičiau suprasti naują ritmą, o vakare geriau vengti ilgo sėdėjimo telefone lovoje, nes tai tik dar labiau supainioja miego signalus. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti pirmadienio susitikimus, keliones, žadintuvus ir prietaisus, kurie laiko automatiškai nepakeičia.

Didžiausia klaida – sekmadienį gyventi visiškai bet kaip, o pirmadienį tikėtis, kad organizmas staiga taps tvarkingas kaip kalendorius. Laikrodį atsukti paprasta, bet žmogaus ritmas nėra mechaninis mygtukas. Todėl pirmomis dienomis po pokyčio verta sau leisti šiek tiek švelnesnį tempą, jei tik tai įmanoma.

Viena valanda, kuri kasmet sukelia tą patį pyktį

Spalio 25-ąją laikrodžius vėl atsuksime viena valanda atgal, ir daugelis prietaisų tai padarys tyliai, be mūsų pagalbos. Tačiau žmonių nuotaikos dėl to tikrai nebus tokios tylios. Vieni džiaugsis ilgesniu miegu, kiti keiks tamsesnius vakarus, o treti eilinį kartą klaus, kodėl Europa tiek metų kalba apie šios sistemos pabaigą, bet vis dar gyvena pagal tą patį seną scenarijų.

Kol kas atsakymas paprastas: šiemet laikrodžius suksime, o artimiausiais metais tam taip pat dar ruošiamasi. Ar tai kada nors baigsis, priklausys ne nuo pavargusių žmonių komentarų internete, o nuo politinio susitarimo Europoje. Ir būtent tai erzina labiausiai – ne pati valanda, o jausmas, kad visi jau seniai pavargo nuo šio ritualo, bet jis vis tiek sugrįžta kiekvieną pavasarį ir rudenį.