Dviratis po alaus – ne išeitis: ar policija gali atimti vairuotojo pažymėjimą, jei sustabdė neblaivų dviratininką?

Trumpas atsakymas daug kam netikėtas: jeigu žmogus neblaivus važiuoja paprastu dviračiu, vairuotojo pažymėjimas už tai paprastai neatimamas. Lietuvos policija savo viešuose paaiškinimuose į šį klausimą atsako tiesiai – ne, vairuotojo pažymėjimas už neblaivų važiavimą dviračiu neatimamas. Tačiau tai nereiškia, kad už tokį elgesį nieko negresia: dviratininkui gali būti skirta piniginė bauda, o situacijai pasunkėjus pasekmės gali būti gerokai rimtesnės.

Būtent čia ir slypi dažna klaida. Kai kurie žmonės galvoja: „Išgėriau, todėl automobiliu nevažiuosiu, sėsiu ant dviračio.“ Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo atsakingiau nei vairuoti automobilį. Tačiau pagal Kelių eismo taisyklių logiką dviratininkas taip pat yra eismo dalyvis. Jis važiuoja tarp automobilių, pėsčiųjų, vaikų, kitų dviratininkų ir paspirtukininkų. Vienas netikslus judesys gali baigtis ne tik bauda, bet ir trauma.

Vairuotojo pažymėjimo neatima, bet bauda vis tiek gresia

Pagal šiuo metu galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio redakciją, dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas nuo 0,41 iki 1,5 promilės neblaivumo užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Jei nustatomas ne mažesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas, asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia tikrintis, bauda siekia nuo 150 iki 200 eurų.

Tai reiškia, kad paprasto dviračio atveju žmogus baudžiamas kaip neblaivus dviratininkas, o ne kaip neblaivus automobilio vairuotojas. Todėl ir sankcija kitokia. Automobilio vairuotojui už vairavimą išgėrus gali grėsti teisės vairuoti atėmimas, didelės baudos, o esant daugiau kaip 1,5 promilės – ir baudžiamoji atsakomybė. Dviratininko atveju vien už patį neblaivų važiavimą dviračiu teisė vairuoti automobilį paprastai neprarandama.

Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: vairuotojo pažymėjimo neatėmimas nėra leidimas važiuoti išgėrus. Tai tik reiškia, kad įstatymas šį pažeidimą vertina kitaip nei neblaivų automobilio ar mopedo vairavimą.

Kodėl mitas apie „atimtas teises“ toks gajus

Šis klausimas žmonėms kyla ne be priežasties. Daug kas turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o dviratis atrodo kaip transporto priemonė. Todėl natūraliai susiformuoja baimė: jeigu policija sustabdys neblaivų ant dviračio, galbūt nukentės ir automobilio teisės.

Realybėje paprastas dviratis nėra tas pats, kas automobilis, motociklas ar mopedas. Už neblaivų važiavimą dviračiu taikomas kitas Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, o jame numatyta piniginė bauda, ne teisės vairuoti atėmimas. Tai viešai patvirtina ir policijos pateikiama informacija: paklausus, ar už neblaivų važiavimą dviračiu atimamas vairuotojo pažymėjimas, atsakymas yra „ne“.

Vis dėlto šis mitas turi vieną pavojingą pusę. Kai žmogus sužino, kad teisių neatims, jis gali numoti ranka į pačią riziką. O ji reali. Neblaivus dviratininkas blogiau vertina atstumą, lėčiau reaguoja, sunkiau išlaiko pusiausvyrą, gali netikėtai išvažiuoti į važiuojamąją dalį ar kliudyti pėsčiąjį.

Kada situacija gali pasikeisti

Svarbiausia išimtis susijusi ne su paprastu dviračiu, o su tuo, ką žmogus iš tikrųjų vairuoja. Elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės ne visada yra vienodi. Policija nurodo, kad elektriniam paspirtukui, kurio didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., dokumentų nereikia.

Tačiau jei transporto priemonė yra galingesnė, greitesnė ir pagal savo savybes jau priskiriama mopedui, situacija tampa visai kitokia. Tokiu atveju žmogus nebėra vertinamas kaip paprasto dviračio ar įprastos mikrojudumo priemonės vairuotojas. Mopedų ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams taikomos griežtesnės taisyklės, todėl už neblaivų vairavimą gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.

Todėl praktinis klausimas labai paprastas: ar kalbame apie įprastą dviratį, ar apie transporto priemonę, kuri pagal parametrus jau laikoma mopedu ar kita motorine transporto priemone? Nuo šio skirtumo gali priklausyti ne tik baudos dydis, bet ir tai, ar žmogus rizikuoja savo vairuotojo pažymėjimu.

Kas nutinka, jei neblaivus dviratininkas sukelia įvykį

Dar viena pavojinga klaida – galvoti tik apie sustabdymą reido metu. Viena situacija yra tada, kai policija patikrina dviratininką ir nustato neblaivumą. Visai kita – kai neblaivus dviratininkas sukelia pavojingą situaciją, apgadina turtą ar sužaloja kitą žmogų.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad KET pažeidimas, dėl kurio nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata ar apgadintas turtas, kai pažeidėjas buvo neblaivus, užtraukia didesnę baudą – nuo 170 iki 230 eurų.

Bet net ir čia svarbu suprasti: piniginė bauda nėra vienintelė reali pasekmė. Jei žmogus sužaloja kitą asmenį, sugadina automobilį, sukelia griūtį ar konfliktą, gali prasidėti ginčai dėl žalos atlyginimo, draudimo, atsakomybės ir kaltės. Tokios istorijos dažnai kainuoja kur kas daugiau nei pati administracinė bauda.

Kaip elgtis, jei išgėrėte ir reikia grįžti namo

Teisiškai paprasto dviračio vairavimas išgėrus dažniausiai baigsis bauda, o ne vairuotojo pažymėjimo praradimu. Bet saugumo požiūriu geriausias sprendimas vis tiek yra nesėsti ant dviračio. Ypač naktį, prastu oru, be šviesų, važiuojant per miestą ar kelkraščiu.

Jeigu išgėrėte, geriau dviratį parsivaryti šalia savęs, palikti saugioje vietoje, išsikviesti taksi, paprašyti blaivaus žmogaus pagalbos arba grįžti viešuoju transportu. Tai gali atrodyti nepatogu, bet palyginti su trauma, bauda ar sugadintu vakaru – labai maža kaina.

Paprasta taisyklė tokia: už neblaivų važiavimą įprastu dviračiu vairuotojo pažymėjimo paprastai neatims, tačiau bauda gresia, o rizika susižaloti ar sužaloti kitą žmogų išlieka labai reali. Todėl dviratis po alkoholio nėra gudrus būdas apeiti taisykles. Tai vis tiek pavojingas sprendimas, tik su kitokiomis teisinėmis pasekmėmis.